Chankroydas yra lytiškai plintanti infekcija, kuriai būdingas didelis užkrečiamumas. Šią būklę sukelia bakterija Haemophilus ducreyi, dažniausiai perduodama lytinio akto metu.
Kas yra chankroydas?
Chankroydas, dar žinomas kaip minkštasis šankris, dažniausiai pasireiškia skausmingomis opomis lytinių organų srityje. Nors ši infekcija kai kuriose pasaulio dalyse vis dar paplitusi, Europoje ir daugybėje kitų šalių atvejų fiksuojama retai. Tačiau rizika padidėja keliaujant ar gyvenant regionuose, kur ši liga aptinkama dažniau.
Chankroydo simptomai
Dažniausiai pirmieji požymiai pasireiškia praėjus 3–7 dienoms po kontakto su bakterija. Vienas pagrindinių simptomų yra nedidelis, skausmingas, iškilus gumbelis lytinių organų srityje, kuris greitai virsta žaizdele ar opa minkštais, nelygiais kraštais. Papildomi simptomai gali būti:
- Kraujavimas iš pažeistos vietos
- Skausmas šlapinantis
- Nusitęsiantis ar jungiantis žaizdelių plotas
- Padidėję, skausmingi kirkšnies limfmazgiai
- Žaizdelėse matomas paraudimas, blizgesys, jų spalva gali būti raudona, violetinė ar net ruda
- Pūlingų išskyrų ar infekuoto skysčio tekėjimas iš žaizdos
- Skausmas lytinių santykių metu
Kur atsiranda opos?
Šankroido pažeistos vietos skiriasi priklausomai nuo lyties. Vyrams opos dažniausiai aptinkamos ant varpos galvutės, apyvarpėje, varpos išorėje, prie šlaplės angos ar kapšelyje. Moterims žaizdelės paprastai atsiranda vidiniuose arba išoriniuose lytinių lūpų paviršiuose, tarpvietėje (tarp makšties ir išangės) ar vidinėje šlaunų pusėje.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Chankroydą sukelia Haemophilus ducreyi bakterija, perduodama daugiausiai per lytinius santykius. Bakterija patenka į organizmą per nematomus odos įtrūkimus ar mikroįbrėžimus, atsirandančius aktyvios seksualinės veiklos metu.
- Didžiausią riziką užsikrėsti turi asmenys, praktikuojantys lytinius santykius be apsaugos priemonių.
- Nepatirtas apipjaustymas gali padidinti susirgimo tikimybę.
- Moterys dažniau gali neturėti jokių simptomų.
Šios infekcijos paplitimas didesnis kai kuriuose Karibų jūros regionuose, Afrikos šalyse ir Pietvakarių Azijos valstybėse.
Galimos komplikacijos
Negydant chankroydo, tikimybė susirgti kitais lytiškai plintančiais susirgimais, pavyzdžiui, ŽIV, išauga. Ilgalaikės komplikacijos gali būti:
- Pūlingas limfmazgių uždegimas (limfadenitas)
- Nekrozė (lytinio audinio žūtis)
- Fistulių, t. y. nenormalių ertmių atsiradimas tarp organų ar audinių
Kaip nustatoma ši infekcija?
Chankroydas gali būti sudėtingai diagnozuojamas, nes simptomai primena kitas lytinių organų opas sukeliančias ligas, pavyzdžiui, sifilį ar pūslelinę. Ligos nustatymui dažniausiai atliekami laboratoriniai tyrimai – imamas žaizdos tepinėlis ir ieškoma bakterijos DNR. Medikai dažniausiai pirmiausia atmeta kitas panašias ligas ir į chankroidą žiūri kaip į vieną galimų genitalijų opų priežasčių tuo atveju, jei kiti tyrimai neigiami.
- Diagnozė įtariama, jei randama skausminga genitalijų opa ir padidėję, skausmingi kirkšnies limfmazgiai.
- Gauti tyrimų atsakymai dėl pūslelinės ar sifilio yra neigiami.
Specialūs bakterijų kultūros ar DNR tyrimai gali padėti patvirtinti ligą, tačiau kai kuriuose regionuose jų nėra.
Gydymo galimybės
Chankroydo gydymui pasitelkiami antibiotikai, kurie efektyviai naikina sukėlėją. Dažniausiai skiriami šie vaistai:
- Azitromicinas
- Ceftriaksonas
- Ciprofloksacinas
- Eritromicinas
Sunkesniais atvejais, kai padidėja limfmazgiai, gali būti taikoma smulkių adatų aspiracija – procedūra, skirta išleisti susikaupusį pūlį.
Ar liga praeina savaime?
Nors be gydymo infekcinės žaizdelės dažnai per mėnesį ar du užgyja savaime, negydant kyla didesnė komplikacijų rizika. Tinkamai parinkus gydymą, skausmingos opos ir kiti simptomai palengvėja per 1–2 savaites. Esant sunkesniam ligos eigai, žaizdų vietose gali likti randelių.
Kai gydymas neduoda laukto efekto, rekomenduojama atlikti papildomus tyrimus – kartais simptomus gali sukelti kita, panaši infekcija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydymo įstaigą, jei pastebėjote bet kokį skausmą ar žaizdelių lytinių organų srityje. Jei esate aktyvūs lytiškai, verta periodiškai tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų, ypač esant didesnei rizikai ar gyvenant vietovėse, kur registruojami šios ligos protrūkiai.
- Praneškite partneriams, jeigu jums diagnozuota ši infekcija.
- Pasitarkite su specialistu dėl tyrimų ir prevencinių priemonių.
Prevencija
Chankroydo rizika mažėja laikantis šių rekomendacijų:
- Vengimas atsitiktinių lytinių santykių arba apsaugos priemonių naudojimas (prezervatyvų, dengiančių visas pažeistas vietas)
- Pastovūs santykiai su vienu, žinomu ir neužsikrėtusiu partneriu
- Neliesti skysčių ar pūlių, tekančių iš užkrėstų žaizdelių
- Profilaktiniai kasmetiniai arba periodiniai LPI tyrimai, ypač prieš pradedant santykius su nauju partneriu
Prognozė ir gyvenimas su chankroydu
Gavus tinkamą gydymą, prognozė gera: liga išgydoma, o komplikacijos dažniausiai išvengiamos. Tačiau negydomi atvejai gali sukelti audinių uždegimą ar pūlingas komplikacijas. Jei jūs turėjote lytinių santykių mažiausiai prieš 10 dienų iki simptomų atsiradimo, apie diagnozę reikėtų informuoti visus buvusius partnerius – jie taip pat turėtų pasitikrinti sveikatą.
Laiku kreipiantis į specialistus ir laikantis gydymo, galima išvengti rimtesnių pasekmių ir sėkmingai atkurti sveikatą.
