Leukoplakija – tai būklė, kai burnos gleivinėje atsiranda baltų dėmių, kurios nėra skausmingos ir nedingsta net trinant. Dažniausiai šią būklę sukelia pastovus burnos ertmės dirginimas. Nors leukoplakija dažnai nekelia tiesioginės grėsmės sveikatai, tam tikrais atvejais ji gali virsti burnos vėžiu, todėl labai svarbu laiku kreiptis į specialistus diagnozei ir gydymui.
Leukoplakijos rūšys ir atmainos
Ši būklė gali pasireikšti dviem pagrindinėmis formomis – homogeniška (vienalytė) ir nehomogeniška (nevienalytė) leukoplakija.
- Homogeniška leukoplakija – būdinga vientisos, plokščios, baltos dėmės, kurių paviršius gali būti glotnus, šiek tiek raukšlėtas ar banguotas. Paprastai ši forma neperauga į vėžį ir pasitaiko dažniau nei nehomogeniška leukoplakija.
- Nehomogeniška leukoplakija – pasireiškia netvarkingomis, baltomis ar raudonomis, nestandartinės formos dėmėmis. Jos gali būti plokščios arba iškilusios. Ši leukoplakijos rūšis laikoma pavojingesne – rizika peraugti į burnos vėžį yra apie septynis kartus didesnė nei homogeniškos formos atveju.
Taip pat išskiriami du leukoplakijos tipai:
- Proliferacinė verrukozinė leukoplakija (PVL) – būdinga greitai augančios mažos baltos dėmelės, kurios gali plisti ant liežuvio, dantenų, skruostų gleivinės ir kitų burnos paviršių. PVL neretai susiformuoja gumbeliai ar nelygumai, o ilgainiui daugiau nei 60% atvejų virsta vėžiu.
- Plaukuotoji burnos leukoplakija – vizualiai atrodo kaip balti, „plaukuoti“ plotai, dažniausiai ant liežuvio kraštų, rečiau – ant kitų burnos vietų. Ši forma su vėžiu nesusijusi, dažnai pasireiškia žmonėms, turintiems susilpnintą imunitetą arba užsikrėtusiems Epstein–Barr virusu.
Leukoplakijos ir vėžio ryšys
Ne visada leukoplakija virsta burnos vėžiu. Tyrimai rodo, kad mažiau nei 15% sergančiųjų ši būklė išsivysto į vėžį. Pavyzdžiui, dėmės ant dantenų dažniausiai pavojingos mažiau nei liežuvio ar burnos dugno srityse. Tačiau, nežinant, koks atvejis yra potencialiai rizikingas, būtina gydytojo apžiūra.
Leukoplakijos paplitimas
Pasaulyje leukoplakija diagnozuojama mažiau nei 5% gyventojų. Tai viena retesnių burnos gleivinės ligų.
Leukoplakijos simptomai
Būdingiausias leukoplakijos požymis – baltos arba pilkai baltos dėmės burnoje, kurių neįmanoma pašalinti patrinant. Šios dėmės gali atsirasti:
- ant liežuvio,
- ant dantenų,
- vidinėje skruostų pusėje.
Dėmės gali būti plokščios arba šiek tiek iškilusios, kartais jose matomos mažos raudonos dėmelės.
Leukoplakijos priežastys
Leukoplakiją dažniausiai sukelia ilgalaikis mechaninis burnos gleivinės dirginimas. Gali lemti įpročiai kramtyti skruostų gleivinę, netinkamai prigludę protezai ar dantų implantai. Be to, šią ligą gali paskatinti ir tam tikri genetiniai pokyčiai – kai burnos gleivinės ląstelės ima sparčiau daugintis nei įprastai, dėl to susidaro nenormalios dėmės.
Rizikos veiksniai
- Rūkymas (taip pat kramtomasis ir bedūmis tabakas).
- Dažnas ir gausus alkoholio vartojimas.
- Susilpnėjęs imunitetas, infekcijos (pvz., Epstein-Barr virusas, ŽIV).
Leukoplakijos nustatymas
Diagnozė nustatoma specialistui apžiūrėjus burnos gleivinę ir įvertinus bei pašalinus galimus dirgiklius. Jei naudojate protezus ar implantus, gydytojas patikrina, ar jie neprispaudžia burnos gleivinės. Siekiant tiksliai įsitikinti, jog dėmės nesusijusios su vėžiu, dažniausiai atliekama biopsija – paimamas gleivinės mėginys ir tiriamas mikroskopu.
Visais atvejais, kai įtariama leukoplakija, rekomenduojama atlikti biopsiją – tik taip galima tiksliai įvertinti riziką pereiti į vėžinį susirgimą.
Leukoplakijos gydymas
Gydymo tikslas – pašalinti susidariusias dėmes. Specialistai gali jas pašalinti skalpeliu. Taip pat galimi ir kiti gydymo metodai:
- Pašalinimas lazeriu;
- Fotodinaminė terapija (naudojama šviesos aktyvuojama vaistinė medžiaga);
- Krioterapija – paveikiama itin žema temperatūra, kad sunaikintų sergančias ląsteles;
- Elektrochirurgija – pašalinamos dėmės karštu elektrodu ar kitais prietaisais.
Leukoplakijos prevencija
Ne visada galima užkirsti kelią leukoplakijai, nes kartais tikslią jos atsiradimo priežastį nustatyti sudėtinga. Vis dėlto, svarbus prevencijos žingsnis – atsisakyti tabako gaminių, tame tarpe ir kramtomojo bei bedūmio tabako, ir riboti alkoholio vartojimą.
Perspektyvos ir tikimybė, kad liga sugrįš
Nors pašalinus leukoplakijos dėmes dažniausiai situacija pagerėja, maždaug 15% atvejų liga po kiek laiko vėl atsinaujina. Ši būklė savaime nepraeina – vienintelis veiksmingas būdas ją įveikti yra dėmių pašalinimas chirurginiu būdu arba kitomis specialiomis procedūromis.
Gyvenimas po gydymo ir profilaktika
Jeigu buvo atlikta chirurginė operacija ar kita procedūra, gydytojai paprastai rekomenduoja reguliariai lankytis apžiūrai – kas 6–12 mėnesių. Taip pat labai svarbu bent kartą per pusę metų lankytis pas odontologą profilaktinei apžiūrai ir profesionaliai burnos higienai atlikti.
Svarbu aptarti su savo gydytoju visus rūpimus klausimus: apie gydymo būdus, jų efektyvumą, galimą vėžio riziką ir priemones, padedančias ją sumažinti.
