Kampilobakteriozė – tai dažna žarnyno infekcija, kurią sukelia Campylobacter genties bakterijos. Ši liga dažniausiai plinta per užterštą maistą ar vandenį ir dažnai vadinama „maisto infekcija“. Tokį susirgimą gali patirti tiek vaikai, tiek suaugusieji, ypač vasaros metu. Dauguma žmonių pasveiksta per savaitę, gydant namuose: svarbu ilsėtis ir gerti daug skysčių, kad neatsirastų dehidratacija.
Kas yra kampilobakterinė infekcija
Kampilobakteriozė išsivysto tuomet, kai į organizmą patenka Campylobacter bakterijų. Jų yra daugiau nei 20 rūšių, tačiau didžiausią riziką žmonėms kelia Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli. Ši žarnyno infekcija savo simptomais neretai primena kitus „skrandžio virusus“. Nepaisant to, ją sukelia ne virusas, o bakterijos.
Kiek dažna ši infekcija
Kampilobakteriozė – viena pagrindinių ūmaus viduriavimo priežasčių įvairiose pasaulio šalyse. Ši liga itin paplitusi tarp visų amžiaus grupių, o didžiausias sergamumas pasitaiko šiltuoju metų laiku. Manoma, kad kasmet užfiksuojama milijonai naujų atvejų visame pasaulyje.
Kampilobakteriozės simptomai
- Viduriavimas, kuris kartais gali būti kruvinas (kūdikiams dažnai tai vienintelis požymis)
- Pilvo skausmai ir diegliai
- Karščiavimas
- Pykinimas, vėmimas
Simptomai paprastai pasireiškia po 2–5 dienų nuo užsikrėtimo ir trunka apie savaitę. Sergant šia infekcija, padidėja dehidratacijos rizika, ypač mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms.
Kaip atpažinti dehidrataciją
- Stiprus troškulys
- Retas šlapinimasis
- Sausas, šiltas oda
Dehidratacijos požymiai kūdikiams
- Mažiau šlapinasi nei įprastai
- Verkia be ašarų
- Nepamėgsta žaisti, tampa vangūs ar mieguisti
Kaip užsikrečiama kampilobakterioze
Dažniausia infekcijos priežastis – užterštas maistas ar vanduo. Ypač dažnas užsikrėtimo šaltinis – nepakankamai termiškai apdorota paukštiena (vištiena, kalakutiena, antiena), šviežias (nepasterizuotas) pienas ar produktai iš jo, užterštos daržovės bei vaisiai. Bakterijos gali išplisti ir per kontaktą su sergančių gyvūnų išmatomis, taip pat – per užterštas rankas.
- Gerti neapdirbtą (nepasterizuotą) pieną
- Valgyti žalią ar nepakankamai iškeptą paukštieną
- Gerti užterštą vandenį iš šulinių, upelių ar ežerų
- Kartais – per produktus, kurie turėjo kontaktą su žaliu paukštienos ar mėsos sultimis, pavyzdžiui, pjaustant žalumynus ant tos pačios lentelės
- Valgyti užterštus vaisius ar daržoves
- Kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais ar jų išmatomis
Žmogus gali perduoti ligą kitiems per nešvarias rankas – pavyzdžiui, po tualeto ar keičiant kūdikio sauskelnes. Vis dėlto asmeninis infekcijos plitimas retas, palyginti su per maistą perduodama infekcija.
Prevencija: kaip sumažinti riziką užsikrėsti
- Laikykitės higienos virtuvėje – kruopščiai plaukite rankas prieš ir po maisto ruošimo, ypač po kontakto su neapdorota mėsa ar paukštiena.
- Mėsą ir paukštieną visada iškepti iki rekomenduojamos vidinės temperatūros.
- Pasirinkite pasterizuotus pieno produktus ir venkite žalių pieno produktų, ypač jei esate vyresnio amžiaus ar laukiatės kūdikio.
- Plaukite vaisius ir daržoves po tekančiu vandeniu.
- Negeriamą vandenį virinkite ar filtruokite.
- Po kontakto su gyvūnais ar tvarkant jų išmatas būtinai nusiplaukite rankas.
Ką daryti, jei namuose turite gyvūnų?
- Plaukite rankas po sąlyčio su augintiniais ar jų daiktais
- Venkite kontakto su jų išmatomis, švarinkite jų „vietas“ su apsaugine įranga
Diagnostika
Dažniausiai gydytojas kampilobakteriozę nustato atlikęs išmatų tyrimą laboratorijoje, ieškodamas specifinių bakterijų. Retesniais atvejais gali būti reikalingas kraujo tyrimas, jei įtariama, kad bakterijos pateko į kraujotaką.
Gydymas ir savipriežiūra
Sergant kampilobakterioze, paprastai specifinio gydymo nereikia. Pakanka ilsėtis ir palaikyti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą, prireikus papildytą mineralais ar izotoniniais gėrimais. Tiems, kurių imuninė sistema silpna, yra nėščia ar vyresnis nei 65 metų amžiaus, gali būti paskirti antibiotikai.
- Vartokite daug skysčių
- Jei reikia, gerkite elektrolitų papildus ar sportinius gėrimus
- Susirgus pažengusia ar komplikuota forma, gydymas derinamas su gydytoju
Kreipkitės į gydytoją, jei priklausote rizikos grupėms arba jei simptomai nepraeina per savaitę.
Galimos komplikacijos
- Dirgliosios žarnos sindromas
- Reaktyvusis artritas
- Guillain-Barré sindromas (itin retai)
- Sunki infekcija gali sukelti sepsį, ypač žmonėms su nusilpusia imunine sistema
Jei pasireiškia labai aukšta temperatūra (virš 39.4°C), sumišimas, stiprus skausmas ar padažnėjęs pulsas – būtina skubi gydytojo pagalba.
Kada grįžti į darbus ar į mokyklą
Paprastai įprasta veikla galima užsiimti tada, kai išnyksta viduriavimas ir tuštinimasis tampa normalus. Tačiau jeigu dirbate su maistu ar sveikatos priežiūroje, pasikonsultuokite su gydytoju dėl sugrįžimo laiko – kad apsaugotumėte kitus nuo galimo užkrėtimo.
Prognozė
Nors kampilobakteriozė gali sukelti nemalonius pojūčius, dažniausiai liga praeina savaime per penkias–septynias dienas, be rimtų komplikacijų. Jeigu vis dėlto pasireiškia komplikacijos, gydytojas paaiškins tolimesnes gydymo bei stebėsenos galimybes.
Išvados
Kampilobakterinė infekcija – nors ir labai dažna, daugeliu atvejų laikina ir savaime praeinanti liga. Imdamiesi paprastų atsargumo priemonių – nuo pasterizuoto pieno produktų iki kruopščios rankų higienos – galime sumažinti tikimybę ja užsikrėsti. Patys sau padėsite greičiau pasveikti ilsėdamiesi ir vartodami daugiau skysčių. Jei priklausote rizikos grupėms ar simptomai nepraeina, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
