Kolonoskopija : pasiruošimas ir procedūra

olonoskopija yra išsamus storosios žarnos, įskaitant žarnyną, tiesiąją žarną ir išangę, vidinės būklės tyrimas. Šis tyrimas priklauso endoskopijos procedūrų grupei, reiškiančiai naudojimąsi endoskopu – lanksčiu vamzdeliu su šviesa ir kamera gale, kuris įvedamas į kūną. Yra skirtingi endoskopai, skirti įvairioms kūno dalims. Kolonoskopijos metu kolonoskopas praeina per išangę ir tiesiąją žarną įstorąją žarną, siųsdamas vaizdus iš vidinės storosios žarnos dalies į ekraną.

Kodėl man gali prireikti atlikti kolonoskopiją?

Kolonoskopija gali būti atliekama prevencijos, diagnostikos ar gydymo tikslais, dažnai – visais šiais atvejais vienu metu. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti kolonoskopiją kaip rutininį vėžio patikrinimą, jei statistiškai didesnė tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu. Kadangi storosios žarnos vėžys gali atsirasti bet kuriuo metu be įspėjamųjų simptomų, tyrimas yra geriausias būdas išvengti ligos. Tyrimo metu gastroenterologas gali pašalinti įtartinus audinius tolesniam tyrimui ir prevencijai.

Tyrimas

Dauguma žmonių pirmą kartą atlieka kolonoskopiją kaip rutininį vėžio patikrinimą. Jūsų rizika susirgti storosios žarnos vėžiu didėja su amžiumi, todėl Amerikos Vėžio Draugija rekomenduoja reguliariai atlikti tyrimus pradedant nuo 45 metų. Neturėdami priežasčių įtarti, kad esate šios ligos rizikos grupėje, svarbu tikrintis, kai statistinė rizika didėja. Storosios žarnos vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų, kol liga netampa per sunki efektyviai gydyti.

Jums gali prireikti kolonoskopijos vėžio tyrimui, jei:

Jums yra daugiau nei 45 metai ir anksčiau nebuvo atlikta tokia procedūra.
Paskutinį kartą procedūra buvo atlikta prieš 10 metų.
Per paskutinę kolonoskopiją buvo pašalinti audiniai.
Jūsų šeimoje yra žinoma storosios žarnos vėžio istorija.
Jūs sergate paveldima liga, didinančia riziką, pvz., šeimine adenomatozine polipoze (FAP) arba Lynch sindromu.
Jūs sergate uždegiminėmis žarnyno ligomis.

Jei turite pirminės sveikatos priežiūros teikėją arba lankotės pas gydytoją patikrinimui ar gydymui, paklauskite, ar jums reikia atlikti rutininį kolonoskopijos tyrimą. Remdamiesi jūsų sveikatos istorija, jie galės nustatyti, kada turėtumėte atlikti šią procedūrą ir nukreips pas specialistą, kuris gali ją atlikti. JAV medicinos draudimo įstaigos ir „Medicare“ privalo apmokėti rutininius kolonoskopijos tyrimus pagal Pacientų prevencijos ir prieinamos priežiūros įstatymą (PPACA). Šie tyrimai kasmet išgelbsti tūkstančius gyvybių.

Diagnostika

Kai kurie žmonės atlieka kolonoskopiją dėl simptomų, kuriuos sveikatos priežiūros specialistas turi ištirti išsamiau. Kolonoskopija suteikia geresnį storosios žarnos vaizdą, palyginti su kitais vaizdavimo tyrimais, kurie neįsiskverbia į kūną. Gydytojui gali prireikti geresnio vaizdo, kad išsiaiškintų simptomų priežastis ar patvirtintų įtarimus. Kartais gali prireikti paimti audinio mėginį (biopsiją) mikroskopiniam tyrimui, kurį galima atlikti kolonoskopijos metu.

Simptomai, dėl kurių gali prireikti kolonoskopijos:

Neaiškus kraujavimas iš išangės ar išskyros.
Neaiškūs pokyčiai žarnyno įpročiuose, pvz., viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar nevalingas šlapinimasis.
Neaiškūs nuolatiniai pilvo skausmai.
Neaiškus svorio kritimas ar svorio nepriaugimas vaikams.

Ligos ar būklės, kurias galima diagnozuoti atliekant kolonoskopiją:

Lėtinis kolitas, pvz., opinis kolitas ar Krono liga.
Žarnyno išemija ir išeminis kolitas.
Divertikuliozė ir divertikulitas.
Opos ir perforacijos.
Didžiosios žarnos obstrukcijos.
Storosios žarnos polipai ir vėžys.

Gydymas

Vienas iš endoskopinių procedūrų, pvz., kolonoskopijos, privalumų yra tas, kad, aptikus problemą procedūros metu, endoskopuojantis gydytojas gali ją gydyti tuo pačiu metu. Endoskopistai mokomi atlikti nedideles procedūras naudodami specialius įrankius, kuriuos įveda per endoskopą. Kolonoskopijos metu jie dažnai pašalina aptiktus polipus (neįprastus auglius) ir juos ištiria dėl vėžio. Polipų šalinimas taip pat užkerta kelią galimam vėžiui atsirasti ar plisti.

Kolonoskopijos metu endoskopuojantis gydytojas gali:

Pašalinti polipus (polipektomija).
Uždaryti žaizdas.
Įšvirkšti vaistus.
Pašalinti obstrukcijas.
Įstatyti stentus.
Gydymas audinius lazerio terapija.

Kolonoskopijos tyrimai

Kaip pasiruošti kolonoskopijai?

Pasiruošimas kolonoskopijai yra labai svarbus procedūros sėkmei. Jūsų sveikatos priežiūros teikėjas pateiks jums išsamią informaciją, kurią turėsite laikytis dienomis prieš vizitą. Šių paruošiamųjų veiksmų tikslas yra užtikrinti, kad jūsų storoji žarna būtų kuo švaresnė ir skaidresnė kolonoskopijai atlikti. Jei taip nėra, endoskopuotojas gali nepamatyti reikalingų dalykų. Tokiu atveju gali tekti perkelti kolonoskopijos datą, o jums gali tekti iš naujo atlikti šias paruošiamąsias procedūras.

Pradėsite keisdami savo mitybą keletą dienų prieš kolonoskopiją. Paprastai kelias dienas valgysite mažai skaidulų turinčią dietą, o paskutinę dieną – tik skaidrus skystis. Kolonoskopijos išvakarėse popietę ar vakare išgersite vidurius laisvinantį preparatą, kad išvalytumėte žarnyną (išsituštintumėte). Kitas keletas valandų praeis nuolat lankantis tualete. Pasistenkite jaustis kuo patogiau, tada gerai išsimiegokite. Paprastai kolonoskopija atliekama kitą rytą.

Kas vyksta vizito dieną?

Į vizitą turėsite atvykti su asmeniu, kuris galės jus parvežti namo. Kadangi anestezijos poveikis visiškai išnyksta per visą dieną, dauguma sveikatos priežiūros įstaigų nepriims jūsų kolonoskopijai, jei su savimi neturėsite atsakingo vairuotojo (jis lauks maždaug dvi valandas). Atvykus, sveikatos priežiūros teikėjas nuves jus į kambarį, kur galėsite pasikeisti į ligoninės chalatą. Slaugytoja į jūsų ranką įdės venkatinę angą, kad pradėtų į organizmą tiekti raminamuosius ir skausmą malšinančius vaistus.

Ar kolonoskopijos metu reikia būti budriam?

Kolonoskopijos metu galite gauti bendrąją nejautrą (kontroliuojamą sąmonės praradimą, panašų į miegą) arba sąmoningą sedaciją (sąmoningumo slopinimą — galite užmigti ar likti budrus, tačiau abiem atvejais vėliau greičiausiai to nepamenačiau). Iš anksto aptarsite narkozės galimybes su sveikatos priežiūros teikėju, todėl žinosite, ko tikėtis procedūros dieną. Jūsų sveikatos priežiūros teikėjas padės pasirinkti jūsų kūnui ir poreikiams tinkamiausią narkozės tipą.

Ar kolonoskopija yra skausminga procedūra?

Sedacijos metu neturėtumėte jausti skausmo storosios žarnos viduje. Tai pasakytina net tuomet, kai gydytojas pašalina audinį ar atlieka lazerinę terapiją žarnyne. Tačiau, kai kolonoskopas prasiskverbia gilyn į žarną, galite jausti nedidelį dujų skausmą ar spaudimą. Tai dėl to, kad kolonoskopas įpūčia anglies dioksido dujas į žarną, kad ją išpūstų ir geriau matytųsi. Paprastai ši dalis nėra labai pastebima, kai baigiasi išpūtimas. Gulėsite patogiai, įsirangę į embriono poziciją ant ligoninės lovos, ir netgi galite užmigti.

Kas atlieka kolonoskopiją?

Daugumą kolonoskopijų atlieka gastroenterologas arba kolorektalinis chirurgas. Abu yra specialistai, turintys specialų mokymą endoskopinėms procedūroms, susijusioms su jūsų virškinimo trakto ligomis. Endoskopinės procedūros, tokios kaip kolonoskopija, nėra skirtos tik vidiniam kūno apžiūrėjimui — jos taip pat gali būti interaktyvios. Endoskopuotojai gali imti audinių mėginius ir atlikti nedideles intervencijas per endoskopą. Jų kvalifikacija leidžia jiems atlikti šias procedūras ir interpretuoti rezultatus.

Kaip vykdoma kolonoskopijos procedūra?

Kolonoskopas yra maža apšviesta kamera, pritvirtinta prie ilgo, plono, lanksčio vamzdelio, vadinamo kateteriu. Gydytojas įveda kolonoskopą per išangę ir palaipsniui stumia jį per storąją žarną iki jos galo, kur ji susijungia su plonąja žarna. Stumiant kateterį, į žarną įpumpuojamas oras, kad ji išsipūstų. Kamera perduoda vaizdo įrašą iš storosios žarnos vidaus į monitorių. Gydytojas stebi monitorių ieškodamas nenormalių dalykų. Pasiekęs storosios žarnos galą, gydytojas ištraukia kolonoskopą tą pačią kryptimi, antrą kartą viską apžiūrėdamas.

Kiek laiko trunka kolonoskopija?

Stumiant kolonoskopą iki storosios žarnos galo užtrunka apie 15 minučių, o ištraukiant jį atgal – dar 15 minučių. Tokiu būdu gydytojas du kartus apžiūri visą jūsų storąją žarną. Jei per šį procesą randa kažką, ką reikia pašalinti arba gydyti, tai gali užtrukti papildomai. Žarnyno polipai yra dažni: jie aptinkami apie 30% rutininių kolonoskopijų. Nors dauguma jų yra nekalti, standartinė procedūra numato juos pašalinti iš karto, kas gali pridėti dar apie 15 minučių.

Kas vyksta po procedūros?

Pirmą valandą po procedūros praleisite atsigaudamas sveikatos priežiūros centre. Tai suteiks jums laiko pabusti po anestezijos. Jūsų sveikatos priežiūros komanda toliau stebės jūsų gyvybinius požymius ir ieškos komplikacijų požymių. Kai pabudsite, jūsų gastroenterologas aptars, ką rado per egzaminą ir kokias procedūras atliko. Taip pat gausite oficialų ataskaitos pranešimą paštu arba elektroniniu paštu. Jei buvo paimtas audinio mėginys biopsijai, vėliau gausite šių tyrimų rezultatus.

Kiek laiko trunka atsigavimas po kolonoskopijos?

Visiškai atsikratyti anestezijos poveikio reikia apie 24 valandas. Todėl sveikatos priežiūros teikėjai rekomenduoja nevairuoti, nevaldyti įrenginių ar nespręsti svarbių klausimų iki kitos dienos. Tačiau jausitės vis labiau kaip savimi kiekvieną valandą. Pirmąją valandą ar dvi po procedūros galite jausti dujų sukeltą skausmą, pilvo pūtimą ar pykinimą, tačiau tai turėtų greitai praeiti. Įprastą mitybą galite pradėti vartoti vos pajutę, kad esate tam pasiruošę. Jei gydytojas pašalino audinį, po to gali pasireikšti nedidelis kraujavimas iš tiesiosios žarnos kelias dienas.