Lipazė yra riebalus skaidantis fermentas, kurio daugiausia gamina kasa. Kraujo tyrime vertinama ne tai, kiek riebalų suvalgėte ar kaip gerai juos suvirškinate, o lipazės aktyvumas kraujyje. Šis rodiklis padeda gydytojui aiškintis kasos pažeidimo, ypač ūminio uždegimo, galimybę.
Turinys
Gavus padidėjusį rezultatą, svarbiausia ne ieškoti būdo „numušti lipazę“, o išsiaiškinti pakitimo priežastį. Tas pats tyrimo pavadinimas gali atsirasti ir skubios pagalbos metu atliekamų tyrimų sąraše, ir planiniame siuntime, tačiau šios situacijos vertinamos skirtingai.
Ką pasižiūrėti lipazės tyrimo atsakyme?
Pradėkite nuo visos tyrimo eilutės: rezultato, matavimo vienetų ir šalia nurodyto laboratorijos atskaitos intervalo. Lipazės normos internete gali skirtis, nes laboratorijos naudoja skirtingus metodus. Savąjį skaičių lyginkite su savo atsakymo ribomis, o ne su kitoje svetainėje ar pažįstamo tyrime pateikta lentele.
Jei turite ankstesnį atsakymą, pasiimkite jį į konsultaciją. Vien dviejų skaičių skirtumas dar nepasako, kad būklė pagerėjo ar pablogėjo: reikia patikrinti, ar sutampa laboratorija, metodas ir vienetai. Užsirašykite ir tyrimų datas, taip pat kada prasidėjo simptomai.
Žyma ties laboratorijos riba nėra atskira diagnozė. Gydytojui svarbu, ar skauda pilvą, kur ir kiek laiko skauda, ar pykina, kokiomis ligomis sergate ir kokius vaistus vartojate. Dėl to atsakymo nuotrauka be šios informacijos neleidžia patikimai nuspręsti, kas vyksta.
Padidėjusi lipazė ne visada reiškia pankreatitą
Ryškiai padidėjęs rodiklis gali būti susijęs su ūminiu pankreatitu, tačiau lipazė padidėja ir dėl kitų priežasčių. Tarp jų yra kai kurie tulžies pūslės, žarnyno ar inkstų sutrikimai. Vien iš rezultato neįmanoma pasirinkti vienos priežasties; tai paaiškinta ir JAV nacionalinės medicinos bibliotekos informacijoje apie lipazės tyrimą.
Tolimesni tyrimai priklauso nuo situacijos. Įtariant pankreatitą, gydytojas derina kraujo tyrimus su apžiūra ir prireikus vaizdiniais tyrimais. Tai nereiškia, kad kiekvienam padidėjusį skaičių gavusiam žmogui reikia visų įmanomų tyrimų arba kad verta savarankiškai kartoti vis didesnį jų paketą.
Lipazė ir amilazė nėra tas pats fermentas. Amilazė dalyvauja skaidant angliavandenius, o lipazė – riebalus. Jei siuntime matote abu pavadinimus, jų rezultatų nereikia vertinti kaip dviejų vienodų matavimų. Apie bendros ir kasos amilazės skirtumą plačiau rašome amilazės tyrimo paaiškinime.
Ar mažas rezultatas reiškia, kad trūksta virškinimo fermentų?
Maža lipazės reikšmė savaime nėra nurodymas pradėti vartoti fermentų preparatus. Kasos gebėjimas aprūpinti žarnyną virškinimo fermentais vertinamas atskirai nuo vienos lipazės eilutės kraujyje.
Pavyzdžiui, įtariant egzokrininį kasos nepakankamumą, gali būti tiriama elastazė išmatose. NIDDK diagnostikos apraše nurodoma, kad sprendimui naudojami simptomai, ligos istorija, apžiūra ir atitinkami tyrimai. Todėl klausimas „ar man trūksta fermentų?“ negali būti išspręstas vien pažiūrėjus, ar kraujo lipazė telpa į intervalą.
Kaip pasiruošti tyrimui ir pokalbiui su gydytoju?
Prieš planinį kraujo paėmimą pasitikslinkite laboratorijos pasiruošimo sąlygas, ypač jeigu tą pačią dieną paskirti ir kiti tyrimai. Gali reikėti atvykti nevalgius. Informuokite apie vartojamus vaistus bei papildus, bet paskirtų vaistų savavališkai nenutraukite.
Gavę atsakymą, aptarkite tris konkrečius klausimus: ar pakitimas gali paaiškinti jūsų simptomus, ar reikia papildomo ištyrimo ir kada būtina kreiptis pakartotinai. Taip konsultacijoje neliks vien abstraktaus klausimo, ar skaičius „geras“.
Planinio tyrimo nelaukite, jei staiga atsiranda stiprus ir nepraeinantis pilvo skausmas. Jei jis plinta į nugarą ar kartu sunku kvėpuoti, kreipkitės skubios pagalbos. Tokie požymiai aptariami NHS ūminio pankreatito informacijoje, tačiau jie gali turėti ir kitų priežasčių. Jų nereikia bandyti atskirti namuose pagal vien lipazės skaičių.