Koronarinės arterijos spazmas – tai širdies kraujagyslių susitraukimas, kai trumpam pablogėja arba nutrūksta kraujotaka į širdies raumenį. Nors dažnai ši būklė praeina savaime ir gali nesukelti jokių pojūčių, ją patyrusiam žmogui išauga širdies smūgio bei kitų pavojingų komplikacijų rizika.
Kas yra koronarinės arterijos spazmas?
Šis sutrikimas pasireiškia, kai viena ar daugiau vainikinių arterijų, aprūpinančių širdies raumenį krauju, smarkiai susitraukia. Spazmas dažniausiai trunka kelias minutes ir gali nesukelti jokių simptomų. Vis dėlto tam tikrais atvejais gali atsirasti stiprus spaudimas ar skausmas krūtinėje.
Koronarinės kraujagyslės ir jų vaidmuo
Vainikinės arterijos – tai pagrindiniai kraujagyslių „keliai“, kurie tiekia deguonį ir maistines medžiagas širdies raumeniui. Kai šios arterijos užsiveržia, sumažėja arba visai sustoja kraujo tiekimas, o širdies audiniai gauna mažiau deguonies.
Kas skiria šį spazmą nuo anginos?
Koronarinės arterijos spazmas taip pat gali sukelti krūtinės skausmą – šis reiškinys vadinamas vazospastine angina. Skirtingai nei įprasta angina, kuri atsiranda dėl aterosklerozės ir kraujagyslių užsikimšimo, spazminė angina dažnai prasideda ramybės būsenoje, pavyzdžiui, naktį arba anksti ryte.
Kokie žmonės dažniau patiria koronarinių arterijų spazmą?
Didžiausią riziką turi tie, kurie turi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Dažniausi iš jų:
- Padidėjęs kraujo spaudimas
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
- Rūkymas ar kitų tabako gaminių vartojimas
- Pramoginių narkotikų vartojimas
Tačiau net ir neturint padidėjusio kraujospūdžio ar cholesterolio daugelis žmonių, reguliariai rūkantys, gali patirti šį sutrikimą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Koronarinio spazmo priežastys gali būti tiek esamos širdies ligos, tiek išoriniai veiksniai. Spazmo tikimybę didina:
- Aterosklerozė – kai kraujagyslėse kaupiasi apnašos ir jos susiaurėja
- Aukštas kraujospūdis
- Padidėjęs cholesterolio kiekis
Dažniausi provokuojantys veiksniai:
- Tabako produktų vartojimas
- Šalto oro poveikis
- Stiprus emocinis ar fizinis stresas
- Stimuliantai – tokie kaip amfetaminai ar kokainas
Koronarinio spazmo simptomai
Daugeliui žmonių ši būklė praeina be jokių juntamų pojūčių. Tačiau jei simptomų yra, dažniausiai pasireiškia švelnus krūtinės skausmas, kuris tipiniais atvejais juntamas:
- Ramybės metu, ypač po vidurnakčio arba ankstyvomis ryto valandomis
- Kairėje krūtinės pusėje
Būdingas požymis – krūtinės spaudimas, o skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį ar rankas. Kai kuriuos žmones stiprus spazmas gali pažadinti iš miego.
Šie spazmai gali kartotis labai skirtingai: kai kuriems pasireiškia kelis kartus per metus, kitiems – po kelis kartus per dieną. Dažniausiai trukmė svyruoja nuo 5 iki 30 minučių.
Diagnozavimo būdai
Nustatyti koronarinės arterijos spazmą padeda įvairūs tyrimai. Paprastai atliekami:
- Širdies echoskopija – ultragarsu vertinamas širdies darbas
- Elektrokardiograma – užfiksuojamos elektrinės širdies impulsų bangos
- Koronarinė angiografija – naudojamas kontrastinis skystis ir specialus vaizdinimas, kad būtų stebima kraujo tekėjimas širdies arterijose
Kartais skiriamas nešiojamas širdies monitorius, fiksuojantis širdies darbą kasdienėje veikloje bei miego metu, kas ypač padeda šiai būklei nustatyti.
Gydymas ir valdymas
Pagrindinis tikslas gydant koronarinės arterijos spazmą – užkirsti kelią spazmams ir sumažinti krūtinės skausmą. Jei spazmas jau įvyko, skiriamas nitroglicerinas, kuris atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, sumažina krūtinės skausmą ir pagerina kraujotaką.
Norint ilgalaikės prevencijos, gydytojas gali skirti:
- Kalcį blokuojančius vaistus (pvz., amlodipiną, diltiazemą ar nifedipiną) – šie vaistai plečia arterijas
- Statinus (pvz., atorvastatiną ar simvastatiną) – mažina cholesterolio kiekį ir sumažina spazmų tikimybę
Kai kuriais atvejais dėl spazmo gali sutrikti širdies ritmas apatinėse širdies kamerose – tokiais atvejais gali būti siūlomas defibriliatorius, padedantis palaikyti ritmišką širdies plakimą ir išvengti grėsmingų komplikacijų.
Kaip sumažinti riziką?
Svarbu atpažinti ir koreguoti rizikos veiksnius – tvarkyti didelį cholesterolio lygį, aukštą kraujospūdį, mesti rūkyti, vengti šalto oro ar stipraus streso. Šių veiksnių kontrolė žymiai sumažina spazmo tikimybę.
Ligos eiga ir gyvenimas su šiuo sutrikimu
Koronarinės arterijos spazmas dažniausiai yra ilgalaikis, todėl dažnai tenka nuolat vartoti paskirtus vaistus ir rūpintis savo širdies sveikata. Tinkamai gydantis dauguma žmonių sugeba veiksmingai kontroliuoti simptomus ir sumažinti spazmų dažnį.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei krūtinės skausmas ar spaudimas nepraeinantis, pasireiškia kartu su tokiais simptomais kaip:
- Galvos svaigimas
- Nualpimas
- Širdies plakimo permušimai
- Pykinimas arba virškinimo sutrikimai
- Pablogėjęs kvėpavimas
- Padidėjęs prakaitavimas
Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, nes ilgai trunkantis spazmas gali sukelti širdies smūgį.
