Leptospirozė – tai užkrečiama liga, kurią sukelia bakterijos Leptospira. Ši infekcija plinta iš gyvūnų į žmones įvairiais būdais – dažniausiai per užterštą vandenį, dirvožemį ar kontaktuojant su užsikrėtusių gyvūnų šlapimu ar kitais kūno skysčiais. Žmogaus organizme bakterijos patenka per smulkias žaizdas, odos įtrūkimus arba gleivines – burną, akis ar nosį.
Kaip plinta leptospirozė?
Ligos sukėlėjai daugiausia išskiriami su užsikrėtusių gyvūnų šlapimu, kuris teršia aplinką – vandenį, dirvą. Tiesioginio kontakto metu, pavyzdžiui, liesdami gyvūno šlapimą ar kitus organizmo skysčius arba patekus užkrėstam vandeniui ant gleivinės ar atviros žaizdos, žmonės gali užsikrėsti. Plitimo rizika ypač išauga po liūčių ar potvynių, kai patogenai lengvai išplinta po upes bei kitus vandens telkinius.
Leptospirozės paplitimas ir rizikos veiksniai
Leptospirozė pasitaiko visame pasaulyje, tačiau didžiausia rizika užsikrėsti būna tropinėse ir šiltose srityse, kur gausu kritulių. Didesnė tikimybė užsikrėsti žmonėms, kurie keliauja ar gyvena tokiose vietovėse kaip Okeanija, Karibai, kai kurios Afrikos, Lotynų Amerikos, Pietų ir Pietryčių Azijos dalys. Dėl didesnio žmonių sąlyčio su natūralia aplinka, rizika auga žygiuojant, plaukiant atviruose vandens telkiniuose, užsiimant vandens sportu ar dirbant su gyvūnais. Potvynių metu rizika dar labiau didėja.
Pasaulyje per metus leptospiroze suserga daugiau nei milijonas žmonių, iš kurių apie 60 000 liga gali baigtis mirtimi.
Ligos eiga: dvi pagrindinės fazės
Leptospirozė gali pasireikšti dviem etapais – tai ūminė (leptospireminė) ir imuninė (uždelsta) fazė. Pirmoje stadijoje simptomai dažnai primena peršalimą ar gripą ir pasireiškia staiga, per 2–14 dienų nuo užsikrėtimo. Ūminė fazė trunka nuo trijų iki dešimties dienų. Šiuo laikotarpiu bakterijos cirkuliuoja kraujyje, gali išplisti į įvairius organus.
Antroji fazė (imuninė) prasideda, kai organizmas ima gaminti antikūnus prieš bakterijas, tačiau pačios bakterijos jau būna nusėdusios inkstuose bei kituose organuose. Šiame tarpsnyje gali pasireikšti sunkesni simptomai – pavyzdžiui, pasireiškus vadinamajam Veilo sindromui, ligonis gali patirti vidinį kraujavimą, stiprų odos bei akių pageltimą (gelta), inkstų ar kepenų pažeidimus.
Leptospirozės simptomai
Ligai būdinga labai įvairi simptomų eiga – dalis žmonių jokių požymių nejaučia, kiti patiria tik lengvus peršalimą ar gripą primenančius simptomus, dar kitiems išsivysto sunkios komplikacijos. Dažniausi ūminės leptospirozės simptomai:
- Aukšta temperatūra
- Paraudusios akys
- Galvos skausmas
- Drebulys arba šaltkrėtis
- Raumenų skausmas
- Pilvo skausmas
- Pykinimas ar vėmimas
- Viduriavimas
- Odos ar akių pageltimas
- Bėrimas
Išsivysčius sunkiai ligos formai (Veilo sindromui), po 3–10 dienų nuo pirmųjų simptomų gali pasireikšti:
- Kraujavimas iš kvėpavimo takų (atsikosėjimas krauju)
- Skausmas krūtinėje
- Sunkus kvėpavimas
- Labai geltonas odos ar akių atspalvis
- Tamsus ar juodas išmatų atspalvis
- Kraujas šlapime
- Sumažėjęs šlapinimasis
- Plokšti, raudoni odos bėrimai
Kas sukelia leptospirozę?
Infekciją sukelia specifinės bakterijos – Leptospira. Jos patenka į kūną per įvairias kūno angas ar pažeistą odą, vėliau keliauja krauju iki vidaus organų. Dažniausiai bakterijos kaupiasi inkstuose, iš kur per šlapimą vėl patenka į aplinką ir taip užkrečia kitus žmones ar gyvūnus. Beveik visi žinduoliai (žr., žiurkės, šunys, kiaulės, galvijai ir kt.) gali būti šios bakterijos nešiotojai, kartais patys nesirgdami arba jaučiant silpnus simptomus.
Kaip diagnozuojama leptospirozė?
Diagnozė nustatoma remiantis simptomais, žmogaus kelionių ar buvimo rizikingose vietose istorija, fiziniu ištyrimu ir laboratoriniais tyrimais. Atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, kurie padeda aptikti Leptospira bakterijas arba jos paliktus pėdsakus organizme. Jei ligos eiga sunki, papildomai gali būti daromi plaučių ar kitų organų tyrimai, pavyzdžiui, rentgenograma ar kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti vidinių organų pažeidimus.
Leptospirozės gydymas
Lengvi atvejai dažniausiai gydomi antibiotikais ambulatoriškai – gydytojas paskiria tinkamiausius vaistus pagal ligos eigą ir simptomus. Sunkiais atvejais gydymas vyksta ligoninėje – pacientui leidžiami antibiotikai į veną, o prireikus taikomos papildomos procedūros ar skiriami kiti vaistai. Jei infekcija veikia plaučius ir ligoniui sunku kvėpuoti, prireikus taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Organų pažeidimų atveju gali būti atliekama plazmos keitimo procedūra – specialiai aparatu iškeliama dalis kraujo plazmos ir pakeičiama steriliu tirpalu.
Simptomų valdymas ir savipriežiūra
Kai simptomai nėra labai intensyvūs, palengvinti savijautą padeda nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir temperatūros – pavyzdžiui, ibuprofenas, paracetamolis ar naproksenas. Svarbu ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir stebėti savo būklę. Jei jaučiate, kad simptomai stiprėja ar atsiranda naujų požymių, būtina tartis su gydytoju.
Kaip apsisaugoti nuo leptospirozės?
Vakcinacijos nuo leptospirozės žmonėms nėra. Veiksmingiausia profilaktika – vengti kontakto su potencialiai užterštu vandeniu ir dirvožemiu, ypač po liūčių ar potvynių. Keliaujant ar dirbant rizikingose zonose, rekomenduojama dėvėti apsauginę aprangą ir batus, vengti plaukiojimo ar vandens sporto veiklų natūraliuose vandens telkiniuose po potvynių, gerti tik virintą ar specialiai paruoštą vandenį. Jei tenka liestis su gyvūnais ar mirusiais gyvūnais, būtina mūvėti vienkartines pirštines ir po kontakto kruopščiai plauti rankas. Atviras žaizdas rekomenduojama užklijuoti atspariu vandeniui pleistru.
Ligos eiga ir pasveikimas
Dauguma atvejų – lengvi, ir dažnai galima pasveikti be gydymo. Tačiau kai atsiranda sunkesnių simptomų ar pakinta savijauta, svarbu laiku kreiptis į gydymo įstaigą. Sunkesnės formos atveju gydymas gali trukti kelias savaites, o visiškas atsistatymas – ir kelis mėnesius.
Leptospirozė retai perduodama iš žmogaus žmogui, todėl grįžti į darbą ar mokslus galima tada, kai savijauta leidžia. Svarbiausia – stebėti savo sveikatą ir reaguoti į bet kokius pakitimus.
Kada reikėtų kreiptis į medikus?
Stebėkite savo būklę, jei buvote rizikingoje aplinkoje ar jaučiate minėtuosius simptomus. Kreipkitės į gydytoją, jei simptomai stiprėja arba atsiranda naujų. Esant stipriam kvėpavimo nepakankamumui, kraujavimui, stipriai geltai ar kitoms sunkioms būklėms, nelaukite ir kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą.
