Nasopalatininio latako cista – tai skysčiu užpildyta darinys burnos sienelėje, ties viršutine gomurio dalimi, už dviejų priekinių dantų. Ji yra dažniausiai pasitaikanti neradontogeninė cista, išsivystanti viršutinio žandikaulio srityje. Neradontogeninės cistos skiriasi tuo, jog jų kilmė nesusijusi su dantų audiniais.
Kas lemia nasopalatininio latako cistos atsiradimą
Pagrindinė šios cistos atsiradimo priežastis nėra iki galo aiški, tačiau dažniausiai ji išsivysto iš embriogenezei būdingo nasopalatininio latako audinių likučių. Šis latakas būna tik iki gimimo ir vėliau natūraliai išnyksta. Jei šiek tiek audinių latako srityje išlieka, laikui bėgant iš jų gali formuotis cista.
Norėdami pajusti tą zoną, uždėkite liežuvio galiuką ant kietojo gomurio tiesiai už priekinių dantų — čia kažkada ir buvo nasopalatininis latakas, kur burnos ertmė jungiasi su nosies ertme.
Kokie yra nasopalatininio latako cistos simptomai
Neretai ši cista nepasireiškia jokiais simptomais, todėl dažnai ji nustatoma atsitiktinai, atliekant profilaktinius rentgeno tyrimus burnos ertmėje. Visgi, kai kuriems asmenims pasireiškia aiškūs požymiai – paprastai juos pradeda varginti šie simptomai:
- Išsipūtęs guzas viršutiniame gomuryje, tiesiai už dviejų priekinių dantų
- Deginantis skausmas, kuris plinta nuo patinusio darinio link nosies tiltelio
- Nosies užsikimšimas
- Skysčio (pūlių) išskyros su sūriu poskoniu
Kai jaučiate skausmą bei stebite išskyras, tai dažnai rodo infekciją. Tokiais atvejais būtina kreiptis į specialistą.
Kada išauga šios cistos rizika
Nasopalatininio latako cistą gali susirgti įvairaus amžiaus asmenys, nors dažniausiai ši būklė nustatoma keturiasdešimtmečiams vyrams. Neretu atveju cista atsiranda iš niekur, tačiau simptomų gali paaštrėti po atliktų odontologinių procedūrų (pavyzdžiui, implantacijos), burnos traumų arba po infekcijų, tokių kaip peršalimas ar gripas.
Galimos komplikacijos
Jei cistos laiku nepašalinsite, ji gali padidėti tiek, kad paveiks burnos ertmėje esančius kaulus ir audinius, kurie laiko dantis. Tuomet dantys gali pasidaryti paslankūs ar net pakeisti padėtį. Siekiant išvengti tokių pasekmių, vos įtardami šią būklę, kreipkitės į odontologą.
Kaip nustatoma nasopalatininio latako cista
Pirmiausia gydytojas išklauso jūsų nusiskundimų ir atidžiai apžiūri burną. Kadangi panašių cistų ir darinių šioje vietoje būna įvairių, galutinei diagnozei reikalingi papildomi tyrimai – dažniausiai atliekamas rentgeno ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas. Tyrimai padeda nustatyti, ar darinys užpildytas skysčiu (t.y. cista), ar yra kietesnės struktūros (pvz., navikas).
Tipiškai šios cistos yra apvalios, ovalios, kriaušės arba širdies formos ir vidutiniškai siekia apie 1,5 cm skersmenį.
Siekdami atmesti piktybinį procesą, gydytojai papildomai gali paimti audinio mėginį, t. y. atlikti biopsiją.
Gydymo galimybės ir eiga
Pagrindinis nasopalatininio latako cistos gydymo būdas – chirurginis jos pašalinimas. Šią procedūrą dažniausiai atlieka gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas. Pašalinus cistą, pažeistas žandikaulio kaulas įprastai vėl atauga. Gijimo procesą kartais paspartina užpildai, pavyzdžiui, fibrinas – baltymas, kuris padeda stabdyti kraujavimą ir skatina audinių suaugimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Pastebėję infekcijos požymius po cistos šalinimo, nedelskite ir susisiekite su gydytoju. Tokiems požymiams priskiriama:
- Pakilusi kūno temperatūra
- Pūliuojanti žaizda
- Paraudimas arba šiluma gydytame plote
Taip pat svarbu kreiptis į specialistą, jei jau po pasveikimo šioje srityje vėl atsiranda patinimas. Nors cistos atsinaujinimas labai retas, tai tikrai įmanoma, todėl gydytojas turėtų įvertinti situaciją.
Prognozė ir ko tikėtis
Nasopalatininio latako cistą paprastai visiškai pašalina chirurginis gydymas. Kartais cista gali sugrįžti, tačiau tokie atvejai yra labai reti. Labai retais atvejais nuo cistos išsivysto piktybinis navikas. Vis dėlto, daugeliui žmonių pašalinus cistą, daugiau problemų nebekyla – gijimas įvyksta sėkmingai, be atkryčių.