Kwashiorkoras – tai itin sunki baltymų trūkumo sukelta mitybos nepakankamumo forma, kuri dažniausiai pasireiškia vaikams, tačiau gali paveikti bet kokio amžiaus žmones. Šia liga sergantys asmenys gauna daug angliavandenių, tačiau jų maiste stinga baltymų ir tam tikrų svarbių mikroelementų.
Kas išskiria kwashiorkorą?
Bene pagrindinis šio sutrikimo bruožas yra audinių tinimas – edema. Dėl didelio baltymų trūkumo organizmas sulaiko skysčius, todėl rankos, kojos, veidas ir ypač pilvas atrodo patinę. Šis pilvo išsipūtimas dažnai klaidingai nurašomas viršsvoriui, nors iš tiesų žmogus yra stipriai išsekęs – jo galūnės atrodo sudžiūvusios, o po oda gali būti likę truputis riebalų.
Kas dažniausiai suserga kwashiorkoru?
Dauguma kwashiorkoru sergančių randami skurdesniuose regionuose, kur ribotas maisto pasirinkimas, o baltyminiai produktai sunkiai prieinami. Situaciją sunkina blogos higienos sąlygos ir dažnos infekcinės ligos, kurios dar labiau išbalansuoja organizmo mitybą. Nors liga gali paveikti bet kuriuo amžiaus tarpsniu, didžiausia rizika kyla vaikams nuo 3 iki 5 metų, kai jie pereina nuo žindymo prie bendro stalo maisto – dažnai pagrįsto angliavandeniais, bet stokojančio baltymų ir vitaminų.
Kwashiorkoro ir marazmo skirtumai
Yra dvi pagrindinės sunkaus baltymų-energijos nepakankamumo rūšys: kwashiorkoras ir marazmas. Marazmu dažniausiai sergama tada, kai organizmui trūksta visų pagrindinių maisto medžiagų – baltymų, angliavandenių ir riebalų. Tuo tarpu kwashiorkoras išsivysto, kai racione ima trūkti būtent baltymų, nors angliavandenių gali būti pakankamai. Marazmu sergantys asmenys yra išsekę apskritai, o kwashiorkoras, nors ir pasižymi išblyškusiomis, sutinusiomis kūno vietomis, gali iš dalies „apgauti akį“.
Kwashiorkoro simptomai
- Ryškus tinimas – ypač čiurnose, pėdose, delnuose, veide ir pilve.
- Pilvo išsipūtimas su skysčių susikaupimu pilvo ertmėje.
- Sausi, linkę lūžinėti plaukai, plaukų spalvos išblukimas ir kritimas.
- Oda tampa šiurkšti, pleiskanojanti arba raudonuojanti, kartais – su žaizdelėmis bei bėrimais.
- Padidėjusi kepenų apimtis (riebalinė kepenų infiltracija).
- Mažėjanti raumenų masė, tačiau po oda išlieka dalis riebalų.
- Dehidratacijos požymiai.
- Išnykęs alkio jausmas, nenoras valgyti.
- Vaiko nervingumas, nuovargis.
- Vaikų augimo ir vystymosi sulėtėjimas.
Galimos komplikacijos
- Mažas cukraus kiekis kraujyje.
- Sumažėjusi kūno temperatūra (hipotermija).
- Kraujo tūrio trūkumas ir dėl to galimas šokas.
- Druskų ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimai dėl dehidratacijos.
- Silpna imuninė sistema, pasireiškianti dažnomis infekcijomis ir sunkiai gyjančiomis žaizdomis.
- Kepenų suriebėjimas ar net nepakankamumas.
- Kasa ir žarnyno gleivinė gali atrofuotis, dėl to sunkėja maisto įsisavinimas.
- Vaikų fizinio ir protinio vystymosi, augimo vėlavimai.
- Sunki mitybos stoka gali lemti mirtį.
Kas dažniausiai lemia kwashiorkorą?
Baltymų trūkumas laikomas pagrindiniu šios ligos sukėlėju, tačiau tyrėjai išskiria, kad ji gali atsirasti ir dėl kelių kitų veiksnių.
- Vietovėse, kur daugiausiai auginami bei vartojami ryžiai, kukurūzai ar bulvinės daržovės, žmogaus mityboje baltymų būna labai mažai.
- Ligos pavadinimas kilęs iš ga kalbos ir reiškia „liga, užpuolanti vaiką, kai šeimoje atsiranda naujagimis“. Tai apibūdina situaciją, kai mažą vaiką nustoja žindyti, kad motina galėtų maitinti naujagimį – vyresniam vaikui nesuteikiant tinkamo baltyminio maisto pakaitalo.
- Moterų baltymų trūkumas nėštumo ir žindymo laikotarpiu turi tiesioginę įtaką jų vaikų mitybos būklei.
Be to, situaciją blogina tam tikri mikromedžiagų (vitaminų, mineralų), antioksidantų trūkumai, pelėsių (aflatoksinų), parazitų ir infekcinių ligų poveikis bei gyvenimas esant stresui – karo, bado, stichinių nelaimių ar išteklių trūkumo sąlygomis.
Kwashiorkoro nustatymas
Sveikatos priežiūros specialistai paprastai nustato šį sindromą apžiūrėdami žmogų, įvertindami būdingus išorinius požymius ir pasidomėdami jo mitybos istorija. Vertinami augimo rodikliai: svorio ir ūgio santykis, ūgis pagal amžių. Šie duomenys padeda suprasti mitybos nepakankamumo laipsnį ir jo trukmę.
Gydymo principai
- Pirmoje gydymo stadijoje svarbu išvengti staigaus cukraus trūkumo – rehidratacijos tirpalas papildomas gliukoze, kuri skiriama laipsniškai.
- Ypač svarbu palaikyti kūno šilumą, nes išsekęs organizmas sunkiai reguliuoja temperatūrą.
- Dehidratacijai gydyti taikomas specialus tirpalas, skirtas išbalansuotam skysčių ir druskų atstatymui. Jis gali būti vartojamas per burną arba zondu.
- Privaloma koreguoti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, ypač prieš pradedant maitinti, kad išvengtumėte gyvybei pavojingų komplikacijų.
- Infekcijos gydomos antibiotikais, nes imunitetas sumažėjęs.
- Pirmiausia atstatomi vitamino ir mineralų (mikronutrientų) trūkumai.
- Maitinimas pradedamas labai atsargiai ir laipsniškai didinant, ypač lėtai grąžinant baltyminius produktus, kad nesukeltume vadinamo refedavimo sindromo.
- Vėliau, kai organizmas pripranta prie maisto, kalorijų kiekis didinamas iki net 140 % rekomenduojamos normos, naudojant specialiai paruoštas motinines ar baltymines mišines.
- Vaikams svarbus ne tik fizinis, bet ir sensorinis bei emocinis stimuliavimas, kad būtų atgaivintas jų socialinis, pažintinis ir neurologinis vystymasis. Dažnai į tai įtraukiama ir vaiko mama.
- Prieš išleisdami vaiką po gydymo, specialistai moko šeimą apie tinkamą mitybą, higieną, skiepus, ligų prevenciją – rūpinamasi, kad po sveikimo vaikas gautų stabilų, kokybišką maisto racioną.
Prevencijos būdai
- Švietimas labai svarbus norint išvengti ligos – dalis pagrindinių gyventojų neturi žinių apie racionalią mitybą, vaikų ir motinų mitybos poreikius.
- Svarbi mitybos parama: kai kurios organizacijos skatina vietinius augalus, turinčius daugiau baltymų ir mikroelementų. Vietoje kuriami subalansuoti mišinio pavidalo mitybos pakaitalai, pagaminti iš tam regionui būdingų produktų, pavyzdžiui, lieso pieno ar žemės riešutų.
- Lietinėmis ligomis sergantys ir dažnai užsikrečiantys asmenys praranda daugiau kalorijų, o organizmas reikalauja didesnės maistinių medžiagų pasiūlos. Sanitarijos gerinimas, vakcinacija ir gydymas žymiai sumažina riziką susirgti kwashiorkoru.
Gyvenimo perspektyvos
Nelaiku pradėjus gydymą ar jo netaikant, kwashiorkoras gali baigtis mirtimi – dažniausiai nuo infekcijos, dehidratacijos ar kepenų nepakankamumo. Pradėjus gydyti kyla ir kitų pavojų – pavyzdžiui, vadinamasis refedavimo sindromas. Vis tik didžioji dalis vaikų, kuriuos pavyksta tinkamai atstatyti, gali visiškai atsistatyti ir gyventi visavertį gyvenimą.
Ilgai negydyta liga palieka rimtesnius padarinius: gali visam laikui sutrikti kepenų ir kasos veikla, dalis vaikų neišauga ar lieka lėčiau besivystantys. Kuo anksčiau pradedama pagalba – tuo didesnė tikimybė, kad padariniai bus kuo mažesni.
