Dažnai apie alerginę astmą galvojame kaip apie ligą, kuri paveikia tik mūsų kūną – matomi simptomai, tokie kaip dusulys ar kosulys, akivaizdūs ir lengvai atpažįstami. Tačiau šios ligos poveikis psichologinei savijautai dažniausiai lieka nepastebėtas. Neretas žmogus, susidūręs su alerginės astmos iššūkiais, atsisako mėgstamų veiklų, jaučiasi ne iki galo suprastas ar net patiria nepatogumų darbe, asmeniniame gyvenime. Tai ypač ryšku, kai ligos simptomai sustiprėja.
Toks kasdienis emocinis krūvis gali apsunkinti ligos valdymą ir bendrą savijautą. Kartais dėl astmos sunkiau rūpintis ir kitais svarbiais gyvenimo aspektais – užklumpa liūdesys ar bejėgiškumo jausmas, norisi atsiriboti nuo įprastos veiklos.
Emocinės būsenos keičiasi
Būtina prisiminti, kad alerginės astmos poveikis emocijoms laikui bėgant kinta. Gali būti laikotarpių, kai su iššūkiais tvarkytis sekasi geriau, o kitais kartais – nerimas ar liūdesys tampa ryškesni. Svarbu nuolat stebėti savo emocinę savijautą, atvirai įsivertinti, kaip jaučiatės, ir neignoruoti psichinės sveikatos poreikių.
Kodėl svarbus asmeninis įsivertinimas?
Skirdami laiko savistabai, galite greičiau atpažinti, kaip alerginė astma veikia kasdienį gyvenimą, ir išmokti pasirūpinti psichologine sveikata. Bandymas atsakyti į specialius klausimus padeda aiškiau suprasti emocinę būklę ir rasti būdų, kaip jaustis geriau.
- Galite susimąstyti, ar vengiate tam tikros veiklos dėl ligos.
- Pastebėsite, ar dažnai jaučiatės įvertinti ar nesuprasti aplinkinių.
- Išryškėja, kokį poveikį astma turi jūsų santykiams ir darbui.
Atsakykite į septynis paprastus klausimus – tai padės iškart pasitikrinti, kaip šiuo metu sekasi rūpintis emocine gerove. Klausimynas nėra skirtas diagnozuoti sutrikimų, tačiau jis gali padėti suprasti, kokių žingsnių galite imtis, jei norite kreiptis pagalbos ar ieškote sprendimų, pritaikytų būtent jums.
Atsiminkite – jūsų emocinė būklė yra ne mažiau svarbi, nei fizinė sveikata. Stebėkite save, nebijokite ieškoti pagalbos ir pasirūpinkite savimi visapusiškai.