LOPL: priežastys, simptomai, diagnostika, gydymas ir prevencija (Paaiškinimas: LOPL – tai lėtinė obstrukcinė plaučių liga, dažniausiai vartojamas terminas lietuvių kalboje. Pavadinimas suformuluotas natūraliai, kaip būtų įprasta lietuviškoje medicininėje literatūroje.)

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai progresuojanti plaučių būklė, dėl kurios kvėpavimo takai siaurėja ir užsikemša, žmogui vis sunkiau kvėpuoti. Ši liga apima dvi pagrindines būkles: emfizemą ir lėtinį bronchitą. Sergantys LOPL dažniausiai turi abiejų požymių, nes šios ligos vystosi kartu ir pažeidžia plaučius negrįžtamai.

Kokie pokyčiai vyksta plaučiuose?

Sergeant LOPL, plaučiuose pasikeičia keletas dalykų:

• Sumažėja plaučių ir oro pūslelių (alveolių) elastingumas.
• Kvėpavimo takai užsidega, storėja ir siaurėja, juose kaupiasi storas gleivių sluoksnis.
• Suyra sienelės tarp pūslelių, todėl pūslelės išsiplečia ir jose ima kauptis oras, kurio organizmui sunku atsikratyti.

Dėl šių pokyčių kvėpavimas tampa vis sunkesnis, ypač kai liga progresuoja.

LOPL rūšys

• Emfizema – pažeidžiamos plaučių alveolės: jos išsiplečia, jų sienelės suardytoja. Dažniausias simptomas – dusulys, kuris kankina net ir atliekant lengvus veiksmus.
• Lėtinis bronchitas – pasireiškia uždegimu ir gleivių susidarymu kvėpavimo takuose. Pagrindinis simptomas – nuolatinis kosulys su skrepliais.

LOPL simptomai

LOPL simptomai dažniausiai vystosi lėtai, bet laikui bėgant sunkėja. Dažniausi požymiai:

• Ilgai trunkantis kosulys, kartu su gleivėmis (trunka bent tris mėnesius per metus keletą metų iš eilės).
• Dusulys, ypač judant ar atliekant įprastus darbus.
• Sunku giliai įkvėpti.
• Pipsėjimas ar kiti pašaliniai kvėpavimo garsai.
• Sidabrinis (statinės formos) krūtinės ląstos išsiplėtimas.
• Melsvas odos atspalvis dėl deguonies stygiaus.

Neretai būna paūmėjimų – simptomai staiga sustiprėja, reikia papildomo gydymo, o sunkesniais atvejais tenka kreiptis į ligoninę.

Kas sukelia LOPL?

Pagrindinė šios plaučių ligos priežastis – ilgalaikis kvėpavimo takų dirginimas. Dažniausiai ją sukelia rūkymas, tačiau priežastys gali būti ir kitos:

• Paveldimas alfa-1 antitripsino trūkumas – genetinis sutrikimas, dėl kurio pažeidžiami plaučiai.
• Antrinis rūkymo dūmų poveikis.
• Oro tarša lauke ir patalpose.
• Nuolatinis kontaktas su dulkėmis, cheminėmis medžiagomis ar garais darbe arba namuose.

Rizikos veiksniai

Rūkymas yra didžiausias rizikos veiksnys, tačiau LOPL gali išsivystyti ir tiems, kurie niekada nerūkė. Rizika padidėja, jei:

• Esate moteris.
• Esate vyresnio amžiaus, ypač perkopę 65-erius metus.
• Buvote veikiami oro teršalų ilgesnį laiką.
• Dirbote su dulkėmis, chemikalais, garais.
• Turite alfa-1 antitripsino trūkumą.
• Vaikystėje dažnai sirgote kvėpavimo takų infekcijomis.

Galimos komplikacijos

LOPL sukelia ne tik kvėpavimo sunkumus. Dėl pažeistų plaučių dažniau vystosi bakterinės infekcijos, taip pat gali kilti ir kitų rimtų komplikacijų:

• Plaučių uždegimas.
• Per didelis anglies dvideginio kiekis kraujyje (hiperkapnija).
• Pernelyg žemas kraujo prisotinimas deguonimi (hipoksemija).
• Kvėpavimo nepakankamumas.
• Padidėjęs spaudimas plaučių kraujagyslėse (plautinė hipertenzija).
• Dešinės širdies pusės nepakankamumas.
• Plaučio kolapsas (pneumotoraksas).
• Padidėjusi raudonųjų kraujo kūnelių gamyba (policitemija).

Kaip nustatoma LOPL?

Diagnozuojant LOPL, gydytojas išsamiai įvertina sveikatos istoriją, atlieka fizinę apžiūrą ir įvairius tyrimus. Galimi klausimai apima rūkymo istoriją, poveikį dulkėms ar taršai, šeimos ligų istoriją, dusulio bei kosulio ypatumus ir skreplių išsiskyrimą.

Diagnostikos tikslais atliekami tokie tyrimai:

• Plaučių funkcijos tyrimai, pirmiausia spirometrija – leidžia įvertinti, kiek oro plaučiai sugeba iškvėpti per sekundę (FEV1) ir kiek stipriai susiaurėję kvėpavimo takai.
• Pulso oksimetrija – matuoja deguonies kiekį kraujyje prietaisu uždedamu ant piršto.
• Sąnarių (arterinio) kraujo dujų analizė – tiksliai parodo deguonies ir anglies dvideginio koncentracijas.
• Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka ar kompiuterinė tomografija – galima nustatyti plaučių pažeidimus, būdingus LOPL.
• Fizinis krūvio testas, vertinant deguonies sumažėjimą atliekant mankštą.
• Širdies elektrokardiograma – padeda atmesti širdies ligas, jei vargina dusulys.
• Kraujo tyrimu galima nustatyti AAT baltymo kiekį (jei yra įtarimas dėl alfa-1 antitripsino stokos).
• Genetiniai tyrimai atliekami esant įtarimui dėl paveldimų veiksnių.

LOPL stadijos

LOPL gali būti suskirstyta į keturias stadijas pagal spirometrijos rezultatus, tiksliau – FEV1 rodiklį:

• 1 stadija: FEV1 yra 80% ar daugiau normos.
• 2 stadija: FEV1 nuo 50% iki 79% normos.
• 3 stadija: FEV1 nuo 30% iki 49% normos.
• 4 stadija: FEV1 mažiau nei 30% normos.

Kitas ligos sunkumo vertinimo metodas – simptomų stiprumas ir paūmėjimų rizika, kuri pagal naują klasifikaciją žymima raidėmis:

• A grupė: lengvi simptomai ir maža paūmėjimų rizika.
• B grupė: ryškesni simptomai, tačiau mažesnė paūmėjimų rizika.
• E grupė: didelė paūmėjimų rizika.

Ligos stadija nebūtinai sutampa su simptomų stiprumu – net ir vėlesnėje stadijoje simptomai gali būti nedideli arba, priešingai, pacientui gali būti labai sunku kvėpuoti jau ankstyvoje ligos stadijoje.

Gydymo galimybės

LOPL – nepagydoma, tačiau galima sulėtinti jos progresavimą, palengvinti simptomus ir sumažinti paūmėjimų dažnį. Dažnai taikomi šie būdai:

• Meskite rūkyti arba visiškai venkite tabako dūmų – tai efektyviausias būdas pristabdyti ligą.
• Įkvepiami vaistai: bronchus plečiantys preparatai ir steroidai padeda mažinti uždegimą, atverti kvėpavimo takus, mažinti simptomus.
• Deguonies terapija: jei kraujyje trūksta deguonies, skiriamas papildomas deguonis.
• Plaučių reabilitacija: pratimai, kvėpavimo treniruotės, švietimas – visa tai padeda geriau valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
• Trumpalaikiai steroidai (gliukokortikoidai) – skiriami paūmėjimo metu.
• Teigiamo slėgio kvėpavimo aparatai (pvz., BiPAP), jei reikia papildomos kvėpavimo pagalbos, ypatingai paūmėjimų metu.
• Antibiotikai – skiriami dažnoms plaučių infekcijoms gydyti ir jų profilaktikai.
• Kai kuriems tinkamiems pacientams taikoma plaučio tūrį mažinanti chirurgija arba vožtuvėlių procedūros, kad būtų pašalintas užsilikęs oras alveolėse.
• Klinikiniai tyrimai – naujų gydymo metodų išbandymas.

Kaip galima apsisaugoti nuo LOPL?

Veiksmingiausia prevencija – nerūkyti ir vengti kontaktuoti su dūmais ar kitomis plaučius dirginančiomis medžiagomis. Taip pat svarbu:

• Laikytis skiepų rekomendacijų – ypač nuo gripo, pneumokoko, COVID-19.
• Dažnai plautis rankas ir dezinfekuoti paviršius.
• Jei rekomenduojama – dėvėti apsauginę kaukę tarp žmonių.
• Vengti vietų, kuriose daug žmonių, ypač per peršalimo ligų sezono laikotarpį ar esant daug respiracinių infekcijų.

Ligos eiga ir prognozė

LOPL sukelti plaučių pažeidimai yra negrįžtami, tačiau laikantis gydymo plano ir reguliariai dalyvaujant plaučių reabilitacijoje simptomus galima gerai valdyti ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kiek ilgai gyvens žmogus, sergantis LOPL, priklauso nuo stadijos ir ligos eigos greičio. Daugeliui pacientų, taikant tinkamą gydymą, gyvenimo trukmė po diagnozės gali būti dešimtmečiai. Vėlyvosiose stadijose gyvenimo trukmė būna trumpesnė – dažniausiai 6–9 metais mažesnė už vidutinę.

Liga progresuoja skirtingu greičiu: kai kuriems pacientams ji vystosi lėtai, kitiems – greičiau. Ilgainiui daugumai prireikia vis daugiau pagalbos kvėpuojant, tačiau kiti ilgai išlieka aktyvūs be ryškių simptomų.

Kasdienybė su LOPL

• Venkite visko, kas dirgina plaučius – tabako dūmų, dulkių, taršos, stiprių kvapų.
• Dalyvaukite plaučių reabilitacijos programose ir laikykitės pateiktų rekomendacijų net pasibaigus oficialioms užsiėmimų datoms.
• Konsultuokitės su dietologu – tinkama mityba gali padėti išlikti stipresniems ir sumažinti ligos paūmėjimų riziką.
• Vaistus vartokite taip, kaip paskirta – pasirūpinkite, kad jų niekada nepritrūktų.
• Kartu su gydytoju, sudarykite veiksmų planą paūmėjimų atvejams – numatykite, kada ir kokius vaistus vartoti, kada svarbu vykti į gydymo įstaigą.
• Neužmirškite išmokti taisyklingo inhaliatoriaus, nebuliaatoriaus ar kitų kvėpavimo pagalbos prietaisų naudojimo.
• Rūpinkitės psichologine sveikata: sergant lėtine liga dažnai kyla nuotaikos, motyvacijos ar nerimo sunkumų – prireikus kreipkitės pagalbos.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nedelskite apsilankyti pas gydytoją, jei jaučiate LOPL būdingus simptomus – ankstyva diagnozė ir gydymas labai svarbūs siekiant pristabdyti ligos eigą.

Jei liga jau diagnozuota, reiktų pasirodyti gydytojui pastebėjus požymius, rodančius būklės pokyčius ar infekciją:

• Užsitęsęs ar sustiprėjęs dusulys, ypač jei negalite nueiti to paties atstumo kaip anksčiau, dažniau vartojate kvėpavimo takų vaistus arba slogina dusulys naktį.
• Pakitusios gleivės (spalva, kvapas, kiekis ar kraujo primaiša).
• Sustiprėjęs kosulys ar pipsėjimas krūtinėje.
• Atsiradęs arba padidėjęs kojų ar pėdų tinimas, jei neišnyksta po poilsio su pakeltomis kojomis.
• Nepaaiškinamas svorio pokytis.
• Dažni rytiniai galvos skausmai ar svaigulys.
• Nepaaiškinamas, didelis nuovargis, kuris išlieka ilgiau nei vieną dieną.
• Kūno temperatūros padidėjimas ar šaltkrėtis.
• Kiti infekcijos požymiai: gerklės skausmas, sinusų užgulimas, galvos skausmas, jautrumas veido srityje.

Kada būtina skubiai vykti į ligoninę?

Kreipkitės į skubiosios pagalbos skyrių, jeigu:

• Kūno temperatūra perkopė 40 ºC.
• Staiga, stipriai pasunkėjo kvėpavimas.
• Jaučiate didelį nerimą, sutrikus sąmonė, painiava, atminties praradimas ar dirglumas.
• Švepluoja kalba.

Kokius klausimus užduoti gydytojui?

• Kaip efektyviausiai rūpintis savimi sergant LOPL?
• Ar yra būdų pagerinti mano būklę ar palengvinti kvėpavimo sunkumus?
• Kaip tinkamai vartoti paskirtus vaistus?
• Kaip taisyklingai naudotis inhaliatoriumi, nebuliaatoriumi ar kitais prietaisais?
• Kaip dažnai turiu lankytis kontrolėje?
• Kokiais atvejais būtina nedelsti ir vykti į skubiosios pagalbos skyrių?

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.