Sklandi kraujotaka yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių gerą bendrą savijautą. Ji leidžia kraujui ir deguoniui nuolat pasiekti visas kūno vietas, todėl organai gali atlikti savo funkcijas be sutrikimų. Efektyvi kraujotaka padeda greičiau gyti audiniams, palaiko protinį budrumą, prisideda prie širdies veiklos stabilumo ir suteikia odai natūralaus gyvybingumo.
Kraujotakos sistema glaudžiai susijusi ir su imunitetu. Kraujyje cirkuliuojančios ląstelės dalyvauja organizmo apsaugos nuo infekcijų procesuose, todėl sutrikęs kraujo tekėjimas gali silpninti gebėjimą kovoti su ligomis.
Artėjant laikotarpiui, kai dažniau pasireiškia peršalimo ligos, gripas ar virusinės infekcijos, tampa ypač svarbu pasirūpinti, kad kraujotaka veiktų optimaliai. Vis dėlto egzistuoja tam tikri sveikatos sutrikimai ir gyvenimo būdo veiksniai, kurie apsunkina normalų kraujo judėjimą organizme.
Priežastys, galinčios pabloginti kraujotaką
Kraujotakos problemos dažnai išsivysto dėl ligų ar būklių, kurios tiesiogiai veikia kraujagysles ir kraujo sudėtį. Susiaurėjusios arterijos, būdingos periferinių arterijų ligai, mažina kraujo pratekėjimą. Neigiamą poveikį taip pat daro antsvoris, mažakraujystė, negydyti kraujo krešuliai, nekontroliuojamas cukrinis diabetas bei padidėjęs kraujospūdis. Rūkymas yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, nes jis pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina apnašų kaupimąsi arterijose.
Galimi sutrikusios kraujotakos požymiai
Asmenys, kurių kraujotaka prasta, gali pastebėti įvairius simptomus. Dažnai pasireiškia energijos stoka ar sunkumai susikaupti. Rankos ir kojos gali būti nuolat šaltos, plaukai – retėti arba slinkti. Dėl nusilpusio imuniteto žaizdos gyja lėčiau. Vyrams gali iškilti erekcijos sutrikimų.
Kaip pagerinti kraujotaką kasdieniais įpročiais
Gera žinia ta, kad kraujotaką galima sustiprinti keičiant gyvenimo būdą. Moksliniais tyrimais pagrįstos rekomendacijos rodo, jog reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas efektyviausių būdų skatinti kraujo tekėjimą. Aerobiniai pratimai, tokie kaip bėgimas, važiavimas dviračiu ar spartus ėjimas, padeda aktyvinti kraujotakos sistemą. Tempimo pratimai prieš ir po treniruočių taip pat prisideda prie geresnio kraujo judėjimo.
Rūkymo atsisakymas turi didelę reikšmę, nes tabako vartojimas slopina kraujotaką, ardo kraujagysles ir spartina aterosklerozės vystymąsi. Nutraukus rūkymą, teigiami pokyčiai sveikatoje gali pasireikšti gana greitai.
Esant geležies trūkumui ar mažakraujystei, svarbu užtikrinti pakankamą geležies kiekį organizme. Raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį, todėl jų trūkumas blogina audinių aprūpinimą. Gydytojas gali įvertinti, ar reikalingi papildai, o mityboje verta įtraukti daugiau geležies turinčių produktų, pavyzdžiui, špinatų, ankštinių augalų ar saikingą kiekį raudonos mėsos.
Streso mažinimas taip pat daro teigiamą poveikį kraujotakai. Atsipalaidavimą gali skatinti meditacija, joga arba kokybiškas laikas su artimaisiais.
Papildomi būdai, padedantys palaikyti gerą kraujotaką
Tam tikri kasdieniai įpročiai siejami su geresne širdies veikla ir kraujo apytaka. Juodosios ar žaliosios arbatos vartojimas gali būti naudingas, nes jose esantys antioksidantai padeda kraujagyslėms išsiplėsti, taip palengvindami kraujo tekėjimą.
Mityboje pravartu didinti omega-3 riebalų rūgščių kiekį. Riebios žuvys, tokios kaip tunas, lašiša ar sardinės, teigiamai veikia kraujotaką ir širdies sveikatą. Rekomenduojama jas įtraukti į valgiaraštį kelis kartus per savaitę.
Kūno šveitimas sausu šepečiu prieš maudynes taip pat gali skatinti kraujo judėjimą. Naudojant minkštų šerelių šepetį, oda švelniai braukiama ilgais judesiais nuo pėdų link širdies, taip mechaniškai aktyvinant kraujotaką.
Jeigu kyla įtarimų dėl prastos kraujotakos, svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Kraujagyslių ligų specialistas gali įvertinti situaciją ir padėti nustatyti galimus kraujotakos sutrikimus.
