Praskilęs pirštas – gana dažna pėdos trauma, kuri gali sukelti stiprų skausmą ir apriboti judėjimą. Mūsų pirštų kaulai yra smulkūs ir gana trapūs, todėl nesunku juos pažeisti, net jei trauma atrodo nedidelė. Visi pėdos ir pirštų kaulai veikia išvien judant, todėl net ir viena lūžusi dalis paveikia visos pėdos funkcionavimą.
Kas yra lūžęs pirštas?
Piršto lūžis – tai kaulo įtrūkimas arba visiškas lūžis. Tokia trauma neretai atsiranda dėl smūgio ar tiesioginio sužalojimo, pavyzdžiui, užkritus svoriui ant kojos ar stipriai įsispyrus į baldą. Nors pirštų kaulai maži, jų lūžis gali sukelti didelį diskomfortą.
Dažniausiai, jei trauma nėra sunki, lūžęs pirštas sugyja savaime, pakanka poilsio ir paprastos priežiūros namuose. Tačiau stipresni skausmai ar didelis tinimas gali rodyti rimtesnį sužalojimą, tuomet būtina kreiptis į gydytoją – kartais prireikia ir specialaus įstatymo arba net operacijos.
Pirštų lūžių tipai
Gydytojai pirštų lūžius skirsto į dvi pagrindines grupes – trauminiai ir stresiniai lūžiai:
- Trauminiai lūžiai: Dažniausiai atsiranda dėl stipraus smūgio ar kitos akivaizdžios traumos. Tokia būklė gali būti visiškai arba dalinai pasislinkusi, kai kaulo galai pajudėję iš įprastos padėties, arba nepaslinkusi, kai kaulas tik įtrūkęs, bet struktūra išlikusi.
- Stresiniai lūžiai: Susidaro dėl nuolatinės apkrovos ir mikrotraumų, kai kaulas įtrūksta nuo pasikartojančių veiksmų. Dažniau pasitaiko tiems, kurie aktyviai sportuoja, bet atsirasti gali ir dėl kaulų silpnumo.
Papildomai lūžiai klasifikuojami pagal tai, ar kaulas išlindo pro odą (atviras lūžis), ar ne (uždaras lūžis). Atviri lūžiai ypač pavojingi dėl galimos infekcijos.
Lūžusio piršto simptomai
Dažniausiai apie lūžį įspėja nemalonių pojūčių visuma: aštrus, pulsuojantis skausmas ir tinimas yra patys pagrindiniai ženklai. Kartais skausmas toks stiprus, kad žmogui sunku priminti koją ar net pajudinti pirštą.
- Negalėjimas judinti ar liesti piršto be skausmo
- Sunkumai vaikštant ar dedant svorį ant pėdos
- Dilgčiojimas ar nutirpimas
- Mėlynės ar pamėlynavimas po nagu, besitęsiantis per pėdos dalį
Trauminio lūžio metu galima išgirsti lūžio garsą, o pats pirštas gali atrodyti sulenktas nenatūraliai ar net kreivas. Jei lūžis – stresinis, gali pasireikšti patinimas be mėlynių, o skausmas dažniausiai atslūgsta ilsintis ir vėl stiprėja su aktyvumu.
Priežastys, dėl ko lūžta pirštai
Pirštų lūžiai dažniausiai yra stipraus fizinio poveikio pasekmė. Trauma patiriama smūgio, susitrenkimo ar, pavyzdžiui, sunkaus daikto kritimo ant pėdos metu. Kitu atveju, lūžis gali atsirasti palaipsniui, dėl dažno spaudimo ar pasikartojančios apkrovos pirštams, ypač sportuojant aukšto intensyvumo judesius – tokie lūžiai vadinami stresiniais.
Be traumos, lūžių riziką didina įgimtos ar įgytos pėdos deformacijos, kaulų ligos, pavyzdžiui, osteoporozė, netinkamai parinkta ar per siaura avalynė.
Pasekmės, jei piršto lūžis negydomas
Lūžusį pirštą pravartu parodyti specialistui, kad gydymas būtų laiku ir tinkamas. Negydomas lūžis gali sukelti:
- Ilgalaikį pėdos skausmą
- Kaulo deformaciją
- Pėdos ar čiurnos sąnarių uždegimą (artritą)
- Sunkumus vaikštant
- Būsimų operacijų poreikį
Diagnozė – kaip nustatomas lūžęs pirštas?
Gydytojas detaliai apklausia pacientą, siekdamas suprasti traumos aplinkybes ir simptomus. Apžiūrėdamas pėdą, jis tikrina, ar yra patinimų, nubrozdinimų, mėlynių, vertina, ar pirštas deformuotas, ieško atvirų žaizdų.
Nors kartais užtenka tik apžiūros, dažnai skiriama ir papildomų tyrimų. Dažniausiai tai – pėdos rentgenograma, padedanti pastebėti kaulo įtrūkimą ar lūžį. Jei įtariamas stresinis lūžis, kuris gali būti nematomas rentgeno nuotraukoje, gydytojas gali rekomenduoti magnetinio rezonanso tyrimą.
Lūžio priežiūra ir gydymas
Jei simptomai kelia didelį nepatogumą, rekomenduojama kreiptis pas gydytoją ir atlikti rentgeno tyrimą. Kol laukiate specialisto apžiūros, namuose galima taikyti RICE metodą:
- R – poilsis: mažinkite bet kokią fizinę veiklą, kuri sukelia skausmą. Stenkitės kuo mažiau minti pėdą.
- I – šaldymas: ledo kompresą apsukite plonu rankšluosčiu ir laikykite ant pažeisto piršto apie 20 minučių keletą kartų per dieną. Niekada nedėkite ledo tiesiogiai prie odos.
- C – sutvirtinimas: pirštą reikėtų švelniai aprišti minkštu, prilaikančiu tvarsčiu, tačiau nesuveržti pernelyg stipriai.
- E – pakėlimas: laikykite pėdą šiek tiek aukščiau širdies lygio, kad sumažėtų tinimas.
Be šių priemonių, skausmui malšinti galima vartoti nereceptinius vaistus nuo uždegimo, tokius kaip ibuprofenas ar naproksenas, arba paracetamolį. Daugeliui žmonių dėvėti įprastus batus tampa skausminga – racionalu rinktis platesnę avalynę.
Gydymo metodai gydymo įstaigoje
Konkreti gydymo taktika priklauso nuo lūžio tipo ir vietos. Gydytojas gali pasiūlyti šiuos sprendimus:
- Pirštų sujungimas (buddy-taping): Sergantis pirštas pririšamas prie gretimo, tarpas tarp jų išklojamas vatos gabalėliu, kad sumažėtų trynimasis. Tarpusavyje pririšti pirštai stabilizuoja lūžusį kaulą ir padeda jam sugyti. Vata kasdien keičiama.
- Specifiniai batai: Kartais prireikia kietesnės avalynės ar specialaus batelio, kuris apsaugotų pirštą nuo apkrovos ir sudarytų sąlygas mažėti tinimui. Vėliau keiskite avalynę į stabilią, kad nesukeltumėte papildomų sužalojimų.
- Kaulo sugrąžinimas į vietą: Jei pirštas pastebimai iškrypęs, gydytojas vietiškai nuskausminęs gali tiesinti jį rankomis, kad lūžio galai atsidurtų tinkamoje padėtyje.
- Kraujo pašalinimas: Jei po nagu susikaupė kraujas, gydytojas ataštriu instrumentu ar elektrokauteriu pradurti nagą ir taip sumažina spaudimą.
- Operacija: Labai sunkiais atvejais, kai kaulas stipriai pasislinkęs ar pažeistas sąnarys, gali prireikti operacijos. Jos metu naudojami specialūs fiksavimo įtaisai – vinelės, plokštelės ar varžtai.
Piršto lūžio prevencija
Trauminiai lūžiai dažniausiai yra nelaimingo atsitikimo padarinys, todėl jų išvengti sunku. Tačiau galima sumažinti riziką patiriant stresinius lūžius. Atminkite patarimus:
- Pajutus skausmą ar diskomfortą sportuojant, sustokite – nenepaisykite simptomų.
- Prieš treniruotes ar kitą fizinę veiklą būtinai apšilkite ir, pabaigoje, pamankštinkite raumenis.
- Rinkitės reikiamai parinktą, patogią avalynę, atsižvelkite į sporto tipą.
- Namuose visada dėvėkite šlepetes arba batus.
- Užtikrinkite pakankamą vitamino D3 kiekį, kad stiprėtų kaulai.
- Išlaikykite optimalų kūno svorį.
- Skausmui ar bet kokiems simptomams užsitęsus – kreipkitės į gydytoją.
Kaip greitai gyja lūžęs pirštas?
Pirminis skausmas ir tinimas dažniausiai sumažėja per savaitę, tačiau visiškai pirštas sugyja per 6–8 savaites. Stambesni lūžiai ar stipresnės deformacijos gali reikalauti ilgesnio gijimo – taip pat, tinimas gali laikytis net kelis mėnesius.
Grįžimas į įprastą gyvenimą
Įprastai grįžti prie kasdienių veiklų galima tada, kai sumažėja tinimas, skausmas nebegrįžta, o pėda nebekelia papildomų rūpesčių. Palaipsniui didinkite fizinį aktyvumą, rinkdamiesi tvirtą, pėdą apsaugančią avalynę. Šiek tiek sąstingio ar tempimo pojūčio pradžioje – normalu, kol raumenys ir sausgyslės grįžta į įprastą krūvį. Jei netikėtai vėl ima skaudėti – sustokite ir susisiekite su gydytoju, kad išvengtumėte naujų traumų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į sveikatos priežiūros specialistą kuo skubiau kreipkitės, jei:
- Atsiranda staigus tirpimas ar dilgsėjimas
- Pastebite staigų patinimo ar skausmo padidėjimą
- Randasi kraujavimas ar atvira žaizda
- Pakyla temperatūra, jaučiate šaltkrėtį
- Pastebite paraudusias linijas ant piršto
- Pirštas atrodo sulinkęs ar iškrypęs
- Gijimas trunka ilgiau, nei tikėtasi
Sekite gydytojo rekomendacijas, po piršto lūžio dažniausiai prireikia kontrolės praėjus savaitei ar dviem po traumos, o sunkesniais atvejais – vizitai reikalingi dažniau.
Klausimai gydytojui
- Kokia gydymo taktika tinkamiausia mano atveju?
- Kaip galėčiau savarankiškai mažinti skausmą namuose?
- Kada galėsiu pilnai grįžti prie kasdienės veiklos?
- Kaip sumažinti riziką, jog pirštas lūžtų vėl?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
