Kutaninė vilkligė – tai imuninės sistemos sutrikimas, kuriame pažeidžiama oda ir atsiranda įvairios odos bėrimo formos. Ši liga kyla dėl to, jog organizmo imuninė sistema klaidingai ima atakuoti nuosavus audinius, šiuo atveju – odos ląsteles. Dėl šio proceso odoje nuolat uždegiminiai pokyčiai, pasireiškiantys bėrimais, niežėjimu, sudirgimu ar patinimu.
Kas būdinga kutaninei vilkligei
Daugelis žmonių yra girdėję apie sisteminę vilkligę – būklę, kuri dar labiau išplinta ir pažeidžia sąnarius, kraujagysles ar organus, tačiau kutaninė vilkligė apima tik odą. Tiesa, kartais odos simptomai gali būti pirmasis platesnės, sisteminės ligos ženklas. Kutaninė vilkligė nustatoma ir diagnozuojama bent du – tris kartus dažniau nei sisteminė, tačiau daliai pacientų ilgainiui pasireiškia ir viso organizmo simptomai.
Kutaninės vilkligės tipai
Ši liga gali pasireikšti įvairiais būdais. Kai kuriems simptomai atsiranda ir praeina blykstelėjimais, o kitiems – trunka ilgai, gali pagerėti arba pablogėti. Skirtingoms formoms būdingi ir skirtingi odos pažeidimai. Specialistai išskiria keletą pagrindinių tipų, priklausomai nuo simptomų dažnumo bei bėrimų pobūdžio:
- Lėtinė kutaninė vilkligė. Ši liga reiškiasi pastoviais odos simptomais, kurie laikui bėgant svyruoja, bet niekada visiškai neišnyksta. Išlieka randai ar odos spalvos pakitimai.
- Ūminė kutaninė vilkligė. Nors išlieka visam gyvenimui, bėrimai pasirodo staigiai ir vėl praeina, dažniausiai nelieka randų.
- Pereinamoji (subakutinė) kutaninė vilkligė. Simptomai pasikartoja periodiškai, pavyzdžiui, vasarą stipriau veikiant saulės spinduliams, pažeidžiami gilesni odos sluoksniai.
Kiekvienas tipas skirstomas į dar smulkesnes potipius, priklausomai nuo išbėrimų ir pažeidimų pavidalo, pavyzdžiui, diskoidinė vilkligė, vilkliginis pannikulitas ar pertrūkiais pasireiškianti odos vilkligė.
Kutaninės vilkligės simptomai
Ši liga dažniausiai sukelia išskirtinius odos bėrimus, tačiau galimi ir kiti pojūčiai. Kai kuriems žmonėms simptomai išplinta ir į gleivines ar galvos odą.
- Paraudusios, pleiskanojančios odos vietos. Dažnai pažeidimai primena monetą ar žiedą, pastebimi ant šviesos veikiamų kūno vietų. Tamsesnę odą turintiems žmonėms bėrimai gali atrodyti rusvi ar violetiniai.
- Raudonas bėrimas „drugelio“ forma – per skruostus ir nosies nugarėlę. Tamsesnei odai šis bėrimas gali būti rusvas ar violetinis.
- Odos pigmentacijos pokyčiai – likę plotai šviesesnio ir tamsesnio atspalvio po sugyjusių bėrimų.
- Padidėjęs jautrumas saulės šviesai.
- Niežėjimas, perštėjimas ar uždegimas odoje.
- Patinusi oda, ypač aplink akis.
- Plaukų slinkimas dėl randinių pokyčių galvos odoje.
- Opelės burnos ar nosies viduje.
Papildomi kutaninės vilkligės požymiai
- Dilgėlinė (spuogai primenantys bėrimai)
- Livedo retikularis (marmurinis odos raštas)
- Reno sindromas (pirštų spalvos pakitimai šaltyje)
- Voras venų raštas odoje
- Smailios, raudonos dėmelės (petekijos)
- Paraudusios delnų sritys
Kutaninės vilkligės priežastys
Pagrindinis ligos mechanizmas – tai imuninės sistemos sutrikimas. Mūsų imunitetas paprastai saugo nuo infekcijų, bet vilkligės atveju apsauga sutrinka ir imunitetas pradeda naikinti organizmo pačios ląsteles, šiuo atveju – odos. Tai sukelia uždegimą, kuris nuolat pažeidžia odą.
Ne visi ligos vystymosi ypatumai dar žinomi. Tačiau manoma, kad genetiniai ypatumai lemia polinkį susirgti vilklige, o tam tikri aplinkos veiksniai sužadina ligą. Dažniausias provokuojantis faktorius – ultravioletiniai spinduliai (saulės arba dirbtinė šviesa). Imuninei sistemai tai – didžiulis stresas, kuris išprovokuoja ligos paūmėjimus.
Kutaninės vilkligės rizikos veiksniai
- Moteriška lytis, ypač hormoninių svyravimų metu.
- Juodaodžių ar mišrios kilmės asmenys serga dažniau.
- Paveldimi genai, siejami su vilklige.
- Kitos autoimuninės ligos.
- Sunkus organizmo stresas (sunkios ligos ar traumos).
- Ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas.
- Dažnas ir ilgalaikis buvimas saulėje ar dirbtiniame UV apšvietime.
- Rūkymas.
Diagnozė ir tyrimai
Įtarus kutaninę vilkligę svarbu kreiptis į odos ligų specialistą, kuris gerai išmano vilkligę. Gydytojas išklausys paciento skundus, įvertins odos būklę. Kai kurie bėrimų tipai būdingi būtent vilkligei, tačiau kai kuriais atvejais jų išvaizda gali priminti kitas odos ligas. Todėl neretai atliekama odos biopsija – paimama nedidelė audinio dalelė ir ištiriama mikroskopu. Prireikus gali būti paskirti ir kiti tyrimai:
- Tiesioginės imunofluorescencijos tyrimas. Biopsijoje ieškoma specifinių antikūnų sankaupų.
- Kraujo tyrimai. Nors vien tik kraujo tyrimai nepatvirtina diagnozės, bet gali atskleisti vilkligei būdingus antikūnus bei požymius, susijusius su sistemine vilklige.
Kutaninės vilkligės gydymas ir savipriežiūra
Šiuo metu išgydyti kutaninės vilkligės visiškai nėra galimybės, kaip ir daugumos autoimuninių ligų. Tačiau medikamentai ir pokyčiai kasdieniame gyvenime leidžia sumažinti simptomus. Vienas iš pagrindinių būdų – vengti ilgalaikio ir intensyvaus saulės poveikio. Taip pat gydytojai skiria vaistus, kurie padeda nuslopinti odos uždegimą, atsižvelgiant į individualią situaciją.
Gydymo priemonių pavyzdžiai
- Saulės vengimas. Buvimo lauke piko valandomis reikia apriboti. Svarbu dėvėti skrybėlę, drabužius ilgomis rankovėmis, naudoti apsauginį kremą su aukštu SPF.
- Vitaminas D. Mažinant saulės poveikį, gali trūkti vitamino D, todėl gydytojas stebės jo kiekį kraujyje ir skirs papildų, jei būtina.
- Tepalai ir kremai. Specialūs tepalai, dažniausiai kortikosteroidai arba imunosupresiniai preparatai, mažina odos uždegimą. Jų naudojimą paskirs specialistas.
- Vaistų injekcijos. Kai kuriais atvejais į bėrimo židinį suleidžiami steroidai – šios injekcijos mažina uždegimą ir skausmą, kartais reikalingos kas keletą savaičių.
- Geriamieji vaistai. Kai kuriems pacientams skiriami vaistai, padedantys koreguoti imuninės sistemos veiklą ir mažinti uždegimą, pavyzdžiui, hidroksichlorokvinas ar chlorokvinas.
Gyvenimas su kutanine vilklige
Kutaninė vilkligė dažniausiai išlieka visam gyvenimui, tačiau tinkamai prižiūrint save ir laikantis gydymo, simptomus galima kontroliuoti. Kiekvieno žmogaus liga pasireiškia individualiai, todėl gydymo taktiką ir efektyvumą vertina gydytojas. Skirtingai nuo sisteminės ligos formos, odos vilkligė gyvybei pavojaus nekelia, bet ilgalaikiai pažeidimai gali turėti įtakos gyvenimo kokybei.
Ką galite padaryti patys?
- Venkite draskyti ar liesti odos pažeidimus – taip išvengsite papildomo sudirginimo ar naujų pakitimų.
- Jei bėrimai kelia emocinį diskomfortą, naudokite dermatologo patvirtintą dekoratyvinę kosmetiką, kad juos paslėptumėte.
- Prieš eidami į lauką, visada naudokite apsauginį kremą nuo saulės (SPF ne mažesnis nei 50).
- Namuose ir darbe stenkitės riboti fluorescentinių lempų naudojimą, jei turite tokią galimybę.
- Didelį šviesos srautą gaunančius langus apsaugokite specialiomis plėvelėmis nuo UV spindulių.
- Reguliariai apsilankykite pas savo gydytoją, kuris stebės, ar neatsiranda sisteminės vilkligės požymių.
