Priekinės skiltys – tai didžiausios smegenų skiltys, esančios už kaktos abiejose pusėse. Jos atsakingos už mūsų judėjimą, kalbą, elgseną, asmenybę ir mąstymą. Kai šioje srityje ima vyrauti neįprasta elektrinė veikla, gali išsivystyti priekinės skilties epilepsija. Ši liga reiškia, kad priekinėse smegenų skiltyse kyla savitos epilepsinės iškrovos, kurios lemia traukulius.
Kas yra priekinės skilties epilepsija
Priekinės skilties epilepsija – epilepsijos forma, kai traukuliai prasideda būtent priekinėje smegenų dalyje. Traukuliai dažniausiai būna židininiai, vadinasi, jie kyla tik vienoje smegenų vietoje – tiek kairėje, tiek dešinėje priekinėje skiltyje. Neretai šios srities traukuliai painiojami su psichikos ar miego sutrikimais, nes dažnai pasireiškia nakties metu. Tik medikas gali tiksliai nustatyti diagnozę ir pasirūpinti tinkamu gydymu.
Priekinės skilties epilepsijos tipai
Viena iš retesnių priekinės skilties epilepsijos formų – su miegu susijusi dominuojamoji autosominė hiperjudesių epilepsija. Tokios rūšies traukuliai dažniausiai prasideda naktį ir būdingi paveldimumu – jie perduodami iš kartos į kartą.
Priekinės skilties epilepsijos simptomai
Dažniausias šios epilepsijos požymis – trumpalaikiai židininiai traukuliai, kylantys tik tam tikroje smegenų srityje. Priekinės skilties priepuoliai pasireiškia labai įvairiai:
- Neįprastas elgesys, pavyzdžiui, riksmai, nenatūralus juokas, keikimasis
- Galvos arba akių pasukimas į vieną pusę
- Agresyvus kojų spardymas ar pedaliavimas
- Laužymosi ar trūkčiojimo judesiai
- Nekontroliuojami, pasikartojantys rankų ir kojų mostai
- Raumenų trūkčiojimas
- Laikinas sąmonės ar budrumo praradimas (tarsi „atsijungimas“)
- Valdymo praradimas šlapinantis ar tuštinantis
- Laikinas raumenų silpnumas
- Sunkumai kalbant
- Pakitusi asmenybė
- Miego sutrikimai
Paprastai traukuliai būna labai trumpi – dažniausiai trunka mažiau nei minutę. Jie dažnai kartojasi per parą grupėmis, ypač naktį, bet gali prasidėti ir dienos metu. Prieš traukulį kai kurie žmonės pajunta vadinamąją aurą – neįprastus jausmus arba pojūčius:
- Staigus stiprių emocijų pliūpsnis: baimė, nerimas, pyktis, liūdesys ar net džiaugsmas
- Keisti kūno pojūčiai – tirpimas, badymai
- Pojūčių iškraipymas: kvapai, garsai, rega, skonis ar lytėjimas
Po traukulio galima justi sumišimą, atminties sunkumų ar raumenų skausmą – tai laikotarpis, vadinamas poiktiniu laikotarpiu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė priežastis – neįprastai aktyvios priekinės smegenų srities nervinės ląstelės. Jų siunčiami signalai tampa chaotiški ir sukelia priepuolius. Gali būti kelios priežastys, kodėl taip nutinka:
- Smegenų formavimosi pakitimai dar vaisiaus raidoje
- Infekcinės smegenų ligos
- Insultas
- Sunki galvos trauma
- Navikai smegenyse
- Paveldėtos genetinės ypatybės
- Kartais priežastis lieka nežinoma
Paveldimumas gali lemti kai kurias priekinės skilties epilepsijos formas – ypač miego metu pasireiškiančią hiperjudesių epilepsiją. Tokiu atveju vaikui užtenka paveldėti tam tikrą genetinį variantą iš vieno iš tėvų, kad rizika būtų padidėjusi.
Susirgti gali bet kas, tačiau tam tikros aplinkybės riziką padidina:
- Artimųjų epilepsijos istorija
- Patirta smegenų infekcija ankstyvame amžiuje
- Persirgtas insultas, galvos trauma, navikas ar smegenų pažeidimas
- Raidos sulėtėjimas ar įgimti smegenų sutrikimai
Kokie veiksniai provokuoja priekinės skilties traukulius
Kiekvienam žmogui traukulių suaktyvėjimą gali išprovokuoti skirtingos aplinkybės. Dažniausiai stebimi šie veiksniai:
- Emocinis stresas
- Mirksinčios šviesos
- Miego trūkumas
- Narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų vartojimas
Vertinga stebėti, kokiomis aplinkybėmis dažniausiai prasideda priepuoliai. Tai padeda geriau išsiaiškinti individualius trigerius.
Priekinės skilties traukulių pavojai
Pasikartojantys priekinės skilties traukuliai gali padidinti įvairių traumų riziką. Kartais išsivysto būklė, vadinama status epilepticus, kai traukulys trunka ilgiau nei penkias minutes – tai gyvybei pavojinga situacija. Ypač retais atvejais įmanoma staigi, nepaaiškinama mirtis sergant epilepsija.
Epilepsija apskritai dažnai paveikia žmogaus emocinę būklę ir psichiką – gydytojas gali rekomenduoti pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu. Jei pastebite, kad stipriai pablogėjo nuotaika ar apima suicidiškos mintys – būtinai kreipkitės į medikus.
Priekinės skilties epilepsijos diagnostika
Norint patvirtinti diagnozę, specialistai įvertina žmogaus sveikatos istoriją, atlieka apžiūrą ir paskiria tyrimus. Priekinės skilties epilepsijai nustatyti taikomi keli pagrindiniai tyrimai:
- MRT: leidžia matyti išsamias smegenų struktūros nuotraukas, nustatyti navikus, pažeidimus ar kitus pakitimus
- EEG: parodo elektrinės veiklos pokyčius galvos smegenyse, padeda identifikuoti, iš kur kyla priepuoliai
- Vaizdo EEG: stebima žmogaus elgsena ir galvos smegenų veikla vienu metu – tam dažnai prireikia nakties ar kelių parų stebėjimo ligoninėje
- Stereoelektroencefalografija (SEEG): kai implantuojami elektrodai giliai smegenyse, siekiant tiksliai nustatyti traukulių židinį – dažniau taikoma chirurgui svarstant operaciją
- Magnetoencefalografija (MEG): užfiksuoja smegenų sukuriamus magnetinius laukus, padeda identifikuoti nenormalią aktyvumą lokalizaciją
Be šių tyrimų, gali būti atliekamas neuropsichologinis vertinimas, siekiant nustatyti, ar dėl traukulių galėjo pakisti tam tikros smegenų funkcijos.
Gydymo galimybės
Priekinės skilties epilepsijos gydymo tikslas – sumažinti traukulių skaičių ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydytojas gali pasiūlyti įvairius metodus:
- Prieštraukulinius vaistus – dažniausiai pirmasis pasirinkimas, jie slopina pernelyg aktyvią smegenų elektrinę veiklą
- Chirurginis gydymas – jei medikamentai neveikia, gali būti šalinama priepuolius sukelianti priekinės skilties dalis arba navikas
- Neuromoduliacija – kai kuriais atvejais implantuojamas specialus prietaisas, kuris siunčia elektros impulsus ir slopina traukulius
- Ketogeninė dieta – gydytojas gali rekomenduoti didelio riebalų ir mažo angliavandenių kiekio mitybą
Prieštraukuliniai vaistai
Pradinėje gydymo stadijoje dažniausiai skiriami įvairūs preparatai, reguliuojantys galvos smegenų elektrinę veiklą. Gydytojas parenka tinkamiausią vaistą pagal jūsų simptomus, o prireikus koreguoja dozę. Jei vienas vaistas netinka ar sukelia nepageidaujamas reakcijas, gali būti keičiamas kitas preparatas.
Chirurginis gydymas
Kai medikamentinė terapija neefektyvi, gali būti svarstoma chirurginė intervencija. Ji dažnai atliekama, jei traukulių židinys yra aiškiai nustatytas ir randasi toje vietoje, kurią galima pašalinti nesutrikdant svarbių funkcijų. Prieš operaciją detalūs tyrimai ir žemėlapiai padeda tiksliai identifikuoti sritį, kurios šalinimas būtų saugus. Operacijos metu kartais pašalinamas taip pat ir navikas ar pažeista vieta.
Neuromoduliacijos metodai
Tais atvejais, kai operacija nėra galima ar saugi, kartais taikomas implantuojamas prietaisas, galintis užkirsti kelią traukuliui dar neprasidėjus. Dažniausi šie neuromoduliacijos būdai:
- Vagusinio nervo stimuliacija – implantuojamas aparatas, kuris siunčia elektrinius impulsus į kaklo nervą ir taip reguliuoja smegenų veiklą
- Reaguojanti neurostimuliacija – nedidelis prietaisas įstatomas kaukolėje; jis fiksuoja smegenų aktyvumą ir siunčia impulsus tik tada, kai prasideda traukulys
- Giliųjų smegenų stimuliacija – implantai siunčia elektrinius signalus tiesiai į smegenis siekiant sumažinti priepuolių dažnį
Prognozė
Priekinės skilties epilepsijos eiga bei prognozės labai priklauso nuo bendros sveikatos ir gydymo veiksmingumo. Vaistai daugeliu atvejų padeda kontroliuoti priepuolius. Jei medikamentų poveikis nėra pakankamas, papildomai gali būti rekomenduojama operacija. Šiuo metu nėra visiško išgydymo, tačiau daugeliui žmonių tinkamas gydymas leidžia sumažinti traukulių skaičių iki minimumo ar net pasiekti visišką priepuolių nebuvimą.
Kasdienis gyvenimas ir pagalba
Jei pastebite naujus ar stiprėjančius simptomus, svarbu nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją. Reguliarūs vizitai padeda laiku koreguoti gydymą bei stebėti būklę. Jei vartojate naujus vaistus – praneškite apie kylančius sunkumus ar nepatogumų.
Kai diagnozuojama priekinės skilties epilepsija, verta mediko paklausti:
- Koks gydymo metodas jums tiktų labiausiai?
- Kokie gali būti gydymo šalutiniai poveikiai?
- Ar galima saugiai vartoti prieštraukulinius vaistus planuojant šeimą?
- Kaip apsisaugoti priepuolio metu?
- Ar yra galimybė atlikti operaciją?
