Lytiniai karpos yra viena iš dažniausių lytiškai plintančių infekcijų (LPI), atsirandančių ant lytinių organų ar jų srityje dėl tam tikrų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) rūšių. Šie nedideli odos iškilimai ar ataugos dažniausiai vystosi ties išorinių lytinių organų, tiesiosios žarnos ar net burnos gleivine. Nors visiškai išgyti nuo ŽPV kol kas neįmanoma, tačiau gydymas padeda pašalinti lytines karpas ir sumažinti infekcijos plitimo riziką.
Kur atsiranda lytinės karpos
Lytinės karpos gali pasireikšti skirtingose kūno vietose, kurios liečiasi lytinių santykių metu. Dažniausiai jos išauga:
- Kirkšnių srityje;
- Ant varpos, kapšelio, išorinės moters lytinių organų dalies, tarp lytinių lūpų ir išangės bei makšties arba gimdos kaklelio viduje;
- Išangėje arba tiesiojoje žarnoje;
- Burnoje, ant liežuvio ar gerklės gleivinės.
Kas dažniau susiduria su lytinėmis karpomis
Lytinės karpos gali išsivystyti tiek vyrams, tiek moterims, tačiau dažniausiai jos nustatomos paaugliams ir jaunesniems suaugusiesiems. Didina riziką:
- Nesaugių (be prezervatyvo ar apsauginės plėvelės) lytinių santykių turėjimas;
- Keičiami ar daug seksualinių partnerių.
Lytinių karpų paplitimas
Kiekvienais metais diagnozuojama šimtai tūkstančių naujų lytinių karpų atvejų – didžioji dalis užsikrėtusiųjų yra vėlyvoje paauglystėje ar dvidešimties metų ribose. ŽPV, kuris dažniausiai lemia šias išaugas, laikomas viena paprasčiausių ir labiausiai paplitusių LPI.
Lytines karpas paprastai sukelia dvi ŽPV rūšys – 6 ir 11 tipai, tačiau iš viso žinoma daugiau nei 100 viruso porūšių, kurių kiekvienas turi skirtingas savybes.
Ar lytinės karpos užkrečiamos?
Lytinės karpos ir jas sukeliantis virusas yra itin lengvai perduodami tarp žmonių. Užsikrėtus ŽPV, žmogus visada gali užkrėsti kitą asmenį – net jei karpos pašalintos ar simptomų nėra. Infekcija plinta ir per nematomus, netrikdančius išorinių požymių viruso nešiotojus.
Kaip plinta lytinės karpos
Lytinės karpos išplinta tiesioginio odos kontakto metu, dažniausiai:
- Vaginalinių, analinių ar oralinių lytinių santykių metu;
- Lytėjant savo ar partnerio lytinius organus net be ejakuliacijos;
- Teikiant oralinį seksą žmogui, kuris turi ŽPV ar matomas karpas;
- Gavus oralinį seksą iš ŽPV ar burnos karpų turinčio asmens.
Verta žinoti, kad turėti virusą nereiškia, jog visada išryškės matomos karpos – tačiau užsikrėtimas galimas ir be matomų požymių.
Lytinių karpų simptomai
Karpų išvaizda gali skirtis – jos dažniausiai atrodo kaip nelygūs, odos spalvos ar šviesiai pilkšvi išaugimai, kartais primenantys žiedinių kopūstų darinius. Dalis karpų lieka plokščios, kitos gali susiformuoti į ryškesnius, ryškius guzelius arba augti grupėmis. Didesnės karpos gali įgauti kotelį.
Lytinės karpos retai kelia skausmą, tačiau gali būti juntamas niežėjimas, deginimo pojūtis, nestiprus kraujavimas ar diskomfortas. Dažnai karpos pirmiausia atsiranda kaip nežymūs, minkšti mazgeliai, kurių pats žmogus gali nepastebėti.
Kada pasireiškia pirmieji simptomai?
Po užsikrėtimo ŽPV karpos gali išsivystyti per kelias savaites, bet daugeliu atvejų šis laikotarpis nusitęsia iki kelių mėnesių ar metų. Dėl to nustatyti, kada ir nuo ko užsikrėsta, neretai būna sunku.
Įmanoma būti viruso nešiotoju, bet niekada nesulaukti matomų karpų. Kai kuriais atvejais karpos auga makštyje ar išangėje, kur žmogus jų nepastebi. Tai padidina riziką nesąmoningai platinti virusą kitiems.
Kaip nustatomos lytinės karpos
Dažniausiai gydytojas lytines karpas nustato apžiūros metu, o jei reikia – paima mažą audinio mėginį (biopsiją) detalesniam ištyrimui. Nustatyti vidaus organų karpas gali būti sudėtingiau, todėl moterims dėl galimų gimdos kaklelio pakitimų dažnai atliekamas ginekologinis tyrimas, kartais kolposkopija, o analinei sričiai apžiūrėti pasitelkiama speciali apžiūros priemonė – anoskopas.
Kitaip atrodantys odos dariniai, tokie kaip apgamai ar odos žymės, taip pat gali būti supainiojami su lytinėmis karpomis, todėl visada svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą tiksliai diagnozei.
Lytinių karpų gydymas
Imuninė sistema kartais pati suvaldo infekciją ir karpos savaime nunyksta, tačiau dažnai jos padidėja, dauginasi ar kelia diskomfortą. Karpų pašalinimas sumažina galimybę perduoti infekciją kitam, tačiau visiškai nuo viruso neišgydo. Net pašalinus karpas ar nesant simptomų, užkrato rizika išlieka.
Egzistuoja įvairios karpų naikinimo priemonės ir gydymo metodai. Dažnai prireikia kelių procedūrų. Gydymo laikotarpiu turėtumėte vengti lytinių santykių. Dažniausi gydymo būdai:
- Elektrokoaguliacija – karpos šalinamos deginant elektrine srove;
- Krioterapija – išauga užšaldoma skystu azotu;
- Lazerių terapija – karpa sunaikinama lazeriu nutraukiant kraujo pritekėjimą išaugai;
- LEEP procedūra – elektriniu kilpos pavidalo įtaisu pašalinamos gimdos kaklelio karpos;
- Specialūs tepalai ir tirpalai – receptiniai vaistai, tepami tiesiai ant karpos odos ar gleivinės, kai kada juos gali tepti pats pacientas namie, kitais atvejais – tik gydytojas;
- Chirurginis pašalinimas – jei karpos didelės ar nepasiduoda kitoms priemonėms.
Nors gydymas šalina karpas, pats ŽPV lieka ir kartais išauga atsinaujina.
Kiek laiko karpos išlieka
Žmogaus organizme ŽPV išlieka visą likusį gyvenimą – net po sėkmingų gydymo procedūrų karpos gali ataugti. Kai kuriems žmonėms užtenka vienos procedūros, kitais atvejais recidyvai kartojasi daug kartų.
Ar lytinėmis karpomis galima užsikrėsti pakartotinai?
Kadangi nėra galutinio vaisto nuo ŽPV, lytinės karpos gali atsinaujinti. Net jei kartą buvo išgydytos ar pašalintos, virusas išlieka ir grąžina infekciją, todėl užsikrėsti įmanoma vėl ir vėl.
Lytinių karpų komplikacijos
Paprastai šios karpos sveikatai pavojaus nekelia – žemos rizikos ŽPV rūšys, kurios sukelia karpas, nėra susijusios su vėžinių pakitimų išsivystymu. Vėžį dažniau sukelia kiti, daug pavojingesni viruso tipai.
Lytinės karpos vėžiu niekada neperauga.
Ką daryti, jei esate nėščia
Jei nėštumo metu patiriate aktyvų karpų protrūkį, dėl hormonų jų gali padaugėti, jos gali kraujuoti ar augti didesnės. Retais atvejais didelis ar gausus karpų židinys gali užblokuoti gimimo takus, tokiu atveju būtinas cezario pjūvis. Dar rečiau ŽPV gali būti perduotas kūdikiui gimdymo metu, dėl ko gali susiformuoti karpos kvėpavimo takuose – tai ypač reta komplikacija.
Jei anksčiau turėjote lytinių karpų, bet nėštumo metu protrūkio nėra, dažniausiai problemų nekyla.
Prevencija
Ar yra vakcina nuo lytinių karpų?
Skiepai nuo ŽPV efektyviai apsaugo nuo tam tikrų viruso tipų, sukeliančių tiek lytines karpas, tiek kai kuriuos onkologinius susirgimus. Vakcina ypač naudinga, nes apsaugo ne tik nuo tuos virusų, kurie sukelia karpas, bet ir nuo pavojingesnių atmainų. Net jei jau esate užsikrėtęs viena ŽPV rūšimi, vakcina gali apsaugoti nuo kitų – grėsmingesnių – variantų.
Naujausios rekomendacijos siūlo skiepytis iki 45 metų. Apsisaugoti rekomenduojama visiems, kurie daro lytinę veiklą ar nori išvengti ŽPV sukeliamų ligų.
Kaip apsisaugoti nuo lytinių karpų?
Norėdami sumažinti riziką užsikrėsti ar platinti lytines karpas, vadovaukitės šiomis gairėmis:
- Naudokite prezervatyvus ar burnos apsaugas santykių metu;
- Pasiskiepykite nuo ŽPV;
- Atlikite reguliarius tyrimus dėl LPI bei laiku gydykitės;
- Sąžiningai apie ligą informuokite partnerį;
- Būkite vienuolatinėje monogaminėje partnerystėje arba ribokite partnerių skaičių;
- Venkite makšties plovimų.
Ką žinoti apie gyvenimą su lytinėmis karpomis
Lytinės karpos ir ŽPV – dažnos infekcijos, tačiau jų sukeliami odos pokyčiai nėra pavojingi sveikatai ar susiję su vėžiu. Kai kuriems žmonėms jos iškyla tik kartą, kitiems – periodiškai kartojasi. Gydymas leidžia pašalinti matomas išaugas, bet pats virusas išlieka. Todėl visuomet svarbu pasirūpinti saugiais lytiniais santykiais.
Kada kreiptis į gydytoją
Reikėtų pasitarti su gydytoju, jei jaučiate:
- Nepraeinantį niežėjimą ar dirginimą lytinių organų srityje;
- Skausmingus lytinius santykius;
- Skausmą ar deginimą šlapinantis;
- Neįprastus ar nemalonaus kvapo išskyrimus iš makšties ar varpos;
- Patinimą, paraudimą ar kitus gleivinės pokyčius.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokia gydymo strategija būtų veiksmingiausia mano atveju?
- Ar po gydymo karpos gali atsinaujinti?
- Ką dar galiu padaryti, kad nesusirgčiau kitomis LPI?
- Kaip sumažinti riziką užkrėsti partnerį?
- Ar turiu didesnę riziką vėžiui – kaip apsaugoti savo sveikatą?
- Į kokius požymius turėčiau atkreipti dėmesį dėl galimų komplikacijų?
Kiti dažni klausimai
- Visos lytinės karpos yra lytiškai plintanti infekcija;
- Kasp galite sumažinti infekcijos plitimą – naudokite apsaugines priemones, nevykdykite lytinių santykių esant akivaizdiems odos dariniams, apie ligą praneškite partneriui;
- Lytinės karpos ir genitalinis pūslelinis – dvi skirtingos infekcijos: pūslelinė sukelia skausmingus, skysčio pilnus pūslelius, tuo tarpu karpos – įprastai be skausmo, kaip odos išauga;
- Daugumoje atvejų lytinės karpos – ženklas, kad užsikrėtėte ŽPV.
