Clinodaktilija – tai būklė, kai vienas iš pirštų lenkiasi į šoną ties sąnariu tarp dviejų piršto krumplių, dažniausiai nukrypdamas link greta esančių pirštų. Šis poslinkis ypač dažnai pasireiškia mažajam pirštui, tačiau gali paveikti bet kurį rankų arba kojų pirštą. Kreivumas atsiranda dėl netaisyklingos kaulo formos piršte – vietoje tiesaus kaulo susiformuoja pleišto (trapecijos ar trikampio) formos kaulas, kuris lemia piršto linkimą.
Kas būdinga klinodaktilijai
Nedidelis pirštų lenkimas – iki 10 laipsnių – laikomas normalia anatominio variacija. Tačiau klinodaktilija diagnozuojama tada, kai pirštas nuo tiesios ašies nukrypsta daugiau nei 10 laipsnių kampu. Dažniau ši būklė nustatoma vyrams, tačiau ji gali pasireikšti bet kam, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus.
Dažnumas ir paplitimas
Tikslus klinodaktilijos paplitimas nėra žinomas, tačiau įžvalgos įvairiuose šaltiniuose rodo, kad šią ypatybę gali turėti nuo 1–2 % iki net 20 % žmonių. Daugeliu atvejų ši būklė nesukelia didesnių rūpesčių ar diskomforto, o piršto funkcija išlieka normali.
Klinodaktilijos simptomai
- Pirštas sulinksta kaip kabliukas arba į „C“ raidės formą, kampas – didesnis nei 10 laipsnių.
- Lenktas pirštas (dažniausiai mažasis) krypsta link greta esančio piršto, pavyzdžiui, mažas pirštas link bevardžio.
- Poslinkis dažniausiai matomas tarp dviejų piršto krumplių.
- Kai kuriais atvejais pirštas netgi gali kirstis ar persidengti su kitu pirštu.
- Nebūdinga nei tinimas, nei skausmas. Dauguma žmonių gali naudotis pirštu įprastai.
Nors klinodaktilija paprastai nesukelia jokių funkcinių sutrikimų, kai piršto kampas viršija 30 laipsnių, judesių amplitudė gali sumažėti. Tokiais atvejais kai kuriems asmenims gali reikėti operacijos.
Kokios yra priežastys?
Klinodaktiliją lemia piršto kaulo sandaros pokyčiai. Dažniausiai būklė susiformuoja dėl paveldimų genetinių veiksnių ir dažnai yra įgimta, nors gali išryškėti vaikystėje, kai piršto kaulai auga.
Netaisyklingai susiformavęs piršto kaulas – ypač tarpinė falanga – vietoje stačiakampio tampa pleištiškas. Dėl to kaulai nebegali išsidėstyti idealiai tiesiai, piršto galiukas ima krypti į vieną pusę. Retesniais atvejais klinodaktilija gali atsirasti po piršto traumos, kai dar nebaigtas kaulo augimas.
Ar klinodaktilija paveldima?
Būklė gali būti paveldima. Jeigu vienas iš tėvų turi geną, lemiantį klinodaktiliją, jis gali perduoti šią savybę vaikui autosominiu dominantiniu būdu. Tai reiškia, kad paveldėjus tam tikrą geną tik iš vieno iš tėvų, klinodaktilija tikėtina ir vaikui. Visgi ši savybė gali išsivystyti ir atsitiktinai, be aiškaus paveldimumo.
Kartais klinodaktilija pasireiškia kaip sudėtingesnių genetinių sindromų simptomas, pavyzdžiui, Dauno, Tērnerio, Klinefelterio ar trigubos X chromosomos sindromų metu. Pastebėta, jog maždaug kas ketvirtas asmuo su Dauno sindromu turi išreikštą klinodaktiliją.
Kokie sutrikimai pasireiškia kartu su klinodaktilija?
- Dauno sindromas
- Fanconi anemija
- Klinefelterio sindromas
- Tērnerio sindromas
- Trisomija X sindromas
Kaip diagnozuojama klinodaktilija?
Diagnozuojant šią būklę, sveikatos priežiūros specialistas įvertina šeimos anamnezę ir atlieka fizinį piršto ištyrimą. Dažniausiai skiriama rentgeno nuotrauka, leidžianti aiškiai matyti kaulų formą ir poslinkį. Taip pat tiriamas sąnarių lankstumas – tikrinama, kokia yra piršto judesių amplitudė.
Klinodaktilijos gydymas
Daugeliu atvejų gydymo nereikia – klinodaktilija netrukdo kasdienėms veikloms ar piršto funkcijai. Tačiau, jei pirštas pakrypęs daugiau nei 30 laipsnių ir riboja judesius, gali būti svarstoma rekonstrukcinė chirurginė operacija. Ypač efektyvus gydymas taikomas vaikams, kurių kaulai vis dar auga, nes tuomet korekcija lengviau pasiekiama.
Ar galima užkirsti kelią klinodaktilijai?
Klinodaktilijos dažniausiai išvengti nėra įmanoma, nes ji nulemta genų arba atsiranda atsitiktinai. Jei sindromas ar paveldimumas šeimoje žinomas, gydytojas arba genetinės konsultacijos specialistas gali detaliau informuoti apie riziką šią ypatybę perduoti vaikams.
Gyvenimas su klinodaktilija
Ši sąlyga paprastai nekeičia piršto funkcijos, tik keičia jo formą. Specialus gydymas ar priežiūra dažniausiai nereikalinga – nebent piršto kreivumas trukdo atlikti tam tikrus judesius ar kasdienes veiklas. Tuomet verta pasitarti su gydytoju dėl galimų korekcijos būdų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pradėti konsultaciją rekomenduojama, jei pakrypęs pirštas trukdo judėti, sunku jį sulenkti ar ištiesti, arba kai išryškėja nauji simptomai, kurių anksčiau nebuvo. Taip pat verta apsilankyti pas gydytoją, jei lenktame piršte atsiranda skausmas – nors klinodaktilija pati savaime nesukelia skausmo ar uždegimo.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Ar operacija būtina, norint ištiesinti pirštą?
- Ar klinodaktilija gali būti susijusi su kita liga ar sindromu?
- Kokia tikimybė, jog klinodaktilija bus perduota vaikams?
Klinodaktilija yra ilgalaikė būklė, dažniausiai lemianti tik kosmetinius pokyčius, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti gydymo dėl sumažėjusios piršto judesių amplitudės.
