Kaulų vėžys – reta, bet rimta liga, kuri dažniausiai prasideda ilgųjų kūno kaulų srityse, tokiuose kaip šlaunikaulis, blauzdikaulis arba žastas. Visgi šis vėžys gali išsivystyti bet kuriame kaule. Nors dažniausiai užauga kojų ar rankų kauluose, kaulų navikai gali formuotis ir kitose kūno vietose.
Kas yra kaulų vėžys
Apibendrinant, kaulų vėžys – tai kelių rūšių navikai, susiformuojantys kaulinėje audinyje. Jie pažeidžia sveiką kaulų struktūrą ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Nors šie navikai gali išsivystyti bet kuriame kaule, dažniausiai jie aptinkami šlaunyje, blauzdoje ir viršutinėje rankos dalyje.
Vėžiniai navikai, atsirandantys pačiame kaule, vadinami pirminiais kaulų vėžiais arba kaulo sarkomomis. Taip pat būna situacijų, kai į kaulą iš kitų kūno organų išplitusios vėžinės ląstelės sudaro metastazes. Dažniausiai į kaulus išplitęs vėžys būna kilęs iš krūties, plaučių ar prostatos navikų.
Kaulų vėžys reikalauja skubaus gydymo, tačiau medicinos pažanga leidžia daugumą atvejų kontroliuoti ir, kai kuriais atvejais, visiškai išgydyti.
Pagrindinės kaulų vėžio rūšys
Pirminis kaulų vėžys skirstomas į kelias pagrindines rūšis – tai priklauso nuo to, kuriose ląstelėse ir audiniuose vėžys prasideda:
- Osteosarkoma. Dažniausias kaulų vėžio tipas, formuojasi naujos kaulinės audinio ląstelėse. Ypač dažnas paauglių bei jaunų žmonių tarpe.
- Ewingo sarkoma. Šio tipo navikai gali būti tiek kaule, tiek aplinkinėse minkštose audiniuose. Daugiausia diagnozuojama vaikams, paaugliams ir kai kuriems jauniems suaugusiems.
- Chondrosarkoma. Prasideda kremzlės audinyje, kuris leidžia sąnariams ir kaulams judėti. Dažniau pasitaiko suaugusiems žmonėms.
Retesnės šios ligos formos:
- Chordoma – navikas stubure arba kaukolės pagrinde.
- Fibrosarkoma – augliai, formuojasi skaiduliniame jungiamajame audinyje kaulo galuose.
- Milžiniškų ląstelių navikas – dažniausiai gerybinis, bet retais atvejais gali pereiti į piktybinį.
- Nediferencijuota pleomorfinė sarkoma – itin agresyvus vėžys, prasidedantis minkštuosiuose audiniuose ar kaule.
Kaulų vėžio rizika ir paplitimas
Ši liga laikoma reta – ji sudaro mažiau nei 1 % visų navikų atvejų. Kaulų vėžiu dažniau serga vaikai, paaugliai ir jauni suaugusieji nei vyresnio amžiaus žmonės. Dažniausiai aptinkami kaulų navikai būna gerybiniai (neplintantys). Skirtingai nuo piktybinių, jie neplinta po organizmą.
Kaulų vėžio simptomai
Kai kuriems žmonėms kaulų vėžys nesukelia jokių aiškių simptomų, išskyrus augantį darinį, kuris nėra skausmingas. Kitiems atsiranda įvairesnių požymių, o kai kurios išraiškos gali būti supainiojamos su kitomis ligomis, pavyzdžiui, augimo skausmais, sportinėmis traumomis ar net artritu. Dėl to diagnozė dažnai užtrunka.
- Didėjantis, stiprėjantis kaulo skausmas (dažniausiai pasireiškia naktimis, gali būti duslus ar aštrus).
- Pastebimas guzas ar darinys – jis gali būti tiek minkštas, tiek kietas.
- Nepaaiškinamas tinimas toje kaulo srityje, kur yra navikas.
- Judėjimo sunkumai, jei navikas yra prie sąnario.
- Bendras nuovargis.
- Karščiavimas.
Šios ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Kol kas nėra aišku, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto kaulų vėžys. Kaip ir daugelio vėžių atveju, pagrindinė priežastis – netipinis ląstelių dauginimasis dėl genetinių pokyčių. Vėžio ląstelės ima augti ir naikina aplinkinius sveikus audinius, o vėliau gali pereiti ir į kitas kūno dalis.
Mokslininkai nustatė kelis galimus rizikos veiksnius:
- Ankstesnis kitų navikų gydymas (radioterapija, tam tikri chemoterapiniai vaistai gali didinti riziką vėliau susirgti kaulų vėžiu).
- Genetiniai veiksniai – kai kurios paveldimos retos ligos, pavyzdžiui, Li-Fraumeni sindromas ar genetinė mutacija, sukelianti retinoblastomą, gali didinti riziką.
- Retais atvejais – kai kurios gerybinės kaulų ligos (pavyzdžiui, Padžeto liga arba daugybiniai endochondromai) gali tapti piktybinėmis.
Daugeliu atvejų kaulų vėžys atsiranda visiškai netikėtai, be aiškių priežasčių.
Galimos komplikacijos
Kaulų vėžys silpnina kaulus, todėl gali įvykti lūžiai – net ir esant nedidelei traumai arba kartais tiesiog toje vietoje, kur auga navikas. Tokie lūžiai vadinami patologiniais ir neretai jie būna priežastis, dėl kurios nustatomas vėžio diagnozavimas.
Kaulų vėžio diagnostika
Pirmiausia gydytojai taiko rentgeno tyrimą, kad įvertintų kaulų pokyčius. Tiksliau ligą galima nustatyti naudojantis magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimais, kurie parodo išsamesnius vaizdus ne tik apie patį kaulą, bet ir aplinkinius audinius. Šie tyrimai neretai reikalingi dar prieš gydymo pradžią.
Norint patikslinti ligos diagnozę, specialistai atlieka biopsiją. Atliekant šią procedūrą paimamas mažas kaulo audinio mėginys ir tiriamas mikroskopu, kad būtų galima tiksliai nustatyti naviko tipą. Tik turint šią informaciją galima parinkti tinkamiausią gydymą.
Stadijų nustatymas
Stadijuodamas ligą, gydytojas nustato, ar vėžys išplitęs tik vienoje vietoje, ar jau paveikė kitas kūno dalis. Taip pat vertinama, kaip stipriai pakitusios vėžinės ląstelės atrodo mikroskopu – tai padeda įvertinti ligos agresyvumą. Kaulų vėžio stadijavimui yra naudojamos dvi sistemos:
- Pagal Musculoskeletal Tumor Society sistemą (Enneking): viena stadija – žemos rizikos navikas, kuris neišplitęs; kita – aukštesnės rizikos navikas, bet neišplitęs; trečia – vėžys jau metastazavęs.
- Pagal AJCC sistemą: pirma stadija – žemo piktybiškumo ir neišplitęs, antra – aukšto piktybiškumo ir neišplitęs, trečia – aukšto piktybiškumo, jau išplitęs tame pačiame kaule; ketvirta – išplitęs už kaulo ribų į kitus organus (pvz., plaučius ar kepenis).
Kaulų vėžio gydymas
Kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į naviko tipą, jo stadiją ir išplitimą. Dažniausiai taikomas chirurginis pašalinimas – tai gali būti tiek galūnės išsaugojimo operacija (šalina tik naviką ir dalį sveiko audinio), tiek retais atvejais – visos galūnės amputacija. Atstatyti kaulo struktūrą po operacijos galima implantuojant natūralius kaulų persodinimus arba dirbtines kaulo dalis.
Jei reikia, taikomas ir papildomas gydymas, kuris apima:
- Radioterapija – dažniausiai padeda sumažinti naviką prieš operaciją arba sunaikinti likusias vėžio ląsteles po chirurgijos. Kai kuriais atvejais, kai operuoti nepavyksta, gali būti pagrindinis gydymo metodas.
- Chemoterapija – skiriama naikinti tiek pagrindinį naviką, tiek išplitusias vėžines ląsteles. Dažniausiai taikoma prieš operaciją, kad sumažintų naviką, ir po operacijos, kad užkirstų kelią vėžio atsinaujinimui.
Po visiškos galūnės pašalinimo pacientams pritaikomi pažangūs protezai, leidžiantys išlaikyti gyvenimo kokybę ir judėjimą panašiai kaip iki operacijos.
Gijimo procesas ir iššūkiai
Kaulų vėžio sukeliamas skausmas paprastai sumažėja pradėjus gydymą. Tačiau atsistatymo laikotarpis gali būti ilgas – priprasti prie protezo gali prireikti iki šešių mėnesių, o po galūnę išsaugojančios operacijos visiškai atstatyti funkciją ir savijautą gali užtrukti iki metų.
Atsigavimo laikas kiekvienam skiriasi – priklauso nuo ligos stadijos, tipo bei taikomų gydymo būdų. Gydytojas individualiai informuoja apie tai, ko galima tikėtis ir koks gijimo tempas tinka konkrečiu atveju.
Prevencija – ar įmanoma apsisaugoti nuo kaulų vėžio?
Kol kas specialistai nėra nustatę aiškių prevencijos priemonių, nes nėra tiksliai žinoma, kas sukelia šią ligą. Kadangi kai kuriuos atvejus sukelia radioterapija – gydymas, kuris irgi būtinas kitų ligų atvejais – visiškai išvengti šios rizikos neįmanoma.
Kilus įtarimui dėl kylančių neįprastų kaulų pokyčių – pavyzdžiui, guzelių ar augančio skausmo – svarbu kuo greičiau pasirodyti gydytojui. Dažniausiai tai nėra vėžys, tačiau tik specialistas gali tiksliai nustatyti, kas sukelia jūsų simptomus.
Ligos eiga ir ateities perspektyvos
Gydymas dažnai būna sėkmingas, o pasiektas rezultatas išlieka stabilus – navikas gali neatsinaujinti visą gyvenimą. Dažnai visiškam pasveikimui prireikia kelių operacijų.
Neretai agresyvesnėms vėžio formoms tenka ilgesnį laiką taikyti radioterapiją, chemoterapiją, kad liga neplistų. Šios procedūros gali būti tęsiamos ilgai, kad vėžys būtų nuolat kontroliuojamas.
Kiekvienas ligos atvejis skirtingas – gydytojas pateiks konkrečią informaciją apie būklę, atsižvelgdamas į naviko tipą, jo vietą, plitimo mastą ir organizmo reakciją į gydymą.
Išgyvenamumo rodikliai
Nors kaulų vėžys gali būti pavojingas, dauguma pacientų visiškai pasveiksta. Prognozė priklauso nuo stadijos – ankstyvos stadijos atvejais pasveikimo tikimybė gerokai didesnė. Penkerių metų santykinis išgyvenamumo rodiklis siekia apie 68%, t.y., daugiau nei du trečdaliai pacientų yra gyvi po 5 metų nuo diagnozės. Vėliau stadijose, kai navikas jau išplitęs, atsinaujinimo rizika yra didesnė.
Šie rodikliai – tik statistiniai duomenys ir negali tiksliai nusakyti kiekvieno žmogaus ligos eigos.
Kasdienybė po diagnozės
Pastebėjus nežinomos kilmės kaulo skausmą ar patinimą, svarbu kreiptis į specialistus. Jei vaikas turi neįprastą gumulėlį ar ilgai besitęsiantį patinimą, apsilankykite pas gydytoją. Esantiems gydymo procese – bet kokie nauji ar stiprėjantys simptomai turi būti aptarti su medikais.
Po gydymo labai svarbu laikytis reguliaraus stebėjimo: pirmus dvejus metus dažniausiai reikalingos gydytojo konsultacijos kas 3–6 mėnesius, vėliau apsilankymai gali retėti. Tokia priežiūra leidžia anksti pastebėti galimus atsinaujinimo požymius ir laiku pradėti gydymą.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokia mano kaulų vėžio rūšis?
- Ar liga jau išplitusi?
- Kokie tyrimai būtini mano atvejui išsiaiškinti?
- Kokie galimi gydymo variantai?
- Kokia prognozė ir ko galiu tikėtis ateityje?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
