Naujagimių gelta – tai dažnas kūdikių susirgimas, pasireiškiantis odos ir akių baltymų pageltimu. Gelta atsiranda tada, kai vaiko kraujyje kaupiasi per daug bilirubino – tai geltonos spalvos pigmentas, susidarantis organizmui skaidant senus raudonuosius kraujo kūnelius. Nėštumo metu motinos kepenys pašalina bilirubiną už kūdikį, tačiau po gimimo šia funkcija pradeda rūpintis mažylio kepenys. Jeigu jos dar nėra visiškai subrendusios, bilirubinas gali nepakankamai greitai pasišalinti iš organizmo, todėl kūdikio oda įgyja gelsvą atspalvį.
Geltos tipai naujagimiams
Yra keletas formų, kaip pasireiškia gelta kūdikiams, ir jos gali skirtis priklausomai nuo atsiradimo priežasčių bei laiko.
- Fiziologinė gelta – dažniausia rūšis, būdinga daugumai naujagimių. Paprastai ji išryškėja antrą ar trečią gyvenimo dieną ir išnyksta per dvi savaites, kai kepenys ima veikti efektyviau.
- Maitinančių krūtimi kūdikių gelta – dažniau nustatoma žindomiems kūdikiams, ypač pirmają gyvenimo savaitę, kai pieno pasigamina dar nepakankamai arba kyla žindymo sunkumų. Šis gelta gali užsitęsti ilgiau.
- Mamos pieno gelta – ją lemia tam tikros medžiagos motinos piene, kurios lėtina bilirubino skilimą vaiko kepenyse. Tokia gelta paprastai išryškėja 1–2 savaitę po gimimo ir gali trukti net mėnesį ar daugiau.
- Rečiau gelta gali būti susijusi su kitomis ligomis, dėl kurių organizmas gamina ar skaidomo daugiau raudonųjų kraujo kūnelių arba kepenys nesugeba susidoroti su susikaupusiu bilirubinu.
Kaip dažnai pasitaiko naujagimių gelta?
Gelta – labai dažnas reiškinys naujagimių tarpe. Net iki 60 % išnešiotų ir apie 80 % neišnešiotų kūdikių įgyja gelsvą odos atspalvį per pirmasias savo gyvenimo dienas.
Naujagimių geltos simptomai
Pagrindinis geltos požymis – pageltusi kūdikio oda. Paprastai gelsvumas pirmiausia pastebimas kūdikio veide, o sukauptam bilirubinui didėjant, jis gali išplisti į krūtinę, pilvuką, rankas ir kojas. Dažnai gelsvą atspalvį įgyja ir akių baltymai, gleivinės po liežuviu. Jeigu vaiko oda tamsesnė, gelta geriausiai matoma būtent akių baltymuose arba burnoje.
Kas sukelia geltą naujagimiams?
Gelta išsivysto tada, kai kūdikio kraujyje yra per daug bilirubino. Dažnu atveju naujagimio kepenys dar nėra visiškai pasirengusios pašalinti bilirubino, todėl šis pigmentas susikaupia organizme. Dėl to oda ir gleivinės įgyja gelsvą atspalvį.
Kūdikio gelta gali būti ryškesnė šiais atvejais:
- Kūdikis ir mama turi skirtingas kraujo grupes;
- Būta didelių kraujosruvų gimdymo metu;
- Naujagimis gimė anksčiau laiko (neišnešiotas kūdikis);
- Yra kepenų ligų, pvz., tulžies latakų atrezija;
- Diagnozuotas kraujo užkrėtimas (sepsis);
- Buvęs mažas deguonies kiekis kraujyje (hipoksija);
- Organizme yra per daug raudonųjų kraujo kūnelių.
Geltos nustatymas naujagimiui
Pirmosios patikros dėl geltos dažniausiai atliekamos dar gimdymo skyriuje. Didžiausias bilirubino kiekis paprastai būna trečią–penktą vaiko gyvenimo dieną, todėl rekomenduojama šiuo laikotarpiu pakartoti kontrolinius tyrimus.
Nustatyti, ar vaikas turi gelta ir kiek ji sunki, galima keliais būdais. Dažniausiai naudojamas specialus jutiklis, trumpam dedamas ant kūdikio galvos odos. Jis parodo odos bilirubino koncentraciją (transkutaninį rodiklį). Jei rezultatai aukštesni už normą, atliekamas kraujo tyrimas – imamas mažas kraujo lašas iš vaiko kulniuko ir matuojamas bendras seruminis bilirubino kiekis.
Pagal gautą bilirubino lygį ir naujagimio amžių sprendžiama, ar gydymas reikalingas. Kuo jaunesnis kūdikis, tuo mažesnė norma gali būti laikoma pavojinga.
- Bilirubino daugiau nei 10 mg/dl vaikui iki 24 valandų amžiaus.
- Bilirubino daugiau nei 15 mg/dl 24–48 val. kūdikiui.
- Bilirubino daugiau nei 18 mg/dl 49–72 val. kūdikiui.
- Bilirubino kiekis viršija 20 mg/dl, kūdikiui esant vyresniam nei 72 val.
Naujagimių geltos gydymas
Daugeliui kūdikių gelta praeina savaime, kai jų kepenys subręsta ir pradeda efektyviau šalinti bilirubiną. Tai dažniausiai užtrunka 1–2 savaites. Reguliarus maitinimas (bent 8–12 kartų per parą) skatina tuštinimąsi ir padeda greičiau pasišalinti bilirubinui iš organizmo.
Jei bilirubino kiekis labai didelis, gydytojas gali skirti fototerapiją – kūdikis išrengiamas ir dedamas po mėlynos šviesos lempomis, dėvėdamas tik sauskelnes ir specialias apsaugines akis. Ši terapija padeda kepenims greičiau suskaidyti ir pašalinti pigmentą. Dažniausiai fototerapija trunka 1–2 dienas. Kai kada šviesos terapija gali būti taikoma ir namuose, jeigu gelta nėra labai stipri.
Retais atvejais, jei šviesos terapija nepadeda, tenka taikyti dalinį kraujo keitimą – nedidelė dalis kūdikio kraujo pakeičiama donoro krauju.
Kaip sumažinti geltos riziką naujagimiui?
Nors gelta dažniausiai neišvengiama ir laikoma natūraliu procesu, galima sumažinti sunkaus susirgimo riziką pasirūpinus tinkamu maitimu. Žindomą kūdikį per pirmąją gyvenimo savaitę reikėtų maitinti 8–12 kartų per parą. Maitinant mišiniais, kūdikis turėtų gauti 30–60 ml pieno kas 2–3 valandas, užtikrinant bent 8 maitinimus per parą.
Taip pat svarbu, kad prieš išvykstant iš gimdymo stacionaro, naujagimio gydytojas įvertintų bilirubino kiekį, o artimiausiomis dienomis planuoti pakartotinį patikrinimą pirmos savaitės metu.
Geltos eiga ir prognozė
Paprastai gelta nekelia didelio pavojaus ir pasitraukia savaime – iš buteliuko maitinami kūdikiai gelsvumą praranda maždaug per dvi savaites, žindomi vaikai gali geltonuoti ilgiau, iki mėnesio ar net daugiau. Svarbiausia – atidžiai stebėti kūdikio būklę ir reguliariai tikrintis dėl bilirubino lygio.
Nors dažniausiai gelta praeina be gydymo, labai didelis bilirubino kiekis, jeigu jis laiku neišgydomas, gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kurtumas, galvos smegenų pažeidimas ar cerebrinis paralyžius.
Kada reikalinga gydytojo apžiūra?
Būtina suplanuoti apsilankymą pas gydytoją jau netrukus po išrašymo iš gimdymo namų. Didžiausia rizika geltos paūmėjimui – trečią-penktą gyvenimo dieną. Kada tiksliai reikalinga kontrolė, priklauso nuo individualių kūdikio rodiklių ir sveikatos būklės.
Kada būtina nedelsti?
Jeigu gelsvumas stiprėja, trunka ilgiau nei dvi savaites arba pasireiškia šie požymiai, kreipkitės į gydytoją kuo greičiau:
- Oda tampa ryškiai geltona arba oranžinė,
- Kūdikis vangus ir sunkiai pažadinamas maitinti,
- Kūdikis labai neramus, sunkiai žįsdamas arba blogai ima buteliuką,
- Pastebimas šlapio ar purvino vystyklų kiekio sumažėjimas.
Dar pavojingesni simptomai, kurių atveju reikia nedelsti ir kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą:
- Lydintis aukštas arba nenormaliai spiegiantis kūdikio verksmas,
- Kūno temperatūros pakilimas,
- Raumenų įsitempimas (lenktas kaklas, atlošta galva, sustingimas arba priešingai – vangumas).
Klausimai gydytojui apie geltą
- Kaip galiu atpažinti geltą savo kūdikiui?
- Kokios gali būti geltos komplikacijos?
- Ar mano vaikui reikalingas gydymas?
- Ar galima gydyti geltą namuose?
- Kiek laiko truks, kol išnyks gelta?
- Kada reikėtų vėl atvykti patikrai?
