Limfangioma – tai nepiktybinis skysčiu užpildytas gumbelis po vaiko oda, dažniausiai susiformuojantis ant galvos ar kaklo dar kūdikiui gimus. Šie dariniai susiję su limfine sistema, kuri atsakinga už limfos ir baltųjų kraujo kūnelių transportavimą visame organizme. Esant kliūčiai limfagyslėje, limfinis skystis kaupiasi ir sudaro cistą. Limfangiomos paprastai pastebimos jau gimstant, tačiau gali išryškėti ir kiek vėliau.
Limfangiomos ypatumai
Limfangioma yra gana reta būklė – ji sudaro apie 4% visų kraujagyslinių navikų bei 25% gerybinių kraujagyslinių darinių vaikystėje. Dažniausiai ji diagnozuojama naujagimiams ir mažiems vaikams – nuo gimimo iki 5 metų amžiaus. Šis darinys gali išsivystyti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai – ant galvos ar kaklo, rečiau pasitaiko ir kitose srityse.
Yra žinoma, jog limfangioma dažniau pasireiškia vaikams, turintiems tam tikras genetines ligas, tokias kaip Dauno, Noonan, Turner ar trisomijų (13, 18 ar 21 chromosomų) sindromai.
Limfangiomos atsiradimo priežastys
Tikrosios limfangiomų atsiradimo priežastys dar nėra visiškai aiškios. Manoma, kad jos susiformuoja dėl to, jog vaisiui vystantis, limfinė sistema nesusiformuoja tinkamai. Limfinė sistema – tai indų, audinių ir organų tinklas, reguliuojantis skysčių kiekį organizme ir dalyvaujantis imuninės sistemos veikloje. Jei limfagyslės užsikemša, jose pradeda kauptis limfa, o susikaupęs skystis sudaro cistą – po oda išryškėja gumbelis.
Simptomai pagal limfangiomos tipą
- Cistinė higroma (cistinė limfangioma): tai paraudęs ar melsvas, skysčio pilnas, dažniausiai kakle, pažastyje ar kirkšnyje susiformavęs gumbas.
- Kaverninė limfangioma: guminės konsistencijos, paraudusi ar pamėlusi masė, dažniau aptinkama ant liežuvio, tačiau gali susidaryti bet kurioje kūno vietoje.
- Limfangioma circumscriptum: smulkūs, skaidrūs, rausvi, rudi ar net blyškūs bėrimai, panašūs į pūsleles. Jie dažniausiai išsidėsto ant burnos gleivinės, pečių, kaklo, rankų arba kojų.
Visos limfangiomos iš prigimties būna užpildytos skysčiu. Jei pažeidžiamas paviršius, iš cistos gali ištekėti skaidrus skystis. Limfangiomos paprastai nesukelia skausmo ar niežėjimo ir būna nepiktybinės. Tačiau, jei limfangioma spaudžia gyvybiškai svarbias vietas, pavyzdžiui, akis, burną ar kvėpavimo takus, ji gali sukelti rimtų funkcinių sutrikimų.
Diagnozavimo galimybės
Limfangiomą galima nustatyti dar prieš gimstant nėštumo metu, naudojant ultragarso tyrimą – taip galima pastebėti didesnius darinius. Gimus vaikui gydytojas atlieka apžiūrą. Dėl detalesnės informacijos apie limfangiomos dydį, gylį ir pobūdį gali būti atliekamas papildomas ultragarsinis arba magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas.
Neretai limfangioma, jei ji nematoma iškart, gali pasireikšti per pirmuosius gyvenimo metus, kartais – iki 5 metų amžiaus. Augant vaikui, cista gali tapti labiau pastebima.
Gydymo galimybės
Nustačius limfangiomą, gydytojas individualiai įvertina situaciją ir pasiūlo tinkamiausią gydymo planą. Dažniausiai nedidelių, funkcijų netrikdančių limfangiomų gydyti nereikia. Gydymas taikomas tuomet, jei cista spaudžia ar blokuoja gyvybiškai svarbias vietas, ar riboja vaiko judėjimą.
- Chirurginis pašalinimas;
- Lazerinė terapija;
- Skleroterapija (vaistų suleidimas į cistą, kad ji susitrauktų).
Galimos komplikacijos po gydymo
Net ir taikant gydymą, limfangioma gali atsinaujinti, nes sunku pašalinti visas pakitusias limfines ląsteles. Paviršinės cistos, esančios arčiau odos paviršiaus, rečiau atsinaujina, nes jas paprasčiau pašalinti. Giliai odos audiniuose esančioms limfangiomoms būdingas didesnis atsinaujinimo dažnis. Taip pat po operacijos padidėja infekcijos pavojus – todėl labai svarbu laikytis žaizdos priežiūros rekomendacijų, kad gijimas vyktų sklandžiai.
Limfangiomų profilaktika
Specifinės limfangiomų prevencijos priemonių nėra, nes jos atsiranda dėl įgimtų limfinės sistemos vystymosi sutrikimų nėštumo metu. Kartais limfangioma gali būti vienas iš genetinės ligos požymių. Jei planuojate nėštumą ir domitės galimomis paveldimomis rizikomis, vertėtų pasitarti su gydytoju dėl genetinių testų.
Ligos eiga ir prognozė
Didžioji limfangiomų dalis nėra pavojinga gyvybei ir nekelia rimtų sveikatos problemų. Retais atvejais cistos dydis ar vieta gali daryti įtaką netoliese esantiems organams, ypač jei limfangioma išsidėsto krūtinėje, šalia akių arba burnos.
Būtinai stebėkite limfangiomos pokyčius – atkreipkite dėmesį į augimo greitį, spalvą ar vietos pakitimus, ypač jei cista ima trukdyti įprastai vaiko veiklai. Tokiais atvejais konsultuokitės su gydytoju.
Limfangiomos trukmė
Šiuo metu nėra vaistų, kurie galėtų visiškai panaikinti limfangiomą. Dažniausiai jos tampa labiau matomos vaikui augant ir paprastai išnyksta savaime itin retai. Jeigu limfangioma didelė ar spaudžia svarbius organus, gydymas gali būti būtinas. Nedidelių cistų, kurios nesukelia simptomų ar grėsmės sveikatai, gydyti dažniausiai nereikia.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei limfangioma keičia formą ar dydį;
- Jei keičiasi limfangiomos spalva;
- Sritis tampa karšta ar pastebite infekcijos požymių – gelsva ar skaidri išskyra po chirurginio gydymo;
- Limfangioma pradeda trukdyti judėti ar naudotis tam tikra kūno dalimi.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar būtina šalinti vaiko limfangiomą?
- Kokia tikimybė, kad limfangioma atsinaujins po gydymo?
- Kaip reikėtų elgtis, jei vaikas susižaloja limfangiomą?