Atjunkymas nuo čiulptuko kartais pareikalauja bandymų ir klaidų – vienam vaikui puikiai tinka švelnus, laipsniškas būdas, kitam greičiau pavyksta ryžtingesnis sprendimas.
Naujagimio laikotarpiu čiulptukas daugeliui tėvų tampa tikru išsigelbėjimu: vos kūdikis pradeda jį žįsti, verksmas dažnai sumažėja, o namuose vėl atsiranda daugiau ramybės. Pagal dabartines medicinos žinias, trumpalaikis čiulptuko naudojimas pirmaisiais mėnesiais kai kuriais atvejais gali padėti vaikui nusiraminti.
Vis dėlto augant kūdikiui įpročiai keičiasi. Kai mažylis tampa smalsiu judriu vaiku ir ima prašyti čiulptuko beveik nuolat, dažniau jį kramto nei žinda, o kartu atsiranda gausus seilėtekis, daugeliui šeimų kyla klausimas, ar neatėjo metas su juo atsisveikinti.
Praktikoje pastebima, kad atsisakyti čiulptuko dažnai būna lengviau „ant popieriaus“ nei realybėje. Tačiau jei jūsų vaikas (net ir jau darželinio amžiaus) dar nenoriai paleidžia šį nusiraminimo „pagalbininką“, tai nebūtinai reiškia, kad situacija beviltiška. Yra keli įprasti būdai, padedantys šį pereinamąjį etapą išgyventi ramiau.
Laipsniškas atsisakymas
Kai kuriems vaikams geriausiai tinka lėtas pokytis. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad mažinant naudojimą po truputį, emocinis pasipriešinimas gali būti mažesnis.
- Pirmiausia sutarkite, kad čiulptukas naudojamas tik konkrečiais momentais (pavyzdžiui, prieš miegą).
- Vėliau palaipsniui trumpinkite laiką arba mažinkite situacijų skaičių, kada jis leidžiamas.
- Girkite vaiką už kiekvieną „be čiulptuko“ praleistą etapą ir pasiūlykite alternatyvų nusiraminimą, pvz., apkabinimą, ramią pasaką ar mėgstamą minkštą žaislą.
Ryžtingas sprendimas „iš karto“
Kitas dažnas kelias – visiškas nutraukimas vienu metu. Šis būdas gali būti veiksmingas, tačiau dažnai reikalauja tėvų nuoseklumo ir kantrybės.
- Pasirinkite dieną, nuo kurios čiulptuko nebelieka, ir laikykitės susitarimo.
- Vaikas gali protestuoti, tačiau aiškios ribos paprastai padeda greičiau susiformuoti naujam įpročiui.
- Daugeliu atvejų po kelių dienų ar per porą savaičių emocinė įtampa sumažėja.
Motyvavimas per „didžio vaiko“ vaidmenį
Mažiems vaikams svarbus priklausymo „didelių vaikų“ grupei jausmas. Kai kurioms šeimoms padeda paprastas paaiškinimas, kad čiulptukai labiau reikalingi kūdikiams, o jūsų vaikas jau paaugo.
- Galite pasiūlyti „perleisti“ čiulptuką mažesniam kūdikiui, kuriam jo labiau reikia.
- Padeda ir simbolinis atsisveikinimo ritualas (sutvarkyti dėžutę, pasakyti „viso gero“).
„Magiškas“ ritualas
Kai kurioms šeimoms pasiteisina žaidybinis pasakojimas apie naktinį „čiulptukų pasiėmėją“ ar kitą stebuklinį personažą, kuris pasiima čiulptuką, kai vaikas miega. Tokie ritualai dažnai sumažina derybas ir padeda vaikui lengviau priimti pokytį.
- Svarbu vaiką paruošti iš anksto ir kelias dienas priminti, kas vyks.
- Ryte galite palikti raštelį ar mažą staigmeną kaip simbolinį „ačiū“ už drąsą.
Apkarpymas – tik su dideliu atsargumu
Kai kuriose šeimose bandoma patrumpinti čiulptuko galą, kad jis taptų mažiau patrauklus. Vis dėlto praktikoje tai kelia saugumo klausimų: pažeistas čiulptukas gali tapti nesaugus ir jo vaikui duoti nereikėtų.
- Jei nusprendėte šį kelią, saugiausia tokiu atveju čiulptuką iškart išimti iš naudojimo ir nebegrąžinti.
- Vaikui paprastai paaiškinama, kad daiktas sugedo ir jo nebegalima naudoti.
Išankstinis susitarimas
Kai kuriems vaikams padeda aiški „data“, nuo kada čiulptuko nebelieka. Dažnai užtenka maždaug savaitės, kad vaikas priprastų prie minties, ypač jei kasdien trumpai primenate apie artėjantį pokytį.
Vis dėlto šis būdas nėra universalus: jei vien nuo užuominos vaikas stipriai susijaudina, gali būti geriau rinktis kitą strategiją arba atidėti pokalbį.
Ne siūlyti, o palaukti
Vaikui augant čiulptukas dažnai nebe toks būtinas nusiraminimui, todėl verta jo tiesiog nebesiūlyti. Kai kuriais atvejais vaikas pradeda apie jį prisiminti vis rečiau ir natūraliai „atpranta“.
- Galite susitarti, kad čiulptukas naudojamas tik lovoje ar tik prieš miegą.
- Jei vaikas pats ilgiau pamiršta čiulptuką, tai geras ženklas mažinti jo prieinamumą.
Sumažinti čiulptukų skaičių namuose
Dažna tėvų klaida – turėti daug atsarginių čiulptukų, nes jie nuolat pasimeta. Kai vaikas jau pakankamai paaugęs, galima ramiai paaiškinti, kad naujų nebeperkate, o likę – paskutiniai.
- Kai jų nebelieka, įprotis dažnai nutrūksta paprasčiau, nes nelieka „greito pakaitalo“.
Ką svarbu prisiminti
Kiekvienas vaikas skirtingas, todėl nėra vieno metodo, kuris tiktų visiems. Medicinos praktikoje dažnai matoma, kad veiksmingiausia yra nuosekli strategija, aiškios ribos ir rami tėvų laikysena. Jei prireiks, išbandykite kelis būdus, stebėkite, kas jūsų vaikui sukelia mažiausiai streso, ir rinkitės tai, kas geriausiai atitinka jūsų šeimos ritmą.
Jei čiulptukas išlieka itin svarbus vyresniame amžiuje arba pastebite, kad vaikui be jo labai sunku nusiraminti, pravartu pasitarti su vaiko sveikatos priežiūros specialistu – kartais užtenka kelių individualių rekomendacijų, kad pereinamasis laikotarpis būtų sklandesnis.
