Daug diskomfortą sukeliančių simptomų – nuo nuolatinio galvos skausmo iki pirštų tirpimo – gali atsirasti dėl nervų sistemos problemų. Jeigu jie užsitęsia ilgai ir po poilsio nepraeina, reikėtų kreiptis į neurologą.
Kaip veikia nervų sistema?
Nervų sistema atlieka pagrindinį vaidmenį beveik visuose organizme vykstančiuose procesuose: ji reguliuoja valingi ir nevalingi judesiai Savanoriški ir nevalingi judesiaiŽmogus sąmoningai atlieka valingus judesius, tokius kaip vaikšto ar ryja maistą, ir gali juos valdyti. Nevalingi judesiai, tokie kaip širdies plakimas, atsiranda automatiškai be sąmoningos kontrolės., įskaitant kvėpavimą ir širdies plakimą, leidžia žmogui mąstyti, spręsti sudėtingas problemas, taip pat svajoti ir kurti. Todėl neurologinių sutrikimų spektras labai platus. Norint suprasti, kodėl jie atsiranda, verta suprasti, kaip nervų sistema yra struktūra ir veikia. Nervų sistema susideda iš dviejų pagrindinių dalių: centrinės ir periferinės. Centrinė nervų sistema (CNS) apima smegenis ir nugaros smegenis. Jie veikia kaip savotiškas valdymo centras, reguliuojantis visus organizme vykstančius procesus. Smegenys yra atsakingos už mąstymą ir atmintį, emocijas ir informacijos, gaunamos iš išorinio pasaulio per jutimus, apdorojimą. Nugarinė – atlieka pagrindinį vaidmenį perduodant nerviniai impulsai Nerviniai impulsaiElektriniai signalai, perduodami tarp nervų ląstelių, leidžiantys nervų sistemai reguliuoti visas kūno funkcijas. nuo smegenų iki įvairių kūno dalių ir nugaros. Periferinę nervų sistemą (PNS) sudaro nervai ir nervinių ląstelių sankaupos, esančios už smegenų ir nugaros smegenų (ganglijų), esančių beveik visuose audiniuose. Jis užtikrina ryšį tarp centrinės nervų sistemos ir visų kūno organų bei audinių. Savo ruožtu PNS yra padalinta į dvi dalis: somatinę dalį, kuri kontroliuoja sąmoningus kūno judesius ir perduoda informaciją iš jutimo organų į centrinę nervų sistemą, ir autonominę dalį, atsakingą už širdies plakimą. skrandžio ir žarnyno susitraukimai virškinimo, kvėpavimo metu ir žąsies oda.
Kremzliniame audinyje, viršutiniame odos sluoksnyje ir dantų emalyje nėra nervinių skaidulų.
Ryšys nervų sistemoje vyksta per neuronus – ląsteles, kurios perduoda nervinius signalus iš audinių į smegenis ir atgal per elektrinius impulsus. Be to, nervų sistema yra glaudžiai susijusi su endokrinine sistema (ji atsakinga už hormonų gamybą ir išsiskyrimą). Todėl kai kuriuos procesus organizme vienu metu reguliuoja ir nervų, ir endokrininės sistemos, užtikrinant kompleksinį ir tikslų fiziologinių funkcijų koordinavimą. Šiuo atveju už momentinę reakciją atsakinga nervų sistema, o už lėtesnę, bet ilgiau trunkančią – endokrininė sistema. Pavyzdžiui, žmogus gali krūpčioti iš baimės (taip akimirksniu suaktyvėjo nervų sistema), o po to, kai pavojus praeina, jausti rankų drebulį ar kojų tirpimą (tai yra endokrininė sistema, atpalaiduojanti dalį streso hormono kortizolio). Šių reakcijų derinys leidžia organizmui prisitaikyti prie stresinių – ir daugelio kitų – situacijų ir kuo efektyviau į jas reaguoti. Nervų sistemos „nesėkmės“ gali sukelti įvairių ligų ir būklių, nuo nugaros skausmo iki atminties praradimo. Su šiais ir daugeliu kitų sutrikimų dirba neurologas.
