Širdies vožtuvų nesandarumas – tai dažna širdies vožtuvų ligos rūšis, kurios metu vienas iš keturių širdies vožtuvų neužsidaro visiškai sandariai. Tokia būklė leidžia nedidelei daliai kraujo tekėti atgal, priešinga kryptimi nei turėtų, kiekvieną kartą užsidarant vožtuvui.
Vožtuvų nesandarumo esmė
Kai vožtuvas nesandarus, širdis susiduria su papildomu krūviu, nes dėl kiekvieno širdies susitraukimo šiek tiek kraujo sugrįžta atgal. Jei nesandarumas labai minimalus, žmogus dažnai nejaučia jokių požymių ar pablogėjusios širdies veiklos. Tačiau vidutinio ar didelio laipsnio vožtuvo nesandarumas neretai pasireiškia simptomais arba, siekiant išvengti rimtesnių komplikacijų, reikalauja gydymo.
Širdies vožtuvai ir jų funkcija
Vožtuvai širdyje veikia kaip vienkryptės durys, reguliuojančios kraujo judėjimą tarp širdies kamerų bei pagrindinių arterijų. Jų tikslas – neleisti susitraukus vožtuvui kraujui sugrįžti atgal. Tačiau dėl įgimtų širdies vožtuvų pakitimų ar įgytų sveikatos sutrikimų, šie vožtuvai gali prarasti sandarumą ir pradėti leisti kraujui tekėti atbuline kryptimi.
Nesandarių vožtuvų tipai
- Mitralinio vožtuvo nesandarumas – kai kraujas iš kairiojo skilvelio dalinai grįžta į kairįjį prieširdį.
- Aortos vožtuvo nesandarumas – kai kraujas iš aortos grįžta atgal į kairįjį skilvelį.
- Trikampio (trikovidžio) vožtuvo nesandarumas – kraujas iš dešiniojo skilvelio teka atgal į dešinįjį prieširdį.
- Plaučių vožtuvo nesandarumas – dalis kraujo iš plaučių arterijos grįžta atgal į dešinįjį skilvelį.
Nesandarūs vožtuvai dar vadinami vožtuvo regurgitacija, insuficiencija ar nepakankamumu.
Kiek dažnas yra širdies vožtuvų nesandarumas?
Širdies vožtuvų regurgitacija pasaulyje nėra reta. Ypač dažnai diagnozuojamas mitralinio vožtuvo nesandarumas. Sveikas vožtuvas užsidaro visiškai, neįleisdamas kraujo atgal – o nesandarus leidžia daliai kraujo grįžti priešinga kryptimi.
Širdies vožtuvų nesandarumo simptomai
Labai lengvas nesandarumas sukelia mažai arba visai nesukelia simptomų. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti:
- Spaudimas ar skausmas krūtinėje
- Dusulys, kuris dažniau atsiranda judant ar dirbant
- Nuolatinis kosulys
- Nuovargis, jėgų trūkumas
- Širdies plakimo jausmas
- Patinimas kojose ar pėdose
Nesandarumo priežastys
Vožtuvų regurgitacija gali išsivystyti dėl įvairių veiksnių:
- Natūralus vožtuvo audinio susidėvėjimas, dažniausiai dėl amžiaus (vadinamoji miksomatinė degeneracija)
- Kardiomiopatija
- Įgimtos širdies ydos
- Endokarditas
- Širdies audinio pažeidimas po infarkto
- Širdies augliai
- Reumatinė širdies liga
- Krūtinės aortos aneurizma
Galimos komplikacijos
Dėl kraujo tekėjimo atgal širdis priversta dirbti intensyviau, kad užtikrintų pakankamą deguonies tiekimą. Toks ilgalaikis krūvis gali lemti šias komplikacijas:
- Prieširdžių virpėjimas
- Padidėjusi širdis (kardiomegalija)
- Širdies nepakankamumas
- Padidėjęs kraujospūdis plaučių arterijoje (plautinė hipertenzija)
- Staigus širdies sustojimas
Grėsmingumas ir eiga
Nesandarumo sunkumas gali būti labai įvairus – nuo vos pastebimo iki pavojingo gyvybei. Nustatant grėsmingumą, vertinami:
- Pasireiškiantys simptomai
- Vožtuvo sandaros pokyčiai
- Kraujo tėkmės pobūdis per vožtuvą
- Poveikis bendrai širdies veiklai bei kraujotakai visame kūne
Jeigu vožtuvų liga kliudo širdžiai efektyviai atlikti savo funkciją ir užtikrinti deguonies patekimą į kūno audinius, būtinas išsamus ištyrimas ir tinkamas gydymas.
Kaip nustatoma vožtuvo nesandarumo diagnozė?
Diagnozės metu gydytojas dažniausiai atlieka:
- Apklausia dėl simptomų ir ligų istorijos
- Matuoja gyvybinius rodiklius
- Apžiūri kūno vietas, pavyzdžiui, kojas ar pilvą, ieškodamas patinimų
- Klauso širdies stetoskopu – gali įtarti vožtuvo ligą pagal širdies ūžesius
Pagrindinis tyrimas – širdies echoskopija, kurios metu ultragarsu stebima širdies veikla ir matoma ar vožtuvai sandarūs. Kiti galimi tyrimai:
- Kraujo tyrimai
- Širdies kateterizacija
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Elektrokardiograma (EKG)
- Širdies magnetinio rezonanso tyrimas
Gydymo galimybės
- Vaistai simptomams mažinti (pavyzdžiui, nuo skysčių kaupimosi) ar komplikacijų prevencijai
- Vožtuvų chirurgija, kurios metu vožtuvas tvarkomas arba keičiamas, kartais taikant minimaliai invazines technologijas
- Kateterinės procedūros vožtuvui pakeisti
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo vožtuvo būklės sunkumo, konkretaus paveikto vožtuvo, gretutinių širdies ligų, paciento amžiaus ir bendros sveikatos. Kai kuriais atvejais gydymas gali būti nereikalingas iš karto – stebima būklė, reguliariai atliekami tyrimai. Gydymo prireikia tada, kai nesandarumas sukelia simptomus, apsunkina gyvenimą ar kelia riziką širdžiai ir bendrai sveikatai.
Kaip sumažinti riziką?
Ne visada įmanoma visiškai užkirsti kelią vožtuvų nesandarumui, tačiau šie veiksmai stiprina širdį ir sumažina ligos tikimybę:
- Vengti tabako gaminių ir rūkymo
- Reguliariai judėti ir mankštintis, siekiant didinti ištvermę iki 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę
- Rinktis subalansuotą širdžiai palankią mitybą – mažinti druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų suvartojimą
- Išlaikyti sveiką kūno svorį (geriausia pasikonsultuoti su gydytoju dėl individualių rekomendacijų)
- Jei kyla infekcijų rizika (pavyzdžiui, streptokokinė angina), svarbu laiku gydytis, kad liga nesukeltų komplikacijų širdžiai
Asmeninės rekomendacijos visada padeda pasirinkti tinkamiausią gyvenimo būdą, todėl verta pasitarti su specialistu dėl pokyčių, naudingų jūsų sveikatai.
Gyvenimo trukmė ir prognozė
Kiek laiko ir kokia kokybe gyvens asmuo, turintis širdies vožtuvų nesandarumą, priklauso nuo kelių veiksnių:
- Kuris vožtuvas pažeistas
- Ligos sunkumas
- Laiku pasirinktas ir pritaikytas gydymas
- Kitos sveikatos problemos
- Amžius
Rezultatas visada labai individualus. Neretai, laikantis gydytojo rekomendacijų ir nuolat stebint būklę, galima ilgai išlaikyti gerą gyvenimo kokybę net ir esant šiai diagnozei.
Kasdienybė su vožtuvo nesandarumu
Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vartojamų vaistų, saugaus fizinio krūvio, veiklos apribojimų, mitybos pokyčių ir operacijų ar procedūrų terminų. Reguliari priežiūra ir gydymas namuose, o esant reikalui – profesionali pagalba, padeda sumažinti galimų komplikacijų tikimybę.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Būtini reguliarūs paskirti vizitai, taip pat kasmetinė profilaktinė apžiūra. Gydytojas sudaro individualų apsilankymų grafiką, kurie leidžia stebėti ligos eigą ir laiku imtis gydymo.
Nedelskite kreiptis, jei atsiranda naujų ar stiprėjančių simptomų, jaučiami vaistų nepageidaujami poveikiai arba kyla klausimų dėl gydymo. Čia svarbus nuolatinis ryšys su gydytoju ir gebėjimas pastebėti savo būklės pokyčius.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kurio vožtuvo sandarumas sutrikęs?
- Koks nesandarumo laipsnis?
- Koks gydymo planas jums tinkamiausias?
- Kokius gyvenimo būdo pokyčius turėtumėte įtraukti?
- Kaip dažnai reikės tikrintis pas specialistą?
Kiekvienas atvejis skirtingas, todėl tik nuolatinis bendradarbiavimas su gydytoju garantuos geriausią rezultatą ir leis kontroliuoti širdies vožtuvų ligą ilgalaikėje perspektyvoje.
