Kardiorelinis sindromas: simptomai ir gydymas

Kardiorenalinis sindromas – tai būklė, kai širdies ir inkstų darbas glaudžiai susijęs, tad vieno organo sutrikimas stipriai paveikia ir kito veiklą. Šį sudėtingą ryšį gali lemti tiek ūmūs, tiek ilgalaikiai (lėtiniai) procesai. Dažnai sunku atskirti, kuris organas pirmas pradėjo veikti prasčiau, tačiau aišku viena – sutrikus bent vienam, pakinta visas organizmo skysčių, kraujo spaudimo ir medžiagų apykaitos balansas.

Kas vyksta sergant kardiorenaliniu sindromu

Širdis nuolat pumpuoja kraują po visą kūną, o inkstai valo šį kraują, pašalina iš jo toksinus ir reguliuoja, kiek druskų ir vandens išsiskiria su šlapimu. Sutrikus bet kuriam iš šių organų, organizme ima kauptis skysčiai, keičiasi kraujospūdis, blogėja kraujo sudėtis. Kartais širdies veiklos nepakankamumas sumažina kraujotaką į inkstus, taip sukeldamas jų pažeidimą. Kitu atveju inkstų pakitimai gali paveikti kraujospūdį ir širdies veiklą.

Kardiorenalinio sindromo paplitimas

Širdies nepakankamumas ir inkstų pažeidimai dažnai pasireiškia kartu. Skaičiuojama, kad pasaulyje apie 64 milijonus žmonių kamuoja širdies nepakankamumas, ir net 45–63 % sergančiųjų šia liga yra nustatomi ir lėtiniai inkstų sutrikimai. Tai reiškia, kad dvi organų sistemos vienu metu dažnai lemia sudėtingą klinikinę situaciją.

Kardiorenalinio sindromo simptomai

  • Bendras silpnumas ir nuovargis
  • Dusulys
  • Sumažėjęs šlapimo kiekis
  • Apatiškumas ar depresija
  • Kojų, pilvo tinimas
  • Sumišimas, orientacijos sutrikimai
  • Jausmas, tarsi širdis suplaktų nelygiai

Kodėl išsivysto kardiorenalinio sindromas?

Šią sutrikusią organų tarpusavio sąveiką gali išprovokuoti įvairios sveikatos problemos. Dažniausios priežastys yra:

  • Širdies nepakankamumas
  • Šokas dėl širdies veiklos nepakankamumo
  • Ūmios koronarinių kraujagyslių ligos
  • Po operacijų kilę širdies komplikacijos
  • Širdies vožtuvų sutrikimai
  • Kraujagyslių uždegimai (vaskulitas)
  • Aterosklerozė
  • Plaučių embolija
  • Inkstų liga arba pažeidimas
  • Sunkios infekcijos (sepsis)
  • Autoimuninės ligos, tokios kaip vilkligė ar sarkoidozė
  • Cukrinis diabetas
  • Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai

Pagrindiniai rizikos veiksniai

  • Cukrinis diabetas
  • Padidėjęs kraujospūdis
  • Aukštas kūno masės indeksas (daugiau nei 30)
  • Kraujagyslių ligos
  • Inkstų nepakankamumas
  • Širdies veiklos sutrikimai

Kokios gali būti komplikacijos?

  • Ūminis širdies veiklos nepakankamumas (kardiogeninis šokas)
  • Progresuojantis inkstų funkcijos blogėjimas
  • Aterosklerozės vystymasis
  • Lėtinis uždegimas organizme

Kaip nustatomas kardiorenalinio sindromas?

Nėra vieno tobulo tyrimo, kuris nedviprasmiškai atskleistų šią diagnozę. Gydytojai vertina bendra būklę apžiūrėdami širdies, plaučių, pilvo, galūnių ir kraujagyslių būklę, tiria kūno skysčių kiekį. Taip pat dažnai atliekami įvairūs laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai – tai padeda tiksliai įvertinti tiek širdies, tiek inkstų funkcionavimą.

Kurie tyrimai reikalingi?

  • Kraujo tyrimai
  • Šlapimo tyrimai
  • Širdies echoskopija
  • Inkstų ir/arba krūtinės ląstos echoskopija
  • Dešiniosios širdies kateterizacija
  • Krūtinės ląstos rentgeno tyrimas

Kardiorenalinio sindromo tipai

Gydytojai išskiria kelias šio sindromo formas pagal tai, kuris organas pirmiausia sutriko ir kaip ilgai tęsiasi problema:

  • 1 tipas: Ūmus širdies veiklos pablogėjimas staiga sukelia ir ūmų inkstų pažeidimą.
  • 2 tipas: Lėtinis širdies veiklos nepakankamumas po truputį pažeidžia inkstus.
  • 3 tipas: Ūminis inkstų pažeidimas lemia ūmų širdies funkcijos pablogėjimą.
  • 4 tipas: Ilgalaikė inkstų liga sukelia lėtinius širdies veiklos sutrikimus, tokius kaip ritmo sutrikimai, nepakankamumas ar koronarinės ligos.
  • 5 tipas: Visa sistemą apimanti liga vienu metu pakenkia tiek širdžiai, tiek inkstams.

Kaip gydomas kardiorenalinio sindromas?

Pagrindinis gydymo tikslas – pasiekti tinkamą kraujo ir organizmo skysčių pusiausvyrą. Tai gali būti sudėtinga, nes tiek širdis, tiek inkstai gali veikti neefektyviai.

Dažnums skiriami medikamentai, mažinantys skysčių perteklių, gerinantys širdies ir inkstų funkciją, taip pat naudojami įvairūs prietaisai ar atliekamos transplantacijos.

Kokios gydymo priemonės taikomos?

  • Diuretikai (skysčių šalinimui)
  • Beta blokatoriai
  • AKF inhibitoriai
  • ARB grupės vaistai
  • ARNI (angiotenzino receptorių/neprilysino inhibitoriai)
  • Renino-angiotenzino sistemos blokatoriai
  • Mineralokortikoidų receptorių antagonistai
  • Inotropai
  • Ultrafiltracija ar dializė
  • Implantuojamas defibriliatorius
  • Kairiojo skilvelio pagalbinis įtaisas (LVAD)
  • Širdies resinchronizacijos terapija (CRT)
  • Širdies transplantacija
  • Inkstų transplantacija

Galimos gydymo komplikacijos

  • Galvos skausmas
  • Svaigulys
  • Lėtinis nuovargis
  • Dažnesnis noras šlapintis
  • Per lėtai plakanti širdis
  • Padidėjęs kalio kiekis kraujyje
  • Inkstų funkcijos pablogėjimas
  • Prietaisų gedimas
  • Infekcijos ar kraujavimas po įtaisų arba organų implantavimo
  • Inkstų ligos paūmėjimas
  • Transplantuoto organo atmetimas

Prevencija: kaip sumažinti riziką?

Kardiorenalinio sindromo riziką galima sumažinti laiku ir tinkamai gydant pagrindines lėtines ligas. Ypač svarbu kontroliuoti:

  • Cukrinį diabetą
  • Koronarinę širdies ligą
  • Hipertenziją
  • Viršsvorį (KMI > 30)

Reguliariai vartojant paskirtus vaistus ir laikantis gydytojo rekomendacijų, galima labiau apsaugoti inkstų funkciją, užkirsti kelią komplikacijoms.

Ligos eiga ir prognozė

Kuo anksčiau ši būklė diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė pagerinti gyvenimo kokybę. Deja, ilgalaikė prognozė dažnai išlieka sudėtinga, tačiau palaikomoji priežiūra ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti dažnų hospitalizacijų bei pagerinti kasdienį savijautą.

Kaip gyventi su kardiorenaliniu sindromu?

  • Būtina griežtai laikytis gydytojo paskirto gydymo plano.
  • Nedelsiant praneškite gydytojui apie atsiradusius ar stiprėjančius simptomus.
  • Reguliariai lankykitės paskirtose apžiūrose.

Kada būtina kuo skubiau kreiptis pagalbos?

Kilus kvėpavimo sunkumams ar visiškai nustojus šlapintis, reikėtų nedelsti ir kuo greičiau kreiptis skubios pagalbos.

Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

  • Kokios gydymo galimybės man tinkamiausios?
  • Ar pakanka gydymo vaistais?
  • Ar yra palaikymo grupių, skirtų sergantiesiems šia liga?
  • Kokia mano ligos stadija?
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *