Sužinosite
Kaklinis šonkaulis – tai itin retas anatominis variantas, kai žmogaus kakle prie gimimo būna susiformavęs papildomas kaulas. Toks kaulas šiek tiek skiriasi nuo įprastų šonkaulių, būna dėti vertikaliai ar įstrižai, nesilaiko tradicinės horizontalaus šonkaulio padėties. Papildomas šonkaulis neturi jokios aiškios funkcijos ir dažniausiai apie jį net nesužinoma, nebent pradeda sukelti nemalonių pojūčių.
Kaklinio šonkaulio tipai
Yra keturios pagrindinės kaklinių šonkaulių rūšys, kurios skiriasi forma ir prisitvirtinimo būdu:
- Pilnas šonkaulis, jungiantis žemiausią kaklo slankstelį su pirmuoju krūtinės ląstos šonkauliu.
- Nepilnas šonkaulis, kurio vienas galas lieka neprijungtas prie jokios struktūros.
- Nepilnas šonkaulis, prisitvirtinantis prie pluoštinio raiščio ar jungiamojo audinio juostos.
- Trumpas kaulinis išaugimas, išlendantis iš žemiausio kaklo slankstelio.
Kaip dažnai pasitaiko kaklinis šonkaulis?
Kaklinis šonkaulis – itin reta būklė, pasitaikanti maždaug 1 % populiacijos. Kai kurie žmonės gimsta net su dviem papildomais šonkauliais kakle. Dažniau ši anatominė savybė pasitaiko moterims. Apie 30 % pacientų, kurie serga krūtinės angos sindromu, taip pat turi kaklinį šonkaulį.
Simptomai
Nors dauguma žmonių apie papildomą šonkaulį net nesužino, kai kuriems jis gali lemti tam tikrus pojūčius ar nepatogumus. Kaklinio šonkaulio simptomai paprastai priklauso nuo to, ar šis kaulas spaudžia nervą ar kraujagyslę. Tokie ženklai gali būti:
- Skausmas kakle ar rankoje
- Pastebimas guzelis kaklo srityje
- Dilgčiojimas ar tirpimas rankoje arba delne
- Silpnumas plaštakos bei dilbio raumenyse
- Išlenkti (lankstomi) pirštai, išskyrus nykštį ir rodomąjį pirštą
Didžiausia rizika pajusti simptomus kyla tiems, kurių laikysena bloga arba kurie patyrė traumą viršutinėje kūno dalyje.
Kodėl atsiranda kaklinis šonkaulis?
Manoma, kad papildomo šonkaulio susidarymą sukelia genetiniai pokyčiai, tiksliau – HOX genų mutacijos, kurios lemia kaulų vystymąsi embriono stadijoje. Tam tikros ląstelės vietoje įprasto audinio suformuoja kaulą ne ten, kur turėtų.
Galimos komplikacijos
Kaklinis šonkaulis gali suspausti šalia esantį nervą ar subklavinę arteriją, dėl to išvysto vadinamasis krūtinės angos sindromas. Negydant tokia būklė gali kelti pavojų sveikatai, kadangi gali sutrikti kraujotaka ar nervų veikla rankoje.
Diagnozavimo būdai
Gydytojas dažniausiai papildomą šonkaulį aptinka atsitiktinumo principu, kai atliekamos kaklo ar krūtinės ląstos rentgeno, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos nuotraukos dėl kitų priežasčių.
Specializuotais atvejais taikomi tokie tyrimai:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Nervų laidumo tyrimai, kurie parodo, kaip nervai perduoda signalus
- Elektromiografija (EMG) – raumenų ir nervų funkcijos vertinimas
- Potencialų iššauktos reakcijos testai, matuojantys, kaip nerviniai signalai pasiekia smegenis
Fizinis ištyrimas gali apimti specialius testus. Jei įtariama, kad šonkaulis spaudžia kraujagyslę, gydytojas vertina rankos pulsą įvairiose galvos padėtyse.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo to, ar papildomas šonkaulis sukelia simptomus. Jei žmogus jų nejaučia, gydyti dažniausiai nereikia.
Jei simptomai pasireiškia, taikomi šie būdai:
- Fizinė terapija, ypač padedanti sumažinti nervų spaudimą ar pagerinti laikyseną
- Vaistai – į pagalbą pasitelkiami raumenis atpalaiduojantys ar skausmą malšinantys preparatai
- Chirurgija – šonkaulio pašalinimas atliekamas tuo atveju, jei pasireiškia krūtinės angos sindromas ar kiti sunkios būklės požymiai. Dažniausiai kartu šalinamas ir pirmasis šonkaulis, jei norima visiškai užkirsti kelią simptomų grįžimui. Po operacijos pasveikimas trunka apie devynias savaites. Kaip ir po bet kurios chirurginės intervencijos, galima kraujavimo ar infekcijos rizika.
Prevencija
Kaklinio šonkaulio susiformavimo išvengti neįmanoma, nes ši ypatybė atsiranda dar vaisiaus vystymosi laikotarpiu.
Prognozė
Laiku negydant, kaklinis šonkaulis gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, kraujo krešulio susidarymą subklavinėje arterijoje ar net galvos smegenyse.
Tačiau daugumai žmonių po šonkaulio pašalinimo operacijos simptomai išnyksta, o paveikta ranka vėl gali normaliai funkcionuoti. Grįžtamasis simptomų pasikartojimas po intervencijos pasitaiko itin retai.
Kasdienė priežiūra
Labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų dėl gydymo, o jei taikomi konservatyvūs sprendimai, jų laikytis kasdien. Kai kuriais atvejais operacija tampa vienintelis veiksmingas sprendimas, todėl reikėtų pasitarti su gydytoju dėl galimos chirurginės intervencijos, jeigu kitos priemonės nepadėjo.
Po operacijos gydytojas gali skirti stebėjimo vizitus ir reabilitacinę fizinę terapiją, kuri padeda išlaikyti paveiktos rankos judrumą bei stiprumą.
Kreipimosi į gydytoją situacijos
Pastebėjus pirmuosius simptomus, galinčius būti susijusius su kakliniu šonkauliu – pavyzdžiui, tirpimą, skausmą ar silpnumą rankoje – svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Atlikus chirurginį gydymą, taip pat būtina laikytis numatyto vizitų grafiko ir atidžiai stebėti gijimą.
Klausimai, kuriuos verta užduoti specialistui
- Kokią kaklinio šonkaulio rūšį turiu?
- Ar man reikalingas gydymas?
- Kokia gydymo taktika geriausiai tiktų mano situacijoje?
- Ar tokio anatominio ypatumo gali paveldėti mano vaikai?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.