Juostinė pūslelinė yra virusinė liga, sukeliama Varicella zoster virusu. Šis virus yra vadinamas Vėžio virusu. Ligos simptomais būna skausmingas bėris, kuris išsidėsto pagal nervo eigą.
Dažniausiai juostinės pūslelinė serga vyresni nei 50 metų žmonės. Taip pat asmenys su silpnąja imunine sistema dažniau susirga. Statistika rodo, kad iki 20% žmonių per gyvenimą susiranda juostinės pūslelinės.
Nors juostinės pūslelinė gali susirgti kiekvienas, bet vyresniems žmonėms ir asmenims su silpnąja imunine sistema yra didesnė rizika. Gydymas pradėtas priešvirusiniais vaistais, jei pradedamas per 72 valandas nuo simptomų pradžios, gali efektyviai sumažinti skausmą ir sutrumpinti ligos trukmę.
Kas yra juostinė pūslelinė ir jos paplitimas
Juostinė pūslelinė yra virusinė liga, kurią sukelia Varicella zoster virusas. Tai tas pats virusas, kuris sukelia vėjaraupius. Apie 92% suaugusių asmenų yra buvę sergantys vėjaraupiais.
Šis virusas gali vėl aktyvuotis ir sukelti juostinę pūslelinę. Tik apie 1-5% žmonių, kurie neišgyvenė vėjaraupių vaikystėje, gali vėliau susirgti juostine pūsleline.
Ligos apibrėžimas ir statistika
Juostinė pūslelinė kasmet pasireiškia 1,2-3,4 atvejų iš 1000 sveikų asmenų. Vyresniems nei 65 metų asmenims šis skaičius išauga iki 3,9-11,8 atvejų iš 1000.
Paplitimas skirtingose amžiaus grupėse
Juostinė pūslelinė dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus asmenims ar tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Daugiau nei 80% su juostine pūsleline sergančių asmenų pastebi, kad bėrimai išsivysto pagal nervo eigą.
Rizikos grupės
- Vyresni nei 50 metų asmenys
- ŽIV infekuoti pacientai
- Vėžiu sergantys pacientai
- Asmenys po organų transplantacijos
- Vaikai, sergantys leukemija
Viruso poveikis organizmui
Varicella zoster virusas, kuris sukelia vėjaraupius, gali sukelti kitą ligą – juostinę pūslelinę. Po persirgus vėjaraupiais, virusas migruoja į nugaros smegenų ganglijus. Ten jis išlieka neaktyvioje būklėje.
Virusas vėliau aktyvuojasi, kai imuninė sistema nusilpa. Tada jis migruoja į odą, sukeldamas juostinę pūslelinę.
Juostinė pūslelinė gali sukelti stipriu skausmu ir degimu. Taip pat gali pasireikšti rausvu bėrimas, kuris virsta pūslelėmis. Simptomai gali būti karščiavimas, galvos skausmas ir nuovargis.
Ligos sukeliamos Varicella zoster viruso, kuris lieka organizme. Jis gali suaktyvėti po daugelio metų, kai imuninė sistema nusilpsta.
Žmonės gali užsikrėsti vėjaraupiais per tiesioginį kontaktą su juostinės pūslelinės pūslelėmis. Jeigu nesirgo vėjaraupiais arba nesiskiepijo, tai gali sukelti pavojingas komplikacijas.
Pavojingos komplikacijos gali būti poherpetinė neuralgija, oftalmologinė juostinė pūslelinė, neurologinės problemas. Taip pat gali būti encefalitas, meningitas ar hepatoencefalopatija.
Norint išvengti šių komplikacijų, svarbu skiepytis nuo vėjaraupių ir juostinės pūslelinės. Ypač vyresniems nei 50 metų ar turintiems silpną imuninę sistemą. Rekomenduojama vartoti vitaminus C ir D, cinką bei omega-3 riebiąsias rūgštis.
Pagrindiniai ligos rizikos veiksniai
Juostinė pūslelinė yra liga, kurią lemia žmogaus herpeso virusas. Šis virus yra dažnas ir paplitęs visame pasaulyje. Ligos išsivystymas priklauso nuo įvairių veiksnių, kaip imuninės sistemos būklė, aplinkos veiksniai ir gretutinės ligos.
Imuninės sistemos būklė
Nusilpusi imuninė sistema padidina riziką susirgti juostine pūsleline. Seniems žmonėms, sergantiems lėtinių ligų, imunosupresinio gydymo, labiau būna susirgti. Jie dažnai patiria sunkesnes komplikacijas.
Aplinkos veiksniai
Stresas, sužeidimai, ultravioletinė spinduliuotė taip pat padidina riziką. Šie veiksniai gali silpinti imuninę sistemą. Tada virusas gali atsakyti.
Gretutinės ligos
Lėtinės sveikatos būklės, kaip ŽIV/AIDS, vėžys ar autoimuninės ligos, padidina riziką. Pacientai, sergantys šiomis ligomis, turi būti atidūs. Jie turi saugotis viruso atsakytojo.
Suprasdami šiuos rizikos veiksnius, galime geriau suprasti juostinės pūslelinės plitimą. Tai padeda imti atitinkamų prevencinių priemonių.
Juostinės pūslelinės lokalizacija
Juostinė pūslelinė, arba herpes zoster, dažniausiai pažeidžia nervus ir odą. Tai vyksta tam tikrose kūno vietose. Viruso invazijos kryptis svarbi gydymo ir prognozės atžvilgiu.
Statistika rodo, kad 50% atvejų juostinė pūslelinė pažeidžia nervus krūtinės ir nugaros srityje. 20% atvejų veido srityje pažeidžia trišakį nervą. Kiek rečiau liga vystosi kaklo, juosmens ar kryžkaulio srityje.
Esant silpnėjusiai imuninei sistemai, bėrimas gali išpliti kitose kūno dalyse. Tai dėl to, kad nervai ne visada laikosi ribų.
Tikslus lokalizacijos nustatymas yra svarbus. Tai padeda diagnostikai ir gydytojams. Lokalizacija lemia simptomų sunkumą ir komplikacijas.
Ankstyvieji ligos požymiai
Juostinės pūslelinės simptomai prasideda dažnai prieš odos bėrimą. Ankstyvieji požymiai rodo, kad susirgimas gali atsirasti. Šie požymiai pasireiškia 3-5 dienų prieš bėrimą.
Pradiniai simptomai
Pirmieji simptomai gali būti:
- Karščiavimas
- Bendras negalavimas
- Skausmas ar deginimas būsimų bėrimų vietose
Bėrimo vystymosi stadijos
Pirmieji simptomai atsiranda ant odos. Ant 12-24 valandų atsiranda rausvos dėmelės. Jos vėliau virsta pūslelėmis.
Per 2-4 dienas pūslelės susilieja. Po 7-12 dienų susiformuoja opos ir šašai.
Dėl ankstyvųjų požymių svarbu kuo greičiau rasti pagalbą. Tai leis pradėti veiksmingą gydymą.
Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos
Sergant juostine pūsleline, pasitaiko daug komplikacijų. Jų dėl ne tik susiranda papildomų problemų, bet ir gydymas tampa sunkesnis. Antrinė bakterinė infekcija yra viena iš dažniausių. Ji atsiranda dėl pažeistos odos ir sukelia skausmingus pūslėlius.
Randų formavimasis taip pat yra dažnas sutrikimas. Jie atsiranda po bėrimo. Akys gali būti pažeistos, sukeldama konjunktyvitą ar keratitą. Nervų sistema taip pat gali būti pažeista, sukeldama encefalitą ar meningitą.
Vidiniai organai gali būti pažeisti virusine infekcija. Poherpetinė neuralgija yra viena iš labiausiai problematinių komplikacijų. Ji sukelia ilgalaikį, intensyvų skausmą buvusio bėrimo vietoje. Ši komplikacija gali trukti mėnesius ar net metus.
Svarbu laiku atpažinti komplikacijų žymes. Nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų galima kuo greičiau jas suvaldyti. Tad bus galima išvengti ilgalaikių pasekmių.
Diagnostikos metodai ir tyrimai
Juostinės pūslelinės diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis paciento įvertinimu. Odos bėrimas ir kiti požymiai yra pagrindiniai kriterijai. Nors laboratoriniai tyrimai atliekami retai, jie gali papildyti rezultatus ir patvirtinti diagnozę.
Klinikinė diagnostika
Klinikinė apžiūra yra svarbus metodas. Gydytojas įvertina paciento simptomus, kaip odos bėrimą ir skausmą. Rausvi pūslėti bėrimai, pasireiškiantys juostine forma, yra būdingi šios ligos požymiai.
Laboratoriniai tyrimai
- Polimerazės grandininė reakcija (PGR) gali nustatyti Varicella zoster viruso DNR mėginiuose.
- Tiesioginė imunofluorescencija gali identifikuoti virusui būdingus antigenus mėginiuose.
- Serologiniai tyrimai gali atskleisti antikūnų prieš Varicella zoster virusą koncentracijas, tačiau jie rečiau taikomi.
Nors laboratoriniai tyrimai nėra būtini diagnozuojant juostinę pūslelinę, jie gali būti naudingi sudėtingesniais atvejais. Tada klinikai reikia papildomų įrodymų.
Efektyviausi gydymo būdai
Gydymas nuo juostinės pūslelinės prasideda kuo anksčiau. Geriausia pradėti per 72 valandas nuo simptomų. Ši laikotarpis yra labai svarbus, kad ligos eigą galėtumėte smarkiai sušvelninti.
Pagrindiniai gydymo būdai yra antivirusiniai vaistai. Jie sustabdyta viruso dauginimąsi. Taip pat naudojami nuskausminamieji vaistai, kad sumažintumėte skausmą. Vietiniai gydymo būdai, kaip kremai ir tepalai, taip pat svarbūs.
Antivirusiniai vaistai, kaip acikloviras, valacikloviras ar famcikloviras, padeda greitai sustabdyti viruso replikaciją. Svarbu taip pat gerai poilsis. Rekomenduojama vartoti B grupės vitaminų turinčius maisto papildus, kad stiprintumėte nervų sistemą.
- Gydymas antivirusiniais preparatais
- Nuskausminamųjų vartojimas
- Vietiniai gydymo būdai (kremai, tepalai)
- Poilsis ir B grupės vitaminų vartojimas
Svarbu laiku kreiptis į gydytoją, jei pūslelinė pasikartoja dažniau nei šešis kartus per metus. Gydytojas gali įvertinti situaciją ir nustatyti reikiamą gydymo kursą. Jis rekomenduos, kaip užkirsti kelią tolesnei ligos plėtrai.
Poherpetinė neuralgija ir jos valdymas
Poherpetinė neuralgija yra dažna komplikacija po juostine pūsleline. Ši būklė pasireiškia ilgai, su sunkiu skausmu. Skausmas gali būti aštrus, šaudantis, deginantis ar dilgstantis.
Poherpetinės neuralgijos atsiradimui dažnai įtakos turi pažeistų nervų pluoštų regeneracija. Šis neuropatinis skausmas gali tęstis kelias savaites, mėnesius ar metus.
Siekiant sumažinti simptomus, dažnai naudojami gliukokortikosteroidai, antidepresantai ir priešepileptiniai vaistai. Taip pat būna reikalingos botulino toksino injekcijos. Kompleksinis gydymas, apimantis fizioterapiją, akupunktūrą ir psichoterapiją, yra svarbus.
Poherpetinės neuralgijos simptomai gali neigiamai poveikėti gyvenimo kokybei. Todėl svarbu rasti individualų būdą skausmo valdymui. Tai padeda sugrąžinti aktyvų ir produktyvų gyvenimą.
Prevencijos priemonės ir skiepijimas
Norint išvengti juostinės pūslelinės, svarbu imtis prevencijos. Efektyvi būdų yra skiepijimasis vakcina nuo Herpes zoster viruso. Ši vakcina, vadinama „Shingrix”, rekomenduojama 50 metų ir vyresniems.
Rekomenduojama toms, kurie anksčiau buvo sergę juostine pūsleline arba buvo skiepyti ankstesnėmis vakcinomis.
Vakcinacijos rekomendacijos
Vakcina „Shingrix” sušvirkštoma 2 kartus. Tarp dozių tarptras 2 mėnesius. Antrą dozę galima sušvirkšti vėliau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius po pirmos dozės.
Skiepijami tik 50 metų ir vyresni suaugusieji. Jaunesniems ji skiriama tik ypatingais atvejais ir tik su gydytojo leidimu.
Apsaugos priemonės
Siekiant išvengti juostinės pūslelinės, stiprinti imuninę sistemą. Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis. Jei asmuo nėra persirgęs varicella arba nebuvo paskiepytas, jis turėtų vengti kontakto su sergančiais.
Stebėti savo sveikatą. Pastebėjus pirmuosius simptomus, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
