Kraujagyslės kasdien atlieka itin svarbų darbą – jos aprūpina mūsų ląsteles reikalingomis medžiagomis ir pašalina nereikalingas atliekas. Ši sudėtinga kraujo apytakos sistema – tai išsišakoję dideli ir maži vamzdeliai, susijungiantys į uždarą žiedą, prasidedantį ir pasibaigiantį širdyje.
Kraujagyslių rūšys ir jų veikla
Kiekvienas žmogaus kūnas turi tūkstančius kilometrų kraujagyslių, kurios pasiekia net atokiausius audinius ir organus. Visas mūsų kraujo apytakos sistemą galima suskirstyti į tris pagrindines kraujagyslių rūšis:
- Arterijos – tvirti raumeniniai vamzdeliai, kurie perneša deguonimi pripildytą kraują tiesiai iš širdies į organizmo audinius bei organus.
- Venos – šios kraujagyslės sugrąžina deguonį jau atidavusį kraują atgal į širdį, kad jis būtų prisotintas deguonimi iš naujo plaučiuose.
- Kapiliarai – patys smulkiausi kraujo indai, jungiantys arterijas su venomis. Kapiliarų sienelės labai plonos, todėl pro jas lengvai vyksta deguonies, maistinių medžiagų, anglies dvideginio ir atliekų apykaita.
Kraujagyslių sandara
Kiekviena kraujagyslė sudaryta iš trijų sluoksnių:
- Vidinis sluoksnis (tunica intima) tiesiogiai liečiasi su krauju ir kontroliuoja spaudimą, užtikrina sklandų kraujo tekėjimą bei užkerta kelią pavojingoms medžiagoms ir krešuliams.
- Vidurinis sluoksnis (media) elastingų skaidulų dėka leidžia kraujagyslėms plėstis, susitraukti ir išlaikyti tinkamą kraujospūdį.
- Išorinis sluoksnis (adventicija) – kietas apvalkalas, kuriame gausu nervų, mažų kapiliarų ir kuris padeda palaikyti kraujagyslės formą, aprūpina audinius deguonimi ir pašalina atliekas.
Kur yra kraujagyslės?
Kraujagyslių tinklas perskrodžia visą mūsų kūną: stambiosios šakos suskilinėja į vis smulkesnes, kol pasiekia kiekvieną organą. Žmogaus organizme dominuoja kapiliarai, venulės ir arteriolės – jų yra milijardai. Šios smulkios kraujagyslės jungia stambesnes – apie 160 pagrindinių arterijų ir 200 venų.
Didžiausia arterija – aorta – prasideda tiesiai nuo širdies ir išsišakoja į daugelį regionų, aprūpindama deguonies pilnu krauju visą kūną. Netoli dubens, ši arterija pasidalija į dvi didesnes šakas, kurios maitina apatinę kūno dalį ir kojas.
Didžiausia vena organizme – vena cava. Viršutinė tuščioji vena surenka kraują iš galvos, kaklo, krūtinės ir rankų. Apatinė tuščioji vena atlieka tą patį su krauju iš pilvo, dubens, kojų ir pėdų.
Kraujagyslių išvaizda
Kraujagyslės dažniausiai primena ilgas, kreivas vamzdeles. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, venos ant vidinės rankų pusės, yra matomos po oda – ypač tada, kai imamas kraujo mėginys. Po oda jos gali atrodyti melsvos, nors iš tiesų kraujas yra raudonas.
Dažniausios kraujagyslių ligos
Nors mūsų kraujagyslių sistema labai tvirta, ją gali kamuoti įvairūs negalavimai:
- Aneurizma – susilpnėjusi arterijos sienelė, kuri išsipučia lyg balionas ir gali netikėtai plyšti, sukeldama grėsmę gyvybei.
- Arterijų ligos – tokios kaip koronarinė, miego arterijų ar periferinių arterijų (galūnių) ligos. Dėl jų arterijos siaurėja, dažniausiai dėl aterosklerozės.
- Aterosklerozė – kai arterijose kaupiasi riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų nuosėdos („apnašos“), didėja infarkto ar insulto tikimybė.
- Kraujo krešuliai – kai kraujas sukreša tiek arterijose, tiek venose, ir užkemša kraujotaką. Tai gali baigtis plaučių embolija, giliųjų venų tromboze, insultu ar arterijų užsikimšimu.
- Aukštas kraujospūdis – kai kraujas spaudžia arterijų sieneles per stipriai, ilgainiui jos gali nusidėvėti.
- Reino sindromas – kai dėl šalčio ar streso susiaurėja smulkios arterijos, sumažindamos kraujotaką į odą.
- Venų varikozė – išsiplėtusios ir susisukusios venos, dažniausiai matomos ant kojų ar pėdų.
- Kraujagyslių malformacijos – įgimti kraujotakos trikdžiai, kai susidaro nenormalūs kraujagyslių rezginiai.
- Vaskulitas – kraujagyslių sienelių uždegimas, dėl kurio jos gali sustorėti ar susiaurėti ir sutrikdyti kraujo tekėjimą.
Kai kraujagyslės ima funkcionuoti netinkamai: simptomai
Kraujagyslių ligų simptomai labai įvairūs, priklausomai nuo pažeistos vietos ir problemos pobūdžio. Kai kurie, pavyzdžiui, aneurizmos ar malformacijos, ilgai būna tylūs, kol neiškyla rimtas sveikatos pavojus.
Bendri požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Mėlyni, pakitę odos atspalviai
- Vėsios ar nutirpusios galūnės (kojos, rankos, pėdos, plaštakos)
- Greitai pavargstate arba sunku atlikti įprastus judesius
- Skausmai krūtinėje, pilve, kojose ar rankose
- Dusulys
Kilus staigiems stipriems simptomams, rekomenduojama skubiai pasitikrinti sveikatą:
- Kalbos ar suvokimo sutrikimai
- Staigus pusės kūno nutirpimas ar silpnumas
- Netikėtas regėjimo netekimas
- Pusiausvyros ar vaikščiojimo sunkumai
- Svaigulys ar apalpimas
- Labai padažnėjęs širdies plakimas
- Aštrus, stiprus skausmas krūtinėje, nugaros viršuje, rankose ar kojose
- Staigus ar stiprėjantis dusulys
- Patinimas (edema) galūnėse
Ką daryti, kad kraujagyslės išliktų sveikos?
Kraujagyslių būklę galite pagerinti ir apsaugoti labai paprastais būdais:
- Rinkitės sveiką, mažai druskos, cholesterolio ir sočiųjų riebalų turinčią mitybą
- Reguliariai judėkite – bent 150 minučių aktyvios veiklos per savaitę
- Laikykitės kraujospūdžio, cukraus ir cholesterolio kontrolės rekomendacijų
- Nevartokite tabako gaminių
- Ribokite alkoholio kiekį
Kraujagyslių sveikata – tai ne tik stiprinantis, bet ir kasdienybėje įgyvendinamas tikslas, padedantis išvengti rimtų ligų ateityje.
