Neurogeninis šokas – tai rimta sveikatos būklė, išsivystanti dėl nervų sistemos pažeidimo, dažniausiai po stuburo smegenų traumos. Dėl sutrikusios nervų veiklos organizmui tampa sudėtinga palaikyti normalų širdies ritmą, kraujo spaudimą bei kūno temperatūrą. Kaip ir kiti šoko tipai, ši būklė pavojinga gyvybei – sumažėjęs kraujotakos efektyvumas lemia, kad organai negauna pakankamai deguonies ir būtinų medžiagų.
- 1.Kas dažniausiai susiduria su neurogeniniu šoku?
- 2.Kaip vystosi neurogeninis šokas?
- 3.Neurogeninio šoko ir kitų formų skirtumai
- 4.Neurogeninio šoko simptomai
- 5.Kas sukelia šią būklę?
- 6.Kaip nustatoma diagnozė?
- 7.Gydymas ir valdymas
- 8.Kaip sumažinti riziką susirgti neurogeniniu šoku?
- 9.Neurogeninio šoko perspektyvos ir eiga
- 10.Kasdienis gyvenimas po neurogeninio šoko
- 11.Kada kreiptis į gydytoją?
- 12.Kada būtina skubiai ieškoti pagalbos?
- 13.Ką svarbu aptarti su gydytoju?
Kas dažniausiai susiduria su neurogeniniu šoku?
Su neurogeniniu šoku dažniausiai susiduria tie, kuriems pažeidžiama nervų sistema po stuburo smegenų traumų. Tyrimai rodo, kad net iki trečdalio žmonių, patyrusių stuburo smegenų pažeidimą, išgyvena šią būklę. Dažniausios situacijos, kurios lemia tokias traumas – eismo įvykiai ir kritimai.
Kaip vystosi neurogeninis šokas?
Kai pažeidžiamos stuburo smegenys, nutrūksta signalai, reguliuojantys kraujagyslių susitraukimą. Dėl to kraujagyslės išplečiamos (įvyksta kraujagyslių atsipalaidavimas arba vazodilatacija), smarkiai sumažėja kraujospūdis, pablogėja organų aprūpinimas deguonimi. Tai ypač pavojinga, nes sutrinka organų veikla.
Neurogeninio šoko ir kitų formų skirtumai
Po stuburo smegenų pažeidimo gali pasireikšti ne tik neurogeninis, bet ir vadinamasis „stuburo šokas“ – tai laikina raumenų paralyžiaus ir refleksų netekimo būsena. Neurogeninis šokas dažnai atpažįstamas kaip lėtą širdies ritmą sukeliantis sutrikimas, tuo tarpu kraujo netekimo arba kitų kūno sukrėtimų atveju (hipovoleminis šokas) širdis ima plakti greičiau.
Neurogeninio šoko simptomai
- Žemas kraujospūdis (hipotenzija).
- Lėtas širdies ritmas (bradikardija).
- Iš pradžių oda karšta, paraudusi, bet vėliau tampa šalta, drėgna.
- Mėlynos lūpos ar nagai dėl deguonies trūkumo.
- Sąmonės netekimas arba sumišimas.
Kas sukelia šią būklę?
- Dažniausias veiksnys – stuburo smegenų trauma.
- Autonominės nervų sistemos nuodai.
- Guillain-Barré sindromas (imuninis nervų sistemos pažeidimas).
- Stuburo nejautra.
- Skersinė mielopatija (nugaros smegenų uždegimas ar pažeidimas).
Kaip nustatoma diagnozė?
Norint nustatyti neurogeninį šoką, gydytojai atlieka išsamų fizinį ištyrimą, vertina gyvybinius rodiklius, atlieka kraujo tyrimus bei skiria vizualizacinius tyrimus – kompiuterinę tomografiją (KT) ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Visa tai padeda nustatyti traumos mastą ir galimą jos poveikį organizmui.
Gydymas ir valdymas
Svarbiausias žingsnis – užtikrinti, kad trauma neblogėtų ir imtis priemonių gyvybiniams procesams palaikyti. Dažniausiai pacientui uždedama kaklo apykaklė ar įtvaras. Pirmiausia gydytojai koreguoja kraujospūdį, lašinant skysčius į veną, ir atkuria tinkamą širdies ritmą. Negana to, gydomi ir kiti dėl traumos atsiradę sužalojimai.
Vaistai, naudojami neurogeniniam šokui valdyti, yra įvairūs: fenilefrinas, noradrenalinas, adrenalinas, atropinas, glikopirolatas, izoproterenolis, teofilinas ir aminofilinas. Kiekvienas jų skiriamas pagal konkrečią situaciją.
Skysčiai, lašinami į veną, kartais gali sukelti tinimą, o vaistai – turėti šalutinį poveikį, tačiau gydytojas renkasi tokius sprendimus, kurių nauda pacientui didesnė už galimas rizikas.
Kaip sumažinti riziką susirgti neurogeniniu šoku?
- Vairuojant visada likite blaivūs.
- Kelkite saugumą – prisisegti saugos diržą automobilyje.
- Nenerkite į nepažįstamus ar negilius vandens telkinius.
Atsargus elgesys ir traumų prevencija ženkliai sumažina riziką patirti stuburo smegenų pažeidimą ir, atitinkamai, išvengti neurogeninio šoko.
Neurogeninio šoko perspektyvos ir eiga
Po stuburo smegenų traumos žemas kraujospūdis gali išlikti net iki penkių savaičių. Šiuo laikotarpiu galimi įvairūs papildomi sveikatos sutrikimai: giliųjų venų trombozė, streso sukelta opaligė, įkvepiamosios pneumonijos grėsmė. Pačio neurogeninio šoko simptomai dažniausiai trunka nuo keturių iki penkių savaičių.
Kada grįžti prie darbo ar mokslų, priklauso nuo pažeidimų masto ir likusių sveikatos problemų – dažnai reikia pertvarkyti įprastą gyvenimo ritmą dėl sumažėjusio judėjimo.
Be tinkamo gydymo šokas dažniausiai yra mirtinas. Laiku suteikus pagalbą, prognozė priklauso nuo žmogaus amžiaus, traumos masto, organų pažeidimo laipsnio, kitų gretutinių ligų ir organizmo reakcijos į gydymą. Pirmieji metai po stuburo smegenų pažeidimo yra laikomi pavojingiausiais – tada mirtingumas didžiausias. Tokius pažeidimus patyrusių rizika mirti išauga kelis kartus, palyginti su sveikais žmonėmis.
Kasdienis gyvenimas po neurogeninio šoko
Patyrus stuburo smegenų traumą ir neurogeninį šoką, išauga įvairių komplikacijų tikimybė: giliųjų venų trombozė, organų pažeidimai dėl sumažėjusios kraujotakos. Kiekviena situacija skirtinga, bet reabilitacija ir nuolatinės gydytojų konsultacijos – būtinos norint išvengti ilgalaikių pasekmių ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite bet kokius būklės pokyčius – ar tai būtų gyvybinių rodiklių svyravimai, skausmas, ar kitokie pojūčiai.
Kada būtina skubiai ieškoti pagalbos?
- Krūtinės skausmas.
- Galvos svaigimas ar silpnumas.
- Pykinimas.
Šie simptomai rodo, kad reikia kuo greičiau sulaukti profesionalios medicinos pagalbos.
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Kokia jūsų sveikatos prognozė individualiu atveju?
- Ar neurogeninis šokas pažeidė jūsų organus?
- Kokie svarbiausi veiksmai, kuriuos turėtumėte daryti esamoje situacijoje?
