Nekrotizuojantis enterokolitas yra rimta žarnyno liga, dažniausiai pasireiškianti neišnešiotiems kūdikiams. Sergant šia liga, žarnyno audinys užsidega, o dalis jo pradeda žūti. Dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia praėjus dviem–šešioms savaitėms po gimimo.
Kas yra nekrotizuojantis enterokolitas?
Nekrotizuojantis enterokolitas – tai būklė, kai dalis žarnyno audinio pažeidžiama ir ima nykti. Neretai šios ligos metu žarnyne gali susidaryti skylė (perforacija), per kurią bakterijos patenka į pilvo ertmę arba kraują. Tokia situacija gali sukelti pavojų gyvybei, ypač labai mažiems arba ankstyviesiems naujagimiams.
Kas yra žarnynas?
Žarnynas yra virškinimo sistemos dalis – jis apima plonąją ir storąją žarnas. Būtent čia suvartotas maistas ir skysčiai paverčiami atliekomis, kurios pašalinamos iš organizmo su išmatomis.
Kas dažniausiai serga nekrotizuojančiu enterokolitu?
Didžioji dauguma nekrotizuojančiu enterokolitu sergančių naujagimių gimė anksčiau nei numatyta (prieš 37 nėštumo savaitę). Ši būklė ypač grėsminga kūdikiams, kurių svoris mažesnis nei 2,5 kg arba kuriems reikalingas maitinimas per zondą. 9 iš 10 ligonių būna neišnešioti.
Nekrotizuojančio enterokolito dažnumas
Tarp neišnešiotų naujagimių nekrotizuojantis enterokolitas yra viena dažnesnių virškinamojo trakto ligų – ji diagnozuojama maždaug 1 iš 1 000 neišnešiotų kūdikių. Didžiausias pavojus kyla tiems, kurių svoris mažesnis nei 900 gramų. Išnešiotiems naujagimiams ši būklė pasitaiko retai – maždaug 1 iš 10 000 atvejų.
Nekrotizuojančio enterokolito tipai
- Klasikinis: Dažniausiai pastebimas tarp gimusių anksti, prieš 28-ąją nėštumo savaitę. Ligos simptomai pasireiškia po 3–6 savaičių staiga ir netikėtai, kūdikiui atrodant sveikam.
- Su perpylimu susijęs: Apie trečdalis neišnešiotų naujagimių susiduria su liga per tris dienas po kraujo perpylimo nuo mažakraujystės.
- Netipinis: Retkarčiais nekrotizuojantis enterokolitas vystosi jau per pirmąją gyvenimo savaitę ar net prieš pirmą maitinimą.
- Išnešiotų kūdikių forma: Išnešioti naujagimiai serga retai, dažniausiai dėl įgimtų ydų, pvz., širdies ligų, žarnyno anomalijų ar dėl deguonies trūkumo gimimo metu.
Ligos simptomai
Nekrotizuojantis enterokolitas išsivysto per kelias dienas arba prasideda staiga. Simptomai gali būti šie:
- Pilvo pūtimas, jautrumas ar skausmas.
- Širdies ritmo, kraujospūdžio, kūno temperatūros ar kvėpavimo pokyčiai.
- Kraujo priemaišos išmatose, viduriavimas.
- Skaidrių arba žalsvų priemaišų vėmimas.
- Vangumas, apatija.
- Atsisakymas valgyti, neaugimas svoriu.
Priežastys
Tikslūs nekrotizuojančio enterokolito atsiradimo mechanizmai nėra visiškai aiškūs. Žinoma, kad neišnešiotų kūdikių imuninė ir virškinimo sistemos nėra tiek stiprios, kaip išnešiotų. Jų žarnyną lengviau pažeidžia bakterijos ar infekcijos, o sumažėjęs kraujo tekėjimas gali dar labiau susilpninti žarnyno audinį, sudarydamas sąlygas bakterijoms prasiskverbti į pilvo ertmę ar kraują. Tokiu būdu išsivysto stiprus uždegimas ar netgi sepsis.
Diagnozavimas
Ligos nustatymui gydytojas įvertina kūdikio pilvuką, bendrą savijautą ir gali paskirti šiuos tyrimus:
- Kraujo tyrimai – ieškoma infekcijos ar bakterijų požymių.
- Išmatų tyrimas – tikrinama, ar išmatose nėra kraujo, kuris kartais plika akimi nematomas.
- Pilvo rentgeno nuotraukos – jos padeda nustatyti, ar nėra dujų burbuliukų žarnyno sienelėje ar pilvo ertmėje, o tai gali būti žarnos pažeidimo ar skylės požymis.
Galimos komplikacijos
- Pilvo infekcija: Jei žarnyno sienelėje atsiranda skylė, bakterijos gali patekti į pilvą ir sukelti peritonitą – gyvybei pavojingą uždegimą, kuris gali komplikuotis sepsiu (apsinuodijimu krauju).
- Žarnyno susiaurėjimas: Iki trečdalio vaikų po ligos pasireiškia žarnyno siaurėjimas, kuris apsunkina maisto patekimą į tolesnes žarnyno dalis. Kartais reikalinga operacija.
- Trumpos žarnos sindromas: Jei pažeidžiama didelė dalis žarnyno, vaikui gali išsivystyti sindromas, kai sunku įsisavinti maistines medžiagas. Tokiu atveju gali reikėti ilgalaikės mitybos per zondą.
- Aukimo ir raidos sulėtėjimas: Ilgalaikės pasekmės gali būti augimo arba neurovystymosi atsilikimas, ypač tiems vaikams, kuriems prireikė operacijos. Jie turi būti nuolat stebimi ir prižiūrimi.
Gydymas ir priežiūra
Pirmasis žingsnis – nebeduoti kūdikiui maisto per burną ar zondą, kad žarnynas pailsėtų ir galėtų atsigauti. Vietoje to, kūdikis gauna skysčius ir maistines medžiagas tiesiai į veną.
- Nasogastrinis zondas: Per nosį arba rečiau – per burną įvedamas plonas vamzdelis į skrandį, kuriuo pašalinamos perteklinės dujos ir skysčiai.
- Antibiotikai: Jie skiriami kovai su bakterijomis ir uždegimu.
- Chirurginis gydymas: Apie ketvirtadaliui vaikų reikia pašalinti pažeistą žarnyno dalį ar sutaisyti atsiradusią skylę. Dažnai atliekama ostomija – operacija, po kurios išmatos tam tikrą laiką šalinamos į maišelį pro angą pilvo sienoje. Vėliau žarnynas gali būti vėl sujungtas ir grąžintas į pilvą.
- Skysčių pašalinimas: Jei vaikas per silpnas ar mažas operacijai, į pilvo ertmę gali būti įvedamas drenas, pro kurį šalinami uždegiminiai skysčiai ir dujos. Chirurgija gali būti atidedama, kol vaikas sustiprėja.
Profilaktika
Vienas pagrindinių būdų sumažinti ankstyvo gimdymo riziką – gydytojo paskirtos kortikosteroidų injekcijos nėštumo metu. Jos padeda pagreitinti vaisiaus plaučių ir žarnyno brendimą, tad mažėja įvairių komplikacijų tikimybė.
Taip pat žinoma, kad maitinimas motinos pienu mažina nekrotizuojančio enterokolito riziką. Kai kurie tyrimai rodo, jog probiotikų papildas piene ar mišinuke taip pat gali būti naudingas.
Ligos eiga ir prognozė
Maždaug 8 iš 10 vaikų, susirgusių šia liga, išgyvena. Vis dėlto daliai jų gali likti ilgalaikių virškinimo arba raidos problemų, todėl būtina ilgalaikė stebėsena ir pagalba.
Klausimai aptarimui su gydytoju
- Kas lėmė mano kūdikio ligą?
- Kokį nekrotizuojančio enterokolito tipą diagnozavo?
- Koks gydymas reikalingas?
- Kokios galimos gydymo komplikacijos?
- Kokios gali būti ilgalaikės pasekmės?
- Ar reikia taikyti specialią mitybą?
- Ką svarbiausia stebėti namuose, kad laiku pastebėtume komplikacijas?
