Ar žinojote, kad tam tikri produktai gali išprovokuoti viduriavimą sergant limfocitiniu kolitu? Tai uždegiminė žarnyno liga, kurią vadina ir mikroskopiniu kolitu, nes jo sukeltus pakitimus aptikti galima tik tyrinėjant žarnos gleivinę mikroskopu.
Kas yra limfocitinis kolitas?
Limfocitinis kolitas priskiriamas prie lėtinių uždegiminių žarnyno ligų. Kolitas – tai storojo žarnyno uždegimas, o mikroskopiniu jis vadinamas todėl, kad įprastai žarnynas atrodo normalus, tačiau gleivinėje gausu tam tikrų ląstelių – limfocitų. Limfocitai yra baltosios kraujo ląstelės, kurios aktyvuojasi imuninės sistemos atsako metu. Sergant limfocitiniu kolitu, nors infekcijos nėra, organizmas reaguoja taip, lyg ją kovotų – išsivysto uždegimas.
Ar limfocitinis kolitas laikomas autoimunine liga?
Manoma, kad taip – tai autoimuninės kilmės liga. Kaip ir kitos šios grupės ligos, limfocitinis kolitas vystosi tada, kai imuninė sistema klysta ir pradeda pulti paties organizmo audinius. Neretai šią ligą skatina tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai.
Kuo ši būklė pavojinga?
Uždegimas pažeidžia storąją žarną – paskutinę virškinamojo trakto atkarpą, kurioje virškinimo likučiai pamažu virsta išmatomis. Uždegimas trikdo šį procesą ir dažniausiai iššaukia nuolatinį, vandeningą viduriavimą, kuris gali kartotis kelis, o kartais ir dešimt kartų per parą.
Dažnas ir staigus viduriavimas stipriai paveikia gyvenimo kokybę, tačiau ne visi sergantieji susiduria su nuolatiniais simptomais. Dažnai liga ilgą laiką būna be simptomų, o paūmėjimai užklumpa retkarčiais. Liga gali ilgam užgesti (pasiekti remisiją), o jei ir kartojasi, dažniausiai ją pavyksta suvaldyti gydymo bei mitybos pagalba. Limfocitinis kolitas, priešingai nei kitos uždegiminės žarnyno ligos, retai sukelia rimtesnius ar negrįžtamus pažeidimus žarnyne.
Kas dažniausiai serga limfocitiniu kolitu?
Limfocitinis kolitas gali pasireikšti bet kam, tačiau dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje – vaikai serga itin retai, o didžioji dauguma atvejų nustatoma po 65 metų. Moterims ši liga diagnozuojama dvigubai dažniau nei vyrams. Pastebėta, kad riziką padidina rūkymas – rūkantys žmonės suserga šia liga vidutiniškai 10 metų anksčiau nei nerūkantieji.
Įdomu, jog net iki 40 % limfocitinio kolito atvejų pasitaiko kartu su kitomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui:
- Reumatoidiniu artritu,
- Celiakija,
- 1 tipo cukriniu diabetu,
- Skydliaukės ligomis.
Limfocitinio kolito simptomai
Limfocitinis kolitas keičia storojo žarnyno gleivinės ląstelių sudėtį. Pagrindinis simptomas – dažnas, vandeningas viduriavimas, kuris gali pasikartoti penkis, o kai kada ir dešimt kartų per parą. Maždaug pusė pacientų taip pat jaučia spazminius pilvo skausmus arba dieglius. Gausus viduriavimas gali sukelti išmatų nelaikymą, dehidrataciją, netikėtą kūno masės kritimą ar nuovargį.
Be žarnyno simptomų, kai kurie žmonės pajunta ir kitų organizmo uždegimo požymių. Tai būdinga daugeliui chroniškų uždegiminių ligų, ypač jei diagnozuojama kelios autoimuninės būklės. Dažniausiai pasitaiko sąnarių skausmas ir sustingimas, akių uždegimai ar bėrimai odoje.
Kodėl išsivysto limfocitinis kolitas?
Stiprus ir ilgalaikis žarnyno gleivinės uždegimas keičia jos struktūrą ir sukelia lėtinį viduriavimą. Kodėl jis kyla, nėra visiškai aišku, tačiau tikėtina, kad įtakos turi daugelio veiksnių visuma. Genetika gali sukurti polinkį sirgti šia bei kitomis autoimuninėmis ligomis, tačiau paprastai reikia ir išorinio „starto“, kuris uždegtų ligos mechanizmą.
Gali prisidėti šie veiksniai:
- Ankstesnės virusinės ar bakterinės infekcijos žarnyne,
- Alergijos maistui ar žiedadulkėms,
- Kai kurių vaistų, pavyzdžiui, aspirino arba ibuprofeno, vartojimas,
- Rūkymas.
Kaip nustatomas limfocitinis kolitas?
Diagnozei patvirtinti būtinas žarnyno gleivinės mėginys, paimtas kolonoskopijos metu ir ištirtas mikroskopu. Procedūros metu gydytojas įvertina žarnos būklę specialiu prietaisu – kolonoskopu, ir paima keletą gleivinės gabalėlių (biopsiją), kad laboratorija galėtų juos išanalizuoti.
Limfocitiniam kolitui būdinga, kad kolonoskopijos metu žarnynas atrodo sveikas, tačiau biopsijoje aptinkamas uždegimas ir daugybė limfocitų. Kitos ligos paprastai būna matomos kolonoskopijos metu, tad gydytojas dažnai pirmiausia gali rekomenduoti atlikti kraujo ar išmatų tyrimus, kad atmestų kitas galimas priežastis.
Gydymas ir valdymas
Vieniems žmonėms simptomai pagerėja vos pakoregavus mitybą ar sumažinus dirginančių veiksnių, kitiems gali prireikti vaistų. Tinkamiausias gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į simptomų intensyvumą ir tai, kaip pacientas reaguoja į pirminį, paprastesnį gydymą. Dažniausiai pirmiausia rekomenduojama peržiūrėti vartojamus vaistus ar pakeisti mitybą, o tik vėliau skiriami receptiniai preparatai.
Dažniausiai taikomi vaistai:
- Nuo viduriavimo apsaugantys, be recepto įsigyjami preparatai (pvz., loperamidas ar difenoksilatas),
- Bismuto subsalicilatas – vartojamas keletą kartų per dieną kelias savaites,
- Kortikosteroidas budezonidas, kuris lėtina uždegimą tiesiai žarnyne,
- Tulžies rūgštis surišantys vaistai (kolesevelamas, kolestipolis), padedantys tam tikrais viduriavimo atvejais.
Perspektyvos: ar galima pasveikti?
Limfocitinis kolitas iš esmės nėra išgydomas – liga gali atsinaujinti ir po ilgesnio ramybės periodo. Tačiau simptomai dažnai ženkliai sumažėja ar net visai išnyksta – kai kuriems tai įvyksta natūraliai, be aiškios priežasties, kitiems – pritaikius individualiai tinkamą gydymą, mitybą bei gyvenimo būdą.
Mityba sergant limfocitiniu kolitu
Gydytojas gali rekomenduoti vengti maisto produktų, kurie dažniausiai sukelia viduriavimą. Galite bandyti eliminavimo dietą – laikinai pašalinti po vieną produktą ir stebėti simptomus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei turite asmeninių netolerancijų, kurios nepriskiriamos prie dažniausių.
Daugumai verta vengti šių produktų:
- Alkoholio,
- Kofeino,
- Dirbtinių saldiklių,
- Pieno produktų,
- Glitimo,
- Daug ląstelienos arba riebalų turinčių produktų.
Jei viduriavimas stipriai paaštrėjo, kelioms dienoms tiks vadinamoji BRAT dieta – tai bananai, ryžiai, obuolių tyrelė ir skrudinta duona (angl. bananas, rice, apple sauce, toast). Tai lengvai virškinamas, švelnus, bet neilgam laikui tinkamas racionas. Jei reikia ilgesnio, bet ne tokio griežto meniu, galima rinktis minkštą, mažai riebalų ir ląstelienos turinčią, bet įvairesnę dietą.
Kuo limfocitinis kolitas skiriasi nuo kolageninio kolito?
Kitas dažnas mikroskopinio kolito tipas – kolageninis kolitas. Skirtumas tarp jų pagrinde matomas mikroskopu – kolageninio kolito atveju žarnyno gleivinėje yra sustorėjusių jungiamojo audinio sluoksnių. Nors tai dvi skirtingos diagnozės, jų simptomai ir gydymo principai beveik visiškai sutampa. Kai kurių nuomone, šios ligos – galbūt tik skirtingos to paties sutrikimo stadijos.
