Naujagimių dienotvarkė dažnai kupina tėvams nepažįstamų dalykų: nuo drebulių naktį iki netikėtų žagsulių. Maži kūdikiai – tikri ekspertai stebinti neįprastais judesiais, tarp kurių dažnai pastebimas ir kumščių gniaužimas. Dažnai tėvai ima nerimauti, ar šis elgesys tikrai normalus ir ką jis gali reikšti.
Kas lemia kumščių gniaužimą?
Kūdikiai kumščius gniaužia dėl įvairių priežasčių. Šis įprotis – visiškai natūralus ir dažnas tarp naujagimių. Pagrindinė priežastis – dar nesubrendusi nervų sistema. Kūdikiams būdingas palmarinis griebimo refleksas, kuris suaktyvėja, kai kažkas paliečia jų delniuką. Tuo metu mažylio pirštai automatiškai suspaudžiami į kumštį – tai instinktyvus refleksas, kylantis vos gimus.
Be šio refleksinio judesio, gniaužti kumščius kūdikiams įprasta ir todėl, kad toks rankų padėties susikimšimas jiems primena laikyseną motinos pilve. Taip pat dažnai kumščių gniaužimas gali išduoti, jog kūdikis patiria stresą arba yra alkanas – susijaudinę ar alkanumu išreikšdami emocijas, mažyliai gali labiau suspausti rankytes.
Kaip kinta kūdikio rankų judesiai?
Kumščių gniaužimas – laikinas reiškinys. Dažniausiai stiprus palmarinis refleksas pradeda silpti tarp trečio ir ketvirto gyvenimo mėnesio. Būtent tuomet kūdikio rankos ima atsipalaiduoti, pastebėsite daugiau atvirų delnų – tai ženklas, jog kūdikio nervų sistema jau bręsta.
Maždaug penkių ar šešių mėnesių mažyliai įgyja naują gebėjimą – sugriebti ir paleisti daiktus. Dar prieš tai jie jau ima domėtis supančia aplinka, bando liesti barškučius ar žaislus, siekia maisto. Todėl tyrinėjant savo rankytes ir pamažu atpalaiduojant jas, prasideda naujas etapas – nuo refleksinio griebimo iki sąmoningo daiktų valdymo.
Kada verta sunerimti?
Nors daugeliu atvejų ilgai užspausti kumščiai neturėtų kelti rūpesčio, yra situacijų, kai verta atidžiau stebėti kūdikio raidą. Jei, praėjus trims mėnesiams, rankų raumenys vis dar įtempti, vaikas atrodo sukaustytas, gali būti, kad už šio požymio slepiasi neurologiniai sutrikimai, tokie kaip padidėjęs raumenų tonusas.
Šios problemos, pavyzdžiui, cerebrinis paralyžius ar kitokie raidos sutrikimai, būna labai reti, tačiau tėvams svarbu išlikti budriems. Jei pastebite užsitęsusį kumščių gniaužimą ar kitų neįprastų požymių, apie tai pasikalbėkite su savo vaiko gydytoju. Ankstyvas specialistų dėmesys padeda laiku pastebėti ir spręsti galimas problemas.
Ką gali padaryti tėvai?
Kiekvienam svarbu drąsiai kelti klausimus apie vaiko raidos ypatumus apžiūrų metu. O jei jaučiatės neramūs – niekada nebijokite kreiptis pas specialistą. Gydytojas įvertins mažylio būklę, paaiškins, ar reikia papildomų tyrimų ar konsultacijų.
Ramybė kasdienybėje
Daugeliui kūdikių kumščių gniaužimas – visiškai natūrali raidos dalis, kuri praeina savaime. Leiskite savo mažyliui tyrinėti pasaulį ir stebėkite jo augimo pasiekimus – dažniausiai tai tik dar vienas įrodymas, kokie nuostabūs pokyčiai vyksta pirmosiomis gyvenimo savaitėmis ir mėnesiais.
