Kutaninė T-limfocitų limfoma – tai reta kraujo vėžio rūšis, kuri pirmiausia paveikia odą, nors retais atvejais gali išplisti ir į kitus organus, tokius kaip limfmazgiai, blužnis ar žarnynas. Kadangi ši liga dažnai imituoja įprastus odos susirgimus, kaip psoriazę ar egzemą, ją atpažinti ne visada paprasta. Daugeliui pacientų simptomai – bėrimas, niežėjimas ar pigmentacijos pakitimai – gali tęstis keletą metų, kol nustatoma tikroji diagnozė.
Kas yra kutaninė T-limfocitų limfoma?
Kutaninės T-limfocitų limfomos apima vėžių grupę, kurie vystosi užsikrėtus arba pasikeitus tam tikroms baltosioms kraujo ląstelėms – T limfocitams. Šie navikai priklauso ne Hodžkino limfomų šeimai. Nors ši liga laikoma lėta, jai būdingi įvairūs simptomai, todėl dažnai suklaidina tiek pacientus, tiek specialistus.
Dažniausios formos
Yra daugybė šios limfomos tipų, tačiau labiausiai paplitę yra du:
- Mikozinė fungoidozė. Lėtai progresuojanti ligos forma, sudaranti apie pusę visų atvejų. T limfocitai tampa piktybiniai, paprastai pažeisdami tik odą, bet retesniais atvejais gali išplisti į limfmazgius ar kraują. Kai vėžinės ląstelės aptinkamos kraujyje, vadinamos Cézario ląstelėmis.
- Cézario sindromas. Greitai progresuojanti ligos rūšis, kuomet kraujyje ir odoje randama daug Cézario ląstelių. Mikozinė fungoidozė gali peraugti į šią būklę. Dažnai pasireiškia difuziniu odos spalvos pakitimu.
Ligos paplitimas
Kutaninės T-limfocitų limfomos laikomos itin retomis. Dažniausia jų forma – mikozinė fungoidozė – diagnozuojama maždaug vienam iš milijono žmonių.
Kutaninės T-limfocitų limfomos simptomai
- Odoje susidaro gumbeliai, kurie gali trūkti.
- Pastebimas plaukų slinkimas.
- Gali atsirasti bėrimas su niežuliu ir spalvos pokyčiais visame kūne.
- Odos lopiniai su pigmentacijos pakitimu.
- Iškilęs, pleiskanojantis ar niežtintis bėrimas.
- Padidėję limfmazgiai.
- Odos sustorėjimas delnuose ir pėdose.
Kas lemia šios ligos vystymąsi?
Sergant kutanine T-limfocitų limfoma, T limfocitai dėl tam tikrų pokyčių virsta vėžinėmis ląstelėmis, kurios pradeda nekontroliuojamai daugintis. Tikslūs priežastiniai veiksniai nėra žinomi, bet galima įvardinti kelias galimas priežastis:
- Genetiniai pokyčiai. Manoma, kad kai kurių genų mutacijos galėtų prisidėti prie vėžio vystymosi.
- Infekcijos. Kai imuninė sistema reaguoja į infekciją, kaulų čiulpai gali pradėti gaminti daugiau limfocitų, o spartus dauginimasis didina genetinių klaidų riziką, kurios ilgainiui gali sukelti limfomą.
Rizikos veiksniai
- Juodaodė rasė.
- Amžius virš 50 metų.
- Imuninės sistemos nusilpimas.
- Vyrų lytis.
Kaip diagnozuojama kutaninė T-limfocitų limfoma?
Diagnozės nustatymas prasideda išsamiu paciento būklės įvertinimu: apžiūrima oda, vertinami bėrimo plotai, įvertinama bendra sveikatos istorija, klausiama apie patirtus simptomus.
Tyrimai, padedantys nustatyti ligą
- Kraujo tyrimai.
- Vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija arba PET.
- Limfmazgių biopsija.
- Odos biopsija.
Ligos stadijos
Ligos eigos įvertinimui naudojama TNM klasifikacija, remiantis naviko lokalizacija, limfmazgių įtraukimu ir išplitimu į kitus organus. Štai pagrindinės stadijos:
- I A stadija: Mažiau nei 10 % kūno odos dengia pigmento pakitimų zonos.
- I B stadija: Daugiau nei 10 % odos paviršiaus pažeista iškiliais, spalvą pakeitusiais plotais.
- II A stadija: Pastebimi padidėję limfmazgiai; galimi pakitę limfocitai limfmazgiuose.
- II B stadija: Ant odos matomi vienas ar keli, didesni nei 1 cm augliai.
- III A stadija: Mažiausiai 80 % odos dengia spalvos pakitimų plotai. Gali būti limfmazgių padidėjimas. Kraujyje ne daugiau kaip 5 % pakitusių limfocitų.
- III B stadija: Galimas limfmazgių padidėjimas. Kraujyje šiek tiek daugiau nei 5 % pakitusių limfocitų.
- IV A stadija: Į limfmazgius ar kraują išplitę netipiniai limfocitai.
- IV B stadija: Vėžys peržengė odos ribas ir metastazavo į kitus organus (pavyzdžiui, kepenis, plaučius ar kaulų čiulpus).
Gydymo galimybės
Kutaninės T-limfocitų limfomos gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją ir paciento būklę. Gali būti taikoma:
- Steroidiniai tepalai arba kremai.
- Gydymas šviesa.
- Ekstrakorporinė fotoferezė (ECP).
- Spindulinė terapija.
- Imunoterapija.
- Vaistų chemoterapija.
Kiekvienam pacientui gali būti pasiūlyta skirtinga gydymo schema, priklausomai nuo asmeninių poreikių bei specifinės ligos eigos.
Prevencija
Kutaninė T-limfocitų limfoma dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie neturi aiškių pakeičiamų rizikos veiksnių, todėl ligos išvengti dažniausiai neįmanoma. Vis dėlto, tyrimai, nagrinėjantys ligos kilmės priežastis, vis dar vykdomi.
Kaip galima sumažinti riziką?
Nors apsisaugoti nuo ligos visai nepavyks, stipri imuninė sistema gali padėti išlikti atsparesniems ne tik šiai, bet ir kitoms vėžio rūšims. Štai keletas būdų stiprinti imunitetą:
- Valgykite įvairių vaisių ir daržovių.
- Reguliariai judėkite, sportuokite.
- Skirkite dėmesio kokybiškam miegui.
- Ribokite alkoholio vartojimą.
- Stenkitės palaikyti sveiką kūno svorį.
- Valdykite stresą, pavyzdžiui, medituodami.
- Laikykitės skiepų rekomendacijų.
- Jei rūkote – stenkitės mesti.
- Dažnai plaukite rankas.
Ligos eiga ir prognozė
Didžioji dalis kutaninių T-limfocitų limfomų progresuoja lėtai ir dažnai nėra pavojingos gyvybei, tačiau kai kuriomis atvejais išsivysto sunkios formos. Nors liga nėra išgydoma, efektyvus gydymas leidžia valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Vėlyvose stadijose liga gali būti mirtina. Ankstyvas gydymo pradėjimas svarbus, todėl būtina atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius odoje ir laiku kreiptis į specialistus.
Išgyvenamumo statistika
Ankstyvų (I–II stadijos) atvejų dešimties metų išgyvenamumo rodiklis siekia apie 90 %, o vėlyvų (III–IV stadijos) – apie 53 %. Tai bendri statistiniai rodikliai, kurie ne visada tiksliai atspindi individualią situaciją. Kiekvienam pacientui eiga ir gydymo rezultatai gali būti skirtingi.
Kasdienybė su kutanine T-limfocitų limfoma
Liga gali stipriai paveikti jūsų odą – ji tampa sausa, pleiskanojanti ir niežti. Gydymas padeda pristabdyti vėžio progresavimą ir palengvina simptomus, tačiau kai kurios procedūros gali dar labiau sudirginti jautrią odą. Štai keli patarimai:
- Nuolat drėkinkite odą. Po dušo ar vonios naudokite kremus, kad apsaugotumėte ir sudrėkintumėte odą – gali tekti tepti kelis kartus per dieną ir būtinai prieš miegą. Tinkama drėgmė padeda ne tik nuo pleiskanojimo, bet ir malšina niežulį bei sumažina infekcijų pavojų.
- Saugokite odą nuo dirgiklių. Jautresnė oda gali reaguoti net į skalbiklius, muilus ar saulę. Rinkitės priemones be kvapiklių, dėvėkite laisvus drabužius, saugokite odą nuo tiesioginių saulės spindulių.
- Stenkitės nekasyti odos, net jei niežti. Intensyvus kasymasis pažeidžia odą ir didina infekcijos tikimybę. Niežuliui malšinti gali padėti šaltos kompresai, avižų vonios ar antihistamininiai vaistai.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Reguliariai lankykitės pas specialistus – jie stebės jūsų būklę, atliks kraujo tyrimus ar apžiūrės odą. Nedelskite pasikonsultuoti, jei pastebite neįprastus odos pakitimus, įtariate odos infekciją ar karščiuojate (daugiau nei 38°C).
