Kaklo raumenų distonija: kas tai, priežastys, simptomai ir gydymas

Kaklinė distonija – tai neurologinė būklė, kurios metu kaklo raumenys nevalingai susitraukia ir sukelia neįprastus galvos bei kaklo judesius. Šie raumenų spazmai gali priminti trūkčiojimus ar staigius judesius ir neretai sukelia diskomfortą ar net skausmą. Dėl šių simptomų gali keistis kasdienė laikysena bei ženkliai apsunkėti įprasta veikla.

Kaklinės distonijos rūšys

Kaklinė distonija priskiriama židininei distonijai – tai grupė sutrikimų, kai raumenų spazmai pasireiškia tam tikroje kūno vietoje. Būklė skirstoma į dvi pagrindines rūšis pagal atsiradimo priežastį:

• Pirminė kaklinė distonija, kuri vystosi be aiškios priežasties.
• Antrinė kaklinė distonija, kai sutrikimą sukelia pripažintas veiksnys.

Kiek dažna yra kaklinė distonija?

Ši distonijos forma dažniausia iš visų židininių distonijų. Statistika rodo, kad ja serga nemaža dalis vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonių.

Kaklinės distonijos simptomai

Sergant kakline distonija, žmogus patiria:

• Staigius raumenų susitraukimus ar spazmus – kaklo raumenys įsitempia, tampa kieti, praranda gebėjimą atsipalaiduoti, gali trūkčioti arba nevalingai judėti.
• Drebulį – kai kurioms kūno dalims, pavyzdžiui, rankoms, ima nekontroliuojamai drebėti.

Dėl šių nevalingų judesių pakinta kaklo ir galvos padėtis – galva gali suktis, palinkti į šoną arba pasvirti į priekį ar atgal. Tokie judesiai dažnai sukelia skausmą, ypač kaklo ir pečių srityje, kartais atsiranda galvos skausmas.

Kodėl vystosi kaklinė distonija?

Nors tiksli šios ligos priežastis dažnai lieka nežinoma, mokslininkai mano, jog tam įtakos turi baziniai smegenų dariniai, atsakingi už raumenų valdymą.

Antrinės kaklinės distonijos išsivystymui gali įtakos turėti:

• Tam tikri psichiatrijoje vartojami vaistai.
• Galvos trauma.
• Parkinsono liga.
• Genetiniai pokyčiai, susiję su GNAL, THAP1, CIZ1 arba ANO3 genais.

Kaklinės distonijos rizikos veiksniai

Didžiausią riziką susirgti turi asmenys:

• Kurių biologiniai giminaičiai taip pat susidūrė su šia problema.
• Vartojantys dopamino blokatorius arba antipsichotinius vaistus.
• Patyrę galvos smegenų sužalojimą.

Liga gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmogui, nors dažniausiai pasitaiko moterims nuo 30 iki 60 metų.

Galimos kaklinės distonijos pasekmės

Ši būklė gali apsunkinti kasdienes veiklas – skausmas, traukuliai ar drebulys riboja kaklo, žandikaulio, rankų ar liemens judesius. Dėl to gali tapti sudėtinga aiškiai kalbėti, ryti arba koordinuoti judesius. Kartais stiprūs simptomai apsunkina net tokius paprastus veiksmus kaip šukuotis ar valytis dantis.

Negydant, spazmai ar nemalonūs pojūčiai gali plėstis ir į kitas kūno sritis.

Kaip nustatoma diagnozė?

Diagnozuoti kaklinę distoniją padeda gydytojo apžiūra bei simptomų aptarimas. Dažnai renkamasi išsamiai pasikalbėti apie šeimos ligų istoriją bei ligonio patirtus negalavimus. Tik esant įtarimui dėl stuburo smegenų suspaudimo arba nervų pažeidimo, papildomai gali būti rekomenduojami tokie tyrimai kaip magnetinio rezonanso tomografija ar elektromiografija.

Kaklinės distonijos gydymo būdai

Ligos valdymas dažniausiai apima kelis skirtingus metodus:

• Botulino toksino injekcijas.
• Geriamuosius vaistus.
• Fizinę terapiją.
• Gilusios smegenų stimuliacijos operaciją.

Kai kurių žmonių simptomus trumpam gali palengvinti rankos priglaudimas prie smakro ar specialus kaklo įtvaras. Kadangi kiekvieno žmogaus reakcija į gydymą skiriasi, neretai reikia išbandyti kelis metodus, kol pavyksta atrasti veiksmingiausią sprendimą.

Kaip veikia botulino toksino injekcijos?

Botulino toksino preparatai (tarp jų ir dažniausiai žinomi) taikomi siekiant susilpninti, atpalaiduoti įsitempusius kaklo raumenis bei sumažinti nevalingus judesius. Preparatas suleidžiamas tiesiai į pažeistus raumenis, apribojant jų traukimąsi. Poveikis dažniausiai pasireiškia praėjus savaitei nuo gydymo ir trunka apie 2–3 mėnesius, todėl injekcijas periodiškai reikės kartoti.

• Galimas apsunkintas rijimas.
• Injekcijos vietoje juntamas skausmas.
• Kaklo raumenų silpnumas.

Vaistai, skirti kaklinės distonijos koregavimui

Dažniausiai skiriami šie vaistai:

• Dopaminą veikiantys vaistai (levodopa).
• Anticholinerginiai preparatai (benztropinas, triheksifenidilis).
• Baclofenas.
• Klonazepamas.

Šalutiniai poveikiai gali pasireikšti atminties sutrikimais ar didesniu mieguistumu.

Ar galima išvengti kaklinės distonijos išsivystymo?

Šiuo metu nėra žinomos veiksmingos priemonės, galinčios užkirsti kelią šios būklės atsiradimui.

Ligos eiga ir gyvenimas su ja

Kaklinė distonija dažniausiai išlieka visą gyvenimą, nors tiesioginės įtakos gyvenimo trukmei ji neturi. Ligai progresuojant, simptomai gali stiprėti, bet kai kuriais atvejais išlieka stabilūs ir neintensyvėja.

Pasitelkus tinkamą gydymą, galima valdyti simptomus bei grįžti prie įprastos veiklos be didesnio diskomforto.

Kada reikėtų kreiptis į specialistus?

• Atsiradus nekontroliuojamiems raumenų spazmams ar kaklo įtampai.
• Jei jau turite šią diagnozę ir pradeda ryškėti nauji ar stiprėjantys simptomai.

Klausimai gydytojui

• Ar man gresia ši liga, jei serga artimi šeimos nariai?
• Kokį gydymo būdą rekomenduojate mano atveju?
• Kokios gali būti gydymo pasekmės?
• Ar gali prireikti chirurginės intervencijos?

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.