Inkstų klirenso testas yra tyrimas, leidžiantis įvertinti, kaip efektyviai inkstai filtruoja kraują. Jis parodo, kiek kreatinino yra šlapimo ir kraujo mėginiuose. Gauti rezultatai gali padėti diagnozuoti inkstų ligas.
Kas yra kreatininas?
Kreatininas yra medžiagų apykaitos atliekos, kurios susidaro skaidantis kreatinui – junginiui, naudojamam raumenų energijos tiekimui. Kai raumenų audiniai natūraliai nyksta, kreatininas patenka į kraują. Inkstai paprastai išfiltruoja šią medžiagą, tačiau jei jų funkcija sutrikusi, kreatinino kiekis organizme gali būti per didelis.
Kaip atliekamas tyrimas?
Tyrimas apima dviejų tipų mėginių surinkimą:
- Šlapimo mėginiai – pacientas turi surinkti šlapimą per 24 valandas.
- Kraujo mėginiai – tyrimo pabaigoje paimamas kraujo mėginys.
Šie duomenys leidžia nustatyti, kiek kreatinino inkstai per parą perfiltruoja iš kraujo. Šis rodiklis padeda apskaičiuoti glomerulų filtracijos greitį (GFG), kuris yra vienas pagrindinių inkstų funkcijos vertinimo rodiklių.
Kodėl šis tyrimas nėra dažnai naudojamas?
Nors kreatinino klirenso testas suteikia vertingą informaciją, jis naudojamas vis rečiau, nes 24 valandų šlapimo rinkimas yra nepatogus pacientams. Dėl šios priežasties dažniau atliekami paprastesni tyrimai, pavyzdžiui:
- Apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis (GFG) – nustatomas atliekant kraujo tyrimą.
- Šlapimo albumino ir kreatinino santykis – reikalauja tik vieno šlapinimosi.
Aukšto kreatinino lygio požymiai
Padidėjęs kreatinino kiekis paprastai rodo inkstų pažeidimą. Pradinėse stadijose simptomai gali nepasireikšti, tačiau ligai progresuojant gali atsirasti:
- Nuovargis,
- Pasikeitęs šlapinimosi dažnis,
- Apetito praradimas,
- Nemalonus skonis burnoje,
- Pykinimas,
- Raumenų trūkčiojimas.
Kada atliekamas kreatinino klirenso testas?
Šis tyrimas gali būti paskirtas, jei kiti metodai, tokie kaip eGFR, nesuteikia tikslių rezultatų. Tai gali būti aktualu žmonėms, turintiems labai mažai arba labai daug raumenų masės, pavyzdžiui, kultūristams.
Ar galima atlikti tyrimą namuose?
Šlapimo mėginiai surenkami namuose, laikantis griežtų nurodymų. Tuo tarpu kraujo mėginys imamas medicinos įstaigoje. Gavęs visą reikalingą įrangą, pacientas turi tiksliai laikytis nurodymų ir nepraleisti nė vieno šlapimo surinkimo.
Kaip pasiruošti tyrimui?
Prieš tyrimą gali būti reikalingi keli pasiruošimo žingsniai:
- Sveikatos priežiūros specialistas pateiks išsamias instrukcijas, kaip surinkti ir laikyti šlapimo mėginius.
- Kai kurie vaistai gali turėti įtakos rezultatams, todėl gali būti rekomenduojama jų laikinai nevartoti (tik jei gydytojas nurodo).
- Kartais gali būti patariama nevartoti mėsos prieš tyrimą, nes ji gali laikinai padidinti kreatinino kiekį kraujyje.
Kaip vyksta tyrimas?
Pacientas per 24 valandas surenka šlapimo mėginius pagal pateiktas instrukcijas. Po to medicinos įstaigoje paimamas kraujo mėginys, kad būtų galima įvertinti kreatinino kiekį kraujyje. Gauti rezultatai leidžia apskaičiuoti kreatinino klirensą ir įvertinti inkstų filtracijos efektyvumą.
Kas nutinka, jei praleidžiama viena šlapimo porcija?
Labai svarbu laikytis nurodymų ir surinkti visus šlapimo mėginius. Praleidus vieną iš jų, tyrimo tikslumas gali sumažėti. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją, kad sužinotumėte, ar reikia pradėti testą iš naujo.
Ar tyrimas sukelia skausmą?
Pats tyrimas nėra skausmingas. Šlapimo surinkimas nesukelia jokio diskomforto, o kraujo paėmimas gali sukelti tik trumpalaikį nemalonų pojūtį dėl adatos dūrio.
Kas vyksta po tyrimo?
Baigus tyrimą, belieka sulaukti rezultatų. Jie gali būti pateikti per kelias dienas. Gydytojas išanalizuos duomenis ir informuos apie tolimesnius veiksmus.
Ar yra rizika atliekant tyrimą?
Šis tyrimas yra saugus ir nesukelia reikšmingos rizikos. Dažniausia kraujo paėmimo komplikacija yra nedidelis mėlynės susidarymas injekcijos vietoje arba lengvas galvos svaigimas.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
