Juostinė pūslelinė – tai virusinė liga, kuri dažniausiai pasireiškia stipriu deginančiu skausmu ir pūslelėmis odoje. Kai kurie žmonės pirmuosius pojūčius, tokius kaip odos dilgčiojimas ar nervų skausmas, pajunta dar net prieš pasirodant bėrimui.
Kas yra juostinė pūslelinė?
Juostinė pūslelinė – infekcija, atsirandanti dėl vėjaraupių viruso aktyvavimosi. Liga žinoma ir kaip herpes zoster. Virusas, kartą patekęs į žmogaus organizmą vėjaraupių metu, lieka snaudžiantis nervų ląstelėse, o po daugelio metų gali vėl suaktyvėti ir sukelti juostinę pūslelinę. Jei savo vaikystėje sirgote vėjaraupiais, ateityje galite susidurti ir su juostine pūsleline.
Simptomai ir priežastys
Juostinės pūslelinės simptomai
Ligos pradžioje dažniausiai pasireiškia jautrus, paraudęs ar nusidažęs odos plotas, kuriame netrukus ima formuotis skausmingas, raudonas ar pūslelinis bėrimas. Dažniausiai šis bėrimas atsiranda vienoje kūno pusėje – ant juosmens, veido, kaklo, krūtinės, pilvo ar nugaros. Kartais bėrimas gali būti ir kitose kūno vietose.
- Degantis, aštrus ar šaudantis skausmas nervų srityje
- Odos niežėjimas arba jautrumas
- Paraudusi ar pakeitusi spalvą oda
- Padidėjusi kūno temperatūra
- Drebulys, šaltkrėtis
- Galvos skausmas
- Silpnumo, blogos savijautos pojūtis
- Virškinimo sutrikimai
Kai kurie ankstyvieji požymiai, kaip skausmas ar odos pakitimai, gali išryškėti net prieš atsirandant bėrimui. Išbėrusi oda paprastai virsta pūslelėmis per kelias dienas, po trijų–keturių dienų jos ima džiūti ir virsta šašais. Visiškai bėrimo žymės dažniausiai pranyksta per keletą savaičių.
Yra atvejų, kai juostinė pūslelinė išvis nepasireiškia įprastu bėrimu. Jeigu įtariate ligą, svarbu pasitarti su gydytoju, net jei bėrimo nėra.
Juostinės pūslelinės priežastys
Ligos sukėlėjas – vėjaraupių-zoster virusas (VZV). Po vėjaraupių pasveikus, virusas lieka pasislėpęs nervų ląstelėse ir daugelį metų gali būti neaktyvus. Tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, sumažėjus imunitetui ar senstant, virusas gali vėl suaktyvėti ir sukelti juostinę pūslelinę.
Tiksliai nežinoma, kas lemia viruso suaktyvėjimą. Pastebėta, kad tai dažniau nutinka vyresniame amžiuje arba nusilpus imuninei sistemai.
Ar liga užkrečiama?
Juostinė pūslelinė tiesiogiai nuo žmogaus žmogui neperduodama, tačiau spurgos iš bėrimo pūslelių gali užkrėsti kitą asmenį vėjaraupiais. Tai gali nutikti, jeigu žmogus neturėjo vėjaraupių ar nebuvo paskiepytas. Užkratas plinta kontaktuojant su pūslelių skysčiu arba įkvėpus viruso dalelių iš oro.
Rizikos veiksniai
Kiekvienas, sirgęs vėjaraupiais, potencialiai rizikuoja susirgti ir juostine pūsleline, bet labiau pažeidžiami:
- Asmenys su silpnesne imunine sistema (dėl lėtinių ligų ar vartojamų imunitetą slopinančių vaistų)
- Vyresni nei 50 metų žmonės
Taip pat manoma, kad patiriamas stresas gali paskatinti ligos pasireiškimą, nors ryšys nėra galutinai įrodytas.
Galimos komplikacijos
Dažniausia ilgalaikė pasekmė – nervų skausmas, kuris nepraeina net ir išnykus bėrimui (vadinama poherpetine neuralgija). Šis skausmas gali užsitęsti mėnesius ar metus ir būti itin varginantis.
Kitos retos, bet sunkesnės komplikacijos:
- Bakterinės infekcijos
- Regėjimo sutrikimai (jei pažeidžiama akis)
- Veido raumenų paralyžius (Ramsay-Hunt sindromas)
- Klausa ar pusiausvyros sutrikimai
- Smegenų uždegimas (encefalitas)
- Svaigulys
- Pneumonija
- Labai retais atvejais liga gali būti pavojinga gyvybei
Diagnozavimas ir tyrimai
Gydytojas juostinę pūslelinę paprastai atpažįsta įvertinęs jūsų simptomus ir apžiūrėjęs bėrimą. Ypatingą dėmesį gydytojai atkreipia į bėrimo išsidėstymą – dažnai jis seka tam tikro nervo zoną ir neperžengia kūno vidurio linijos. Esant poreikiui, papildomai bėrimo turinys ar paviršius gali būti nuimti tyrimams laboratorijoje, kad būtų patvirtinta diagnozė.
Gydymas ir pagalba
Kaip gydoma juostinė pūslelinė?
Ligos visiškai išgydyti negalima, tačiau galima veiksmingai malšinti simptomus ir sutrumpinti jų trukmę. Dažniausiai skiriamos šios priemonės:
- Antivirusiniai vaistai (pvz., acikloviras, famcikloviras, valacikloviras)
- Skausmą malšinantys vaistai (tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas)
- Kortikosteroidai, jei bėrimas pažeidžia akis arba yra kitų sunkių komplikacijų
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus juostinės pūslelinės simptomus, nedelskite kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau pradėsite vartoti antivirusinius vaistus, tuo greičiau ir lengviau galite pasveikti.
Kada reikia neatidėliotinos medicinos pagalbos?
- Stiprus galvos skausmas
- Pablogėjęs regėjimas ar akių skausmas
- Padidėjęs jautrumas šviesai
- Sprando sustingimas
- Sumišimas, orientacijos sutrikimai
- Raumenų silpnumas ar net paralyžius
Profilaktika
Kaip sumažinti susirgimo riziką?
Norint sumažinti tikimybę susirgti juostine pūsleline, rekomenduojama pasiskiepyti nuo juostinės pūslelinės (pvz., Shingrix vakcina). Skiepytis verta net ir tiems, kurie jau turėjo šią ligą ar buvo gavę senesnę vakciną (pvz., Zostavax).
Kol bėrimas dar neišnykęs, patariama jį pridengti ir vengti artimo kontakto su žmonėmis, ypač tais, kurie dar nesirgo vėjaraupiais ar neturi imuniteto – taip padėsite apsaugoti juos nuo užkrato.
Ligos eiga ir prognozė
Kiek laiko trunka juostinė pūslelinė?
Nuo pirmųjų simptomų iki visiško bėrimo išnykimo gali praeiti trys–penkios savaitės. Dažniausiai kiti simptomai ima silpti per vieną–dvi savaites nuo ligos pradžios.
Ko tikėtis užsikrėtus?
Didžioji dalis žmonių pasveiksta be rimtų pasekmių. Anksti pradėtas gydymas antivirusiniais vaistais (per pirmąsias tris ligos dienas) leidžia pasijusti geriau greičiau. Visgi, daliai žmonių – maždaug penktadaliui – išlieka ilgalaikis nervų skausmas, kuris gali trukti ilgai.
Dažniausiai kylantys klausimai
Ar galima juostine pūsleline susirgti ne vieną kartą?
Nors dažniausiai juostinė pūslelinė pasireiškia tik kartą, esant nusilpusiam imunitetui ši liga gali kartotis ir keliskart per gyvenimą. Dažniausiai pakartotinis bėrimas atsiranda kitoje vietoje.
Ar galima susirgti juostine pūsleline nesirgus vėjaraupiais?
Susirgti juostine pūsleline negali tie, kurie niekada nesirgo vėjaraupiais. Labai retai liga gali pasireikšti tiems, kurie vaikystėje buvo paskiepyti vėjaraupių vakcina.