Karcinoidinio sindromo simptomai dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems neuroendokrininiais navikais. Šie augliai prasideda iš specifinių neuroendokrininės sistemos ląstelių, kurios geba gaminti hormonus.
Karcinoidinio sindromo esmė
Karcinoidinis sindromas – itin reta būklė, pasireiškianti, kai neuroendokrininiai navikai ima aktyviai daugintis ir išskiria didelius kiekius serotonino bei kitų aktyvių medžiagų. Tokiu atveju organizme atsiranda būdingi karcinoidinio sindromo požymiai. Kartais šis sindromas tampa pirmuoju užslėpto naviko ženklu.
Nors ligos atvejai reti, manoma, kad šis sindromas išsivysto maždaug 20% žmonių, sergančių neuroendokrininiais navikais, kurie patys pasitaiko itin retai.
Simptomai ir priežastys
Karcinoidinio sindromo simptomai
- Intensyvus karščio pylimas veido ir kaklo srityje.
- Dusulys, švokštimas, kvėpavimo pasunkėjimas.
- Pilvo spazmai bei dažnas, vandeningas viduriavimas.
- Aitriai dvokiančios riebios išmatos.
- Kojų ir pėdų tinimas – kartais tai susiję su širdies nepakankamumu.
- Lytinio potraukio sumažėjimas ar erekcijos sutrikimai.
- Odos ir akių baltymų pageltimas (gelta).
- Svaigulys, alpulys, kuris rodo sumažėjusį kraujospūdį.
- Širdies plakimo pojūtis.
Kas sukelia karcinoidinį sindromą?
Sindromas išsivysto dėl neuroendokrininių navikų – auglių, kurių ląstelės gamina ir išskiria hormonus į kraują. Dažniausiai navikai randami virškinamajame trakte arba plaučiuose, ir būtent jų aktyvumas nulemia simptomų stiprumą. Kai organizmą užlieja hormonų perteklius, ir pastebimi karcinoidinio sindromo požymiai.
Rizikos veiksniai
Pagrindinis rizikos veiksnys – turėti neuroendokrininį naviką žarnyne arba plaučiuose.
Galimos komplikacijos
- Karcinoidinė širdies liga. Kai navikas išskiria didelius hormono kiekius, jie pažeidžia širdies vožtuvus, raumenis ar kraujagysles – gali išivystyti širdies nepakankamumas.
- Mezenterinė fibrozė. Navikai gali sukelti žarnų pasaitų uždegimą ir surandėjimą.
- Depresija ir nuotaikos sutrikimai. Kadangi tam tikri hormonai veikia serotonino gamybą, gali pasireikšti miego, elgesio ar nuotaikos pokyčiai.
Karcinoidinė krizė: pavojinga komplikacija
Labai retai pasitaikanti karcinoidinė krizė – itin grėsminga būklė, kurią gali išprovokuoti chirurginės intervencijos ar stiprus stresas. Krizės metu simptomai sustiprėja – kraujospūdis smarkiai svyruoja, prasideda stiprus karščio pylimas, dusulys, dezorientacija ar sąmonės sutrikimai.
Žmonėms, kuriems diagnozuotas karcinoidinis sindromas ar neuroendokrininis navikas, patariama apie savo sveikatos būklę informuoti medikus prieš bet kokias operacijas ar procedūras. Tokiu atveju gali būti skiriami papildomi vaistai, mažinantys krizės riziką operacijos metu.
Diagnostika
Karcinoidinį sindromą nustatyti padeda įvairūs tyrimai:
- Šlapimo hormonų tyrimai – vertinama tam tikrų medžiagų koncentracija.
- Kraujo tyrimai – gali parodyti pakitimus, būdingus šiai ligai.
- Fizinis ištyrimas ir ligos istorijos analizė.
- Neuroendokrinės PET skenavimo tyrimai su specialiais radioaktyviais dažais.
- Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Ultragarsas.
- Endoskopija – vidaus organų apžiūra su vaizdo kamera.
Gydymas ir valdymas
Karcinoidinį sindromą gydant svarbiausia slopinti ar pašalinti naviką, kuris ir sukelia simptomus. Taikomi gydymo metodai parenkami pagal auglio tipą ir išplitimą. Dažniausi gydymo būdai:
- Chirurginis navikų šalinimas arba jų sumažinimas.
- Somatostatino analogai – šie vaistai mažina hormonų perteklinę gamybą ir gali lėtinti naviko augimą.
- Tikslinė terapija – vartojami vaistai, veikiantys konkrečius naviko genus ar baltymus.
- Hemoterapija – specialūs vaistai, naikinantys navikines ląsteles.
- Embolizacija – kraujagyslės, maitinančios naviką, uždaromos, taip nutraukiant maitinimą.
Prevencija
Karcinoidinio sindromo prevencijos galimybių nėra, nes ši būklė siejama su navikais, kurių atsiradimo kol kas neįmanoma užkirsti.
Kasdienio gyvenimo patarimai
Dažniausiai su šiuo sindromu siejami simptomai yra karščio pylimas, kvėpavimo sutrikimai ir viduriavimas. Pateikiame keletą naudingų patarimų, kaip palengvinti šiuos negalavimus:
- Karščio pylimas: Atsigaivinkite vėsiu oru ar drėgna servetėle, stenkitės išvengti streso. Venkite alkoholio – jis gali sustiprinti simptomus.
- Dusulys: Arbatos su žolelėmis, inhaliatorius ar garintuvai gali pagerinti kvėpavimą. Priklausomiems nuo tabako rekomenduojama mesti rūkyti, nes jis dirgina kvėpavimo takus.
- Viduriavimas: Pasitarkite su savo gydytoju dėl specialių vaistų, užkertančių kelią dažnam ir stipriam viduriavimui. Yra tam pritaikytų vaistų, skirtų karcinoidinio sindromo sukeltiems virškinimo trakto sutrikimams palengvinti.
Kada kreiptis į specialistus?
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite, kad simptomai stiprėja ar atsiranda naujų negalavimų. Taip pat būtina informuoti gydytoją, jei jau taikomo gydymo metu pajuntate pokyčius, kurie kelia abejonių – taip bus įvertinta, ar jie nesusiję su pagrindine liga.
Kada būtina skubiai gauti medicinos pagalbą?
- Užklumpa širdies plakimas ar skausmas krūtinėje.
- Didelio stiprumo viduriavimas, trunkantis kelias dienas.
- Staigus, stiprus pilvo skausmas.
- Svaigsta galva arba jaučiate, kad galite nualpti.
- Atsiranda stiprus, ūmus karščio pylimas veide, kakle ar krūtinėje.
Klausimai gydytojui
- Kaip nustatytumėte, ar mano simptomus sukelia neuroendokrininis navikas?
- Kurioje kūno vietoje yra aptiktas navikas?
- Kokie taikomi gydymo metodai mano ligos atveju?
- Kokie galimi gydymo šalutiniai poveikiai?
- Ar įmanomas visiškas išgijimas nuo neuroendokrininio naviko?
- Ar galimas sindromo atsinaujinimas po gydymo?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
