Kai kuriais atvejais žmonėms diagnozuojamas vėžys, tačiau gydytojai taip ir neranda, kurioje kūno vietoje jis pradėjo vystytis. Ši būklė vadinama nežinomos kilmės karcinoma – tai situacija, kai vėžinės ląstelės jau yra išplitusios, bet pirminis navikas lieka nežinomas.
Kas yra nežinomos kilmės karcinoma?
Nežinomos kilmės karcinoma – tai vėžys, kuris jau yra išplitęs po kūną (metastazės), tačiau tyrimais nepavyksta nustatyti, kurioje kūno vietoje jis iš pradžių susiformavo. Tokiu atveju išplitęs vėžys dar vadinamas „antriniu vėžiu“. Gydytojai dažnai renkasi gydymo planą, remdamiesi tuo, ką pavyko sužinoti apie naviko savybes ar galimą jo kilmę, net jei pirminio naviko rasti nepavyksta. Kartais užtenka atlikti tyrimų ir gauti pakankamai duomenų, kad būtų galima skirti tikslinius vaistus nuo vėžio.
Priežastys, kodėl negalima rasti pirminio naviko
Pirminio naviko nustatyti kartais nepavyksta dėl kelių priežasčių:
- Navikas gali būti toks mažas, kad net pažangūs vaizdo tyrimai jo nerodo.
- Pirminį naviką galėjo sunaikinti imuninė sistema, todėl jo nebelieka.
- Pirminis navikas galėjo būti pašalintas netyčia, atliekant kitą operaciją, nesusijusią su vėžiu.
Nežinomos kilmės karcinomos simptomai
Šios būklės simptomai priklauso nuo to, kur į kūną išplitęs vėžys, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:
- Užsitęsęs, nelengvėjantis kosulys
- Virškinimo problemos: pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
- Nuolatinis nuovargis
- Sotumo jausmas net suvalgius mažai maisto arba nepaaiškinamas svorio kritimas
- Temperatūros pakilimas be aiškios priežasties
- Guzas ar patinimas bet kurioje kūno vietoje, kuris nepraeina arba skauda
- Padidėjęs prakaitavimas naktį
- Skausmas krūtinėje ar pilve
- Dažnas šlapinimasis
- Padidėję limfmazgiai kakle, pažastyse, kirkšnyje ar prie raktikaulio
Kaip nustatoma nežinomos kilmės karcinoma?
Diagnozavimas užtrunka, nes pirmiausia gydytojai stengiasi rasti pirminį naviką. Apžiūros metu gydytojas domisi jūsų savijauta, jaučiamais simptomais, ligų istorija ir šeimos sveikatos informacija. Taip pat susidomima ar vartojate tam tikrus vaistus, vitaminus ar maisto papildus. Pradiniai tyrimai gali būti:
- Bendras kraujo tyrimas
- Pagrindinių medžiagų apykaitos rodiklių tikrinimas kraujyje
- Slaptas kraujas išmatose
- Šlapimo tyrimas
Jei tyrimai rodo pakitimus, būdingus vėžiui, pacientas gali būti siunčiamas konsultacijai pas onkologą. Šis gydytojas gali paimti biopsijos mėginį ir perduoti jį patologui – specialistas mikroskopu apžiūrės navikines ląsteles. Jų išvaizda gali nurodyti, kokio tipo vėžys tai yra, kartais dar papildomai atliekami genetiniai, imuniniai ar DNR tyrimai – jie gali atskleisti, kur vėžys prasidėjo.
Papildomi tyrimai
- Vaizdo tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, PET tyrimas – jų pagalba vertinama, kiek plačiai išplitęs vėžys arba kur jis galėjo prasidėti
- Endoskopiniai tyrimai: vidaus organų ir audinių apžiūra specialiu zondų pagalba
- Naviko žymenų tyrimai – tikrinama, ar kraujyje nėra medžiagų, būdingų tam tikriems vėžiams
Gydymo planas
Kiekvieno paciento gydymas parenkamas pagal tai, ką gydytojai sužino apie naviko ypatybes. Jei pavyksta nustatyti, kurio tipo vėžys išplitęs, gydymas pritaikomas būtent tam vėžiui. Jei pirminio židinio rasti nepavyksta, taikomas bendresnis gydymas. Dažniausi gydymo būdai:
- Chirurginis naviko šalinimas: jei vėžys išplitęs tik tam tikroje vietoje
- Vaistų terapija (chemoterapija): dažnai taikoma, jei vėžys yra keliose kūno vietose
- Hormoninis gydymas: kai kurie vėžiai auga veikiami hormonų, tad gydymas skirtas jų poveikiui slopinti
- Imunoterapija: gydymas, kuris padeda imuninei sistemai atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles
- Spindulinė terapija: taikoma navikui, esančiam konkrečioje kūno vietoje
- Taikinių terapija: skiriama, jei testai atskleidžia konkrečią vėžio rūšį
Kaip sumažinti riziką?
Nors užkirsti kelio nežinomos kilmės karcinomai gali nepavykti, tačiau sveikos gyvensenos principų laikymasis gali padėti sumažinti bet kokio vėžio riziką. Rekomenduojama:
- Mesti rūkyti
- Riboti arba atsisakyti alkoholinių gėrimų
- Valgyti daugiau daržovių, vaisių, ankštinių ir liesų baltymų
- Rūpintis svorio kontrole
- Naudoti apsaugines priemones nuo saulės ir vengti nudegimų
Prognozė ir ateitis
Išgyvenamumas sergant nežinomos kilmės karcinoma priklauso nuo daugybės veiksnių: vėžio tipo, kiek navikas išplitęs, kaip reaguojama į gydymą ir bendros paciento sveikatos. Statistiniai rodikliai yra orientaciniai – kiekvieno žmogaus situacija unikali, tad geriausia aptarti ją su gydytoju onkologu.
Po gydymo vėžys gali atsinaujinti. Siekiant pagerinti prognozę ar atrasti naujų gydymo galimybių, pacientams kartais siūloma dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Taip pat labai svarbu pasirūpinti emocine savijauta – tyrimai rodo, kad sergantys nežinomos kilmės karcinoma dažniau patiria nerimą ar depresinius simptomus, todėl psihologo ar konsultanto pagalba gali būti naudinga.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
