Iškvėpimo rezervinis tūris (ERV) – tai papildomas oro kiekis, kurį galite pašalinti iš plaučių energingai iškvėpdami po įprasto, ramaus kvėpavimo. Ši vertė svarbi plaučių veiklos tyrimuose, nes padeda įvertinti kvėpavimo sistemos būklę bei nustatyti įvairias plaučių ligas.
Iškvėpimo rezervio tūrio esmė
Kai kvėpuojate ramiai, kvėpavimas vyksta automatiškai – kaip įprasta sėdint ar ilsintis. Įkvėpiamas ir iškvėpiamas oras kasdienėje veikloje vadinamas kvėpuojamuoju tūriu.
Tačiau jei po įprasto iškvėpimo pabandote energingai iškvėpti papildomai – tol, kol nebeįmanoma daugiau išpūsti oro – tuomet pašalintas oras priskiriamas iškvėpimo rezerviniam tūriui.
Paprastai šį atsarginį tūrį žmogus naudoja tada, kai kvėpavimas tampa intensyvesnis – pavyzdžiui, sportuojant arba aktyviai judant.
Kaip skaičiuojami kvėpavimo tūriai?
Plaučių tūriai apibūdina, kiek oro įkvepiame, iškvepiame ar kaupiame plaučiuose. Yra keli pagrindiniai rodikliai, naudojami vertinant kvėpavimo sistemos veiklą:
- Kvėpuojamasis tūris: tai įprastas oro kiekis, kurį žmogus įkvepia ir iškvepia kasdien ramybės metu. Vidutiniškai jis siekia apie 500 ml vyrams ir moterims.
- Įkvėpimo rezervinis tūris: papildomas oro kiekis, kurį galima įkvėpti, energingai įkvepiant po įprasto kvėpavimo. Vyrai vidutiniškai įkvepia apie 3000 ml, o moterys – apie 2100 ml papildomo oro.
- Gyvybinė plaučių talpa: tai didžiausias oro kiekis, kurį galite sąmoningai iškvėpti po gilaus įkvėpimo. Nors tai – ženklus tūris, visas plaučių oras vis dėlto neiškvėpiamas. Vyrų vidutinė gyvybinė plaučių talpa sudaro 4600 ml, o moterų – apie 3400 ml.
- Bendra plaučių talpa: didžiausias kiekis oro, telpantis plaučiuose, susidedantis iš gyvybinės talpos ir likutinio oro kiekio. Vyrams ji siekia apie 5800 ml, moterims – apie 4300 ml.
Ką rodo kvėpavimo tūrių matavimai?
Jei pastebimi kvėpavimo sistemos sutrikimai ar įtariama lėtinė plaučių liga, gydytojai dažnai atlieka spirometriją. Tai – pagrindinis metodas, kuris padeda ištirti plaučių funkciją ir nustatyti:
- astmą
- lėtinį bronchitą
- emfizemą
- lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL)
- plaučių fibrozę ir kitas ribojančias plaučių ligas
- cistinę fibrozę
Nustatyta kvėpavimo sistemos diagnozė, plaučių funkcijos tyrimai vėliau naudojami ir būklei stebėti ar gydymo efektyvumui įvertinti.
Kas lemia plaučių tūrį?
Kiek oro telpa žmogaus plaučiuose, priklauso nuo individualių savybių ir gyvenamosios aplinkos. Kvėpavimo tūriai paprastai būna didesni tiems, kurie:
- yra aukštesnio ūgio
- gyvena aukštesniuose, kalnuotuose regionuose
- gyvena fiziškai aktyvų bei sveiką gyvenimą
Mažesnį plaučių tūrį turi trumpesnio ūgio žmonės, tie, kurie gyvena žemumose arba kurių kūno masė didesnė nei rekomenduojama.
Ką svarbu prisiminti?
Iškvėpimo rezervinis tūris – tai oro kiekis, kurį galite energingai pašalinti iš plaučių po įprasto iškvėpimo. Šis rodiklis svarbus vertinant plaučių būklę, o jo matavimas yra dažna plaučių funkcijos tyrimų dalis, kuri padeda tiksliau diagnozuoti ir stebėti kvėpavimo sistemos ligas.