Neišnešioti naujagimiai dėl silpnesnės apsaugos yra ypatingai jautrūs infekcijoms. Jos gali pasireikšti kone bet kuriame kūno organe: kraujyje, plaučiuose, smegenų ir nugaros smegenų dangaluose, inkstuose, šlapimo pūslėje, žarnyne, odoje.
Infekcijų keliai – nuo gimdos iki ligoninės
Kūdikiui infekcija gali išsivystyti dar nėštumo metu, kai įvairūs virusai ar bakterijos iš motinos kraujo per placentą ir virkštelę pasiekia vaisių.
Tačiau infekcija gali užklupti ir gimdymo metu – ypač jei gimdymo kanale yra natūralių ar kenksmingų mikroorganizmų, kuriuos naujagimis perima būdamas gimdoje ar praeidamas pro gimdymo takus.
Kai kurie neišnešioti kūdikiai susiduria su infekcijomis jau po gimimo, praėjus kelioms dienoms ar savaitėms intensyvios priežiūros skyriuje.
Neišnešioto kūdikio organizmo jautrumas
Infekcijas ankstukams sunkiau suvaldyti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jų imuninė sistema dar nėra pakankamai išsivysčiusi. Tai reiškia ir menkesnę motinos perduotų antikūnų apsaugą – o būtent imunitetas padeda organizmui kovoti su ligas sukeliančiais organizmais.
Neretai tokiems kūdikiams prireikia įvairių medicininių intervencijų: į veną statomų kateterių, šlapimo takų ar kvėpavimo takų vamzdelių, dirbtinės plaučių ventiliacijos. Kiekvienas papildomas prietaisas padidina tikimybę, kad į kūną pateks bakterijų, virusų ar net grybelinių mikroorganizmų.
Kada įtarti infekciją?
Jei kūdikis suserga, tėvai ar medikai dažnai pastebi keletą nerimą keliančių požymių, kurie gali keistis pagal infekcijos stiprumą:
- vaikelis tampa vangus, atrodo apsnūdęs ar mažiau aktyvus;
- feedinimo metu – sunkumai ar nenoras maitintis;
- pastebimas raumenų silpnumas – kūnelis atrodo „minkštas“;
- kūdikis sunkiai išlaiko normalią kūno temperatūrą;
- odos spalva pabąla, pasidaro marga arba įgyja gelsvą atspalvį (gelta);
- širdies tvinksnis labai sulėtėja;
- epizodai, kai trumpam sustoja kvėpavimas (apnėja).
Kaip diagnozuojama ir gydoma infekcija
Pastebėjus ar įtariant infekciją, nedelsiant paimami reikalingi kraujo, dažnai ir šlapimo bei smegenų skysčio mėginiai, kurie tiriami laboratorijoje. Paprastai atsakymų tenka laukti parą ar dvi.
Patvirtinus infekciją, naujagimiui iš karto pradedamas gydymas antibiotikais. Kartais gali prireikti papildomų skysčių lašelinės būdu, deguonies ar net dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Nors kai kurios infekcijos gali būti itin sunkios, dauguma jų, laiku pradėjus gydymą, teigiamai reaguoja į vaistus. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė įveikti infekciją sėkmingai.
