Kardiogeninis šokas – tai gyvybei pavojinga būklė, kai širdis nebepajėgia tiekti organizmui pakankamai kraujo. Dėl sutrikusio kraujo tekėjimo kyla didelis organų pažeidimo, o kartais ir mirties pavojus. Ši būklė reikalauja itin skubios pagalbos ligoninėje.
Kardiogeninio šoko stadijos
Medicinoje kardiogeninis šokas dažnai suskirstomas į kelias stadijas – nuo didžiausios rizikos iki kritinės būklės. Šios stadijos apima:
- Rizika: širdies priepuolis ar nepakankamumas, bet kol kas nėra akivaizdžių šoko požymių
- Pradžia: žemas kraujospūdis ar sulėtėjęs širdies ritmas
- Klasikinė stadija: prireikia vaistų ar prietaisų, kad užtikrintų kraujo patekimą į organus
- Blogoji eiga: gydymas nepadeda bent 30 minučių ir būklė blogėja
- Kritinė: sustojusi širdis, reikalingas gaivinimas, dirbtinis kvėpavimas ir defibriliacija
Manoma, kad kasmet kardiogeniniu šoku suserga dešimtys tūkstančių žmonių, dažniau moterys ir vyresni nei 75 metų asmenys. Didesnė rizika, jei yra širdies ligų anamnezė.
Kardiogeninio šoko simptomai
- Sumišimas, nerišli kalba arba sąmonės netekimas
- Apsvaigimas, apalpimas
- Dusulys
- Sumažėjęs šlapimo kiekis
- Vėsios, drėgnos rankos ar kojos
- Išblyškusi oda
- Nuovargis, išsekimas
- Patinimas pilve, kojose
- Prastas apetitas
Kilus įtarimui dėl širdies priepuolio ar širdies veiklos sutrikimų, būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Kardiogeninio šoko priežastys
Dažniausiai šią būklę sukelia stiprus širdies priepuolis – infarktas. Tačiau ji gali išsivystyti ir dėl įvairių širdies bei aplink širdį esančių pažeidimų. Kardiogeninį šoką išprovokuoti gali:
- Širdies raumens uždegimas (miokarditas)
- Infekcija širdies vožtuvuose (endokarditas)
- Sutrikęs širdies ritmas (aritmija)
- Didelis skysčių ar kraujo kiekis aplink širdį (širdies tamponada)
- Kraujagyslių užsikimšimas trombu plaučiuose (plaučių embolija)
- Vožtuvų problemos ar sugedę širdies vožtuvų protezai
- Pažeista širdies pertvara tarp kairiojo ir dešiniojo skilvelių
- Krūtinės sužalojimai
Rizikos veiksniai
- Širdies nepakankamumas
- Anksčiau patirti infarktai
- Širdies kraujagyslių ligos
- Aukštas kraujospūdis
- Padidėjęs cholesterolio kiekis
- Cukrinis diabetas
- Rūkymas
- Antsvoris ar nutukimas
- Buvusios koronarinės arterijos šuntavimo operacijos
- Nedidelis fizinis aktyvumas
Tam tikras rizikas galima sumažinti keičiant gyvenimo būdą ir rūpinantis širdies sveikata.
Galimos komplikacijos
Jei širdis nesugeba užtikrinti tinkamos kraujotakos, kenčia pagrindiniai organai – smegenys, kepenys, inkstai. Gali pasireikšti širdies ritmų sutrikimai, galintys baigtis širdies sustojimu, insultu ar netgi mirtimi.
Diagnozavimas ir tyrimai
Norint nustatyti kardiogeninį šoką, svarbu įvertinti paciento savijautą, ligos istoriją ir atlikti nuodugnią apžiūrą. Gydytojai atkreipia dėmesį į tokius požymius:
- Silpnas pulsas
- Šalta, drėgna oda
- Žemas kraujospūdis
- Aritmijos ar ūžesiai, girdimi stetoskopu
Tyrimai padedantys patvirtinti diagnozę:
- Kraujospūdžio matavimas
- Širdies kateterizacija (tiriant kraujagyslių būklę ir širdies išstūmimo funkciją)
- Elektrokardiograma (EKG), kuris parodo širdies veiklą
- Echokardiograma, leidžianti įvertinti širdies raumens stiprumą ir struktūrą
- Krūtinės ląstos rentgenograma (padeda nustatyti skysčius plaučiuose ir įvertinti širdies bei kraujagyslių būklę)
- Kraujo rodiklių testai (pvz., laktato tyrimas, rodantis ar organai gauna pakankamai deguonies ir ar nėra organų pažeidimų)
Kardiogeninio šoko gydymas
Tai labai sunki liga ir pirmoji pagalba turi būti teikiama nedelsiant. Svarbiausias tikslas – kuo greičiau atkurti pakankamą kraujo ir deguonies tiekimą į gyvybiškai svarbius organus.
Gydymo schemą sudaro skirtingi metodai, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo:
- Vaistai, gerinantys kraujotaką, šalinantys perteklinį skystį, padedantys širdžiai dirbti efektyviau
- Deguonis ar dirbtinis kvėpavimas, jei sutrikusi plaučių funkcija
- Prietaisai kraujo spaudimui širdyje matuoti
- Mechaninė širdies pagalba (pvz., prietaisai padedantys palaikyti širdies darbą)
Pagrindinis gydymo tipas priklauso nuo konkrečios priežasties:
- Patyrus infarktą: atliekama kraujagyslių praplatinimo (angioplastikos) procedūra ir, jei reikia, įdedamas stentas
- Sutrikus vožtuvų veiklai: vožtuvo remontas ar keitimas
- Dėl pavojingos aritmijos: kardioversija arba širdies stimuliatorius
- Susikaupus skysčiui aplink širdį: adata pašalinamas perteklinis skystis
- Jei užsikimšusios vainikinės arterijos: atviros širdies operacija – vainikinių arterijų šuntavimas
- Labai sunkiais atvejais: ECMO sistema, kai aparato pagalba atlieka širdies ir plaučių darbą; širdies pompa; ilgalaikė širdies pagalba (kairiojo skilvelio pagalbinis prietaisas), o visiškos širdies nepakankamumo atveju – širdies persodinimas
Atsigavimas po kardiogeninio šoko
Kiek laiko truks sveikimas – priklauso nuo gydymo pobūdžio ir organizmo būklės. Ligoninėje gali tekti praleisti savaitę ar ilgiau, o grįžus namo reabilitacija užtrunka kelias savaites ar net mėnesius. Po širdies priepuolio ypač rekomenduojama kardiologinė reabilitacija.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Kilus širdies priepuolio ar kardiogeninio šoko simptomams, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Gydymas kuo greičiau pradėtas, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų.
Išgyvenus kardiogeninį šoką, labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją. Jei naudojate medicininius prietaisus širdies veiklai palaikyti, būtini periodiniai jų patikrinimai. Nedelskite kreiptis, jei pastebėjote naujų simptomų.
Pasitarkite su gydytoju apie kasdienius įpročius, reikalingus medikamentus ir jų vartojimo trukmę, taip pat kokių atsargumo priemonių reikia laikytis ateityje.
Kardiogeninio šoko prevencija
Greitas infarkto gydymas veiksmingai mažina kardiogeninio šoko riziką. Reguliarūs vizitai pas gydytoją, širdies ligų rizikos veiksnių kontroliavimas ir gydymo plano laikymasis labai svarbūs šiai būklei užkirsti.
Turint širdies ligų rizikos veiksnių ar koronarinių arterijų susirgimų, reikėtų nuolat bendrauti su gydytoju ir atidžiai sekti rekomendacijas.
Kokios gali būti pasekmės?
Kaip kardiogeninis šokas paveiks Jūsų gyvenimą, priklauso nuo to, kaip greitai buvo suteikta pagalba. Kuo trumpesnį laiką žmogus būna šoko būsenoje, tuo mažesnė grėsmė organų pažeidimams. Kuo daugiau organų nukenčia nuo nepakankamos kraujotakos, tuo didesnė rizika netekti gyvybės.
Nepaisant pažangos gydant, kardiogeninis šokas išlieka pavojinga būklė. Išgyvenamumo rodikliai gerėja, tačiau ne visiems pavyksta išgyventi net ir taikant visą reikiamą pagalbą.
Kuo skiriasi kardiogeninis ir septinis šokas?
Abi šios būklės reiškia, kad organai ir audiniai negauna pakankamai deguonies. Tačiau jų priežastys skiriasi – kardiogeninį šoką sukelia širdies ligos, o septinis šokas atsiranda dėl stiprios infekcijos. Kartais abi šios būklės gali pasireikšti vienu metu.
Ar kardiogeninis šokas – tas pats, kas infarktas?
Nors dažniausia priežastis – infarktas, pats kardiogeninis šokas nėra infarktas. Tai greitai išplitusi, ypač pavojinga būklė, kurios metu širdis nesugeba aprūpinti organizmo pakankamu kraujo kiekiu.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
