Poaktinis kraujavimas, kuris gali pasireikšti visų amžiaus grupių moterims, pasitaiko maždaug 9% reprodukcinio amžiaus moterų. Dažniausiai jis pasireiškia kaip dėmės ar nedidelis kraujavimas, kuris gali nesukelti didelių rūpesčių. Tačiau, jei poaktinis kraujavimas tampa nuolatiniu arba apima reikšmingą kraujo kiekį, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dėl tinkamo gydymo.
Poaktinio kraujavimo priežastys ir vietos:
Vaginalinis sausumas: Lytinių santykių metu nepakankamas drėkinimas, dažnai dėl nepakankamo preliminaraus žaidimo, gali sukelti audinių trintį ir vėlesnį kraujavimą. Kitos vaginalinio sausumo priežastys gali būti:
- Hormonų disbalansas, pavyzdžiui, estrogeno trūkumas, kuris pasitaiko tokiomis sąlygomis kaip genitourinarinė menopauzės sindromas.
- Alerginės reakcijos į tam tikrus produktus, naudojamus genitalijų srityje.
- Vaistai, tokie kaip peršalimo ar astmos vaistai, antidepresantai arba antiestrogeniniai vaistai.
- Vėžio gydymo metodai, tokie kaip chemoterapija ir radioterapija.
- Medicininės būklės, tokios kaip Sjögreno sindromas ir vaginalinė atrofija.
Infekcijos / uždegimai: Uždegimas gali sukelti trapias kraujagysles, padarydamas jas labiau linkusias kraujuoti.
Vaginaliniai plyšimai: Stiprūs lytiniai santykiai gali sukelti mažus vaginalinius plyšimus.
Cervikalinis ektropionas (išsikišimas): Ši būklė, kai gimdos kaklelio ląstelės išsikiša už gimdos kaklelio, dažniau pasitaiko moterims, naudojančioms hormonines kontracepcijas, nėščioms moterims ar paauglėms.
Cervikaliniai polipai: Nevėžiniai augliai, kurie atsiranda dėl hormoninių svyravimų ar lėtinio uždegimo, dažnai turintys kraujagyslių, todėl yra linkę kraujuoti.
Gimdos prolapsas: Kai gimda, įskaitant gimdos kaklelį, nusileidžia į makštį, tai gali sukelti kraujavimą lytinių santykių metu arba po jų.
Vėžys: Priešinvaziniai ir invaziniai vėžiai gali pasireikšti kraujavimu kontaktuojant ar dirginant, ypač lytinių santykių metu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei patiriate:
- Dažną ar gausų vaginalinį kraujavimą.
- Vaginalinį niežulį ar deginimą šlapinantis.
- Neįprastą ar nuolatinį vaginalinį išskyrimą.
- Niežulį ar skausmą šlapinantis.
- Vaginalinį kraujavimą po menopauzės.
Diagnozė
Gydytojai paprastai diagnozuoja poaktinį kraujavimą atlikdami išsamią vertinimą, įskaitant medicininę istoriją, fizinį tyrimą (įskaitant dubens tyrimą) ir galbūt papildomus laboratorinius tyrimus, tokius kaip vaginalinių išskyrų tyrimai, Papo tepinėliai, įtartinų pažeidimų biopsijos ar kiti atitinkami tyrimai, pvz., transvaginaliniai ultragarsai, šlapimo tyrimai ar kraujo tyrimai.
Gydymas ir prevencija
Gydymo ir prevencijos strategijos priklauso nuo poaktinio kraujavimo priežasties ir gali apimti:
- Susilaikymą nuo lytinių santykių kelias dienas po menstruacijų
- Drėkinimo naudojimą ir vengimą grubaus sekso esant vaginaliniam sausumui
- Antibiotikus, jei yra infekcija.
- Chirurginį polipų ar įtartinų vėžinių pažeidimų pašalinimą
- Ankstyvą gydymą vėžio sukeltam kraujavimui, kad padidėtų išgydymo galimybės
- Svorių mažinimą, Kegelio pratimus, siekiant sustiprinti dubens raumenis esant nedideliam gimdos prolapsui, arba chirurginį remontą sunkiems simptomams.
Apibendrinant, visos reprodukcinio amžiaus moterys turėtų vesti menstruacinį kalendorių. Be to, moterims rekomenduojama kasmet atlikti dubens tyrimą ir gimdos kaklelio vėžio patikrą po 25 metų amžiaus arba anksčiau, jei jos turi kokių nors rizikos veiksnių.
