Pereiti prie turinio

Sveikatos informacija, gydytojai ir įstaigos Lietuvoje

Kaip gydytojai nustato ir diagnozuoja dirgliosios žarnos sindromą?

Kaip gydytojai nustato ir diagnozuoja dirgliosios žarnos sindromą?

Dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) diagnozavimas reikalauja išsamaus požiūrio – gydytojas įvertina visą jūsų medicininę istoriją, išklauso apie patirtą stresą, praeityje buvusias infekcijas bei dabartinius simptomus. Tai padeda atpažinti tam tikrus simptomų modelius ir atmesti kitus galimus sveikatos sutrikimus.

Kaip vyksta DŽS diagnostika

Dažniausiai gydytojas pradeda nuo detalaus pokalbio apie jūsų sveikatą bei fizinės apžiūros. Jums gali būti užduodami klausimai apie:

  • jūsų gyvenimo stresus,
  • įvykusias ar vykstančias infekcijas,
  • ankstesnius ir dabartinius simptomus,
  • šeimos ligų istoriją,
  • vaistus, kurie gali stiprinti simptomus.

Būtina tiksliai nurodyti, kada prasidėjo nemalonūs pojūčiai ir kaip dažnai jie kartojasi. Tokiu būdu gydytojas lengviau pastebi sąsajas tarp jūsų įpročių ir simptomų paūmėjimų.

Tyrimai ir ištyrimas

Kartais prireikia atlikti papildomų tyrimų, ypač jei vargina stiprūs arba neįprasti požymiai: staigus svorio kritimas, kraujas išmatose ar mažakraujystė. Šie tyrimai padeda užtikrinti, kad simptomų nesukelia kiti rimtesni sveikatos sutrikimai.

  • Kraujo tyrimai – būtini norint atmesti celiakiją, kuri pasireiškia pilvo spazmais bei žarnyno diskomfortu, panašiai kaip DŽS.
  • Išmatų tyrimai – parodo, ar nėra kraujo ar parazitų, taip pat leidžia įvertinti žarnyno uždegimą, kuris dažnesnis sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis (ypač esant viduriavimui).
  • Rentgenas su kontrastine medžiaga (bariu) – prieš šią procedūrą reikalinga skysta dieta ir klizma. Į žarnas leidžiamas baris leidžia gydytojui ekrane pamatyti žarnyno kliūtis ar kitus pakitimus. Po tyrimo galima jausti nedidelį diskomfortą, išmatos gali būti neįprastos spalvos.
  • Sigmoidoskopija ir kolonoskopija – gydytojas į tiesiąją žarną švelniai įveda lankstų vamzdelį su kamera. Šių tyrimų tikslas – vizualiai įvertinti žarnyną, o prireikus atlikti biopsiją. Prieš procedūras taip pat skiriama skysta dieta ir klizma, kartais – raminamieji.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) – ypač naudinga tais atvejais, kai būtina atmesti kitų pilvo, kasos ar tulžies pūslės ligų galimybę.
  • Laktazės netoleravimas – jei blogai virškinate pieno produktus, galite patirti vidurių pūtimą, dujų kaupimąsi ar viduriavimą, kurie primena DŽS simptomus. Jis nustatomas kvėpavimo testu arba kelioms savaitėms visiškai atsisakant pieno produktų.

Kodėl tiksli diagnozė labai svarbi

Dirgliosios žarnos sindromas būdingas daugeliui žmonių – manoma, kad jis paveikia 10–15 proc. suaugusiųjų. Tačiau nemaža dalis sergančiųjų lieka nediagnozuoti, nes ne visi kreipiasi į gydytoją.

Gydytojo nustatyta tikroji diagnozė yra itin svarbi – tik žinant tikrąją problemą galima pasirinkti tinkamiausią gydymą: nuo mitybos bei gyvenimo būdo pertvarkos, iki medikamentų ar pagalbos psichikos sveikatai.

Nors DŽS priežastys gali būti neaiškios, kruopštus ištyrimas leidžia atmesti kitas ligas ir pritaikyti individualius sprendimus. Dažniausiai gydymas apima mitybos ir kasdienybės pokyčius, vaistus, papildus bei psichologinę pagalbą.

Galiausiai, jei jaučiate nuolatinius žarnyno sutrikimus, kreipkitės į specialistus – koks tyrimų ir gydymo kelias jums tinkamiausias, galite aptarti su gydytoju individualiai.

Lukas Grinčius

Ligų simptomų ir diagnostikos autorius

Lukas rašo apie ligas, simptomus, skausmus, tyrimus ir diagnostikos eigą. Jo tekstai padeda skaitytojams geriau suprasti kūno siunčiamus signalus ir atsakingai nuspręsti, kada delsti nereikėtų.

Visi autoriaus straipsniai

Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Redakcinė politika

Raskite tinkamą specialistą

Peržiūrėkite gydytojų profilius, atsiliepimus ir įstaigas, kuriose jie dirba.

Ieškoti gydytojo