Oligohidramnionas – tai būsena, kai nėštumo metu vaisiaus aplinkoje amniono skysčio randama per mažai, palyginti su normaliu kiekiu pagal nėštumo laikotarpį. Mažas amniono skysčio kiekis gali sukelti įvairių komplikacijų nėštumo metu tiek vaisiui, tiek pačiai moteriai.
- 1.Kas yra oligohidramnionas?
- 2.Kaip dažnai pasitaiko?
- 3.Kiek amniono skysčio turi būti nėštumo metu?
- 4.Oligohidramniono simptomai
- 5.Oligohidramniono priežastys
- 6.Galimos komplikacijos
- 7.Kaip nustatomas oligohidramnionas?
- 8.Gydymo būdai
- 9.Prevencinės priemonės
- 10.Prognozė ir gyvenimas su oligohidramnionu
- 11.Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kas yra oligohidramnionas?
Nėštumo metu aplink vaisių gaubia amniono skystis – jis apsaugo nuo infekcijų, palaiko pastovią temperatūrą, saugo vaisių nuo smūgių ir sumažina virkštelės suspaudimo riziką. Šis skystis taip pat svarbus virškinimo bei kvėpavimo organų formavimuisi. Kartais amniono skysčio kiekis sumažėja labiau, nei turėtų pagal nėštumo eigą – tai ir vadinama oligohidramnionu.
Dažniausiai pati moteris nejaučia jokių požymių, jog skysčio trūksta. Problema gali būti nustatyta ultragarsu atliekant kitus tyrimus, pavyzdžiui, vertinant vaisiaus augimą. Oligohidramnionas gali sukelti nerimą dėl nėštumo baigties, tačiau dažniausiai tinkama priežiūra leidžia pagimdyti sveiką kūdikį. Tolimesnis gydymas priklauso nuo nėštumo laikotarpio bei kitų galimų sunkumų.
Kaip dažnai pasitaiko?
Mažas amniono skysčio kiekis diagnozuojamas maždaug 4 % nėščiųjų. Dažniausiai ši būklė nustatoma paskutinį nėštumo trimestrą. Jei gimdymo terminas viršytas daugiau nei dviem savaitėmis, tikimybė aptikti oligohidramnioną išauga iki 12 %, nes amniono skysčio kiekis tuomet natūraliai mažėja.
Kiek amniono skysčio turi būti nėštumo metu?
Normalaus skysčio kiekis priklauso nuo to, kiek savaičių laukiatės. Maždaug praėjus 12 dienų po pastojimo, amniono skystis pradeda kauptis. Pradžioje jį gamina placenta, tačiau apie 15-ą savaitę skysčio šaltiniu tampa vaisiaus šlapimas. Didžiausias amniono skysčio kiekis pasiekiamas apie 36 nėštumo savaitę, o po to jis pradeda po truputį mažėti. Jo lygis gali svyruoti, nes vaisius nuolatos praryja skystį, šlapinasi ir taip reguliuoja jo kiekį gimdoje.
Oligohidramniono simptomai
Dažnai simptomų nejaučiama, tačiau gydytojas gali įtarti mažą amniono skysčio kiekį, jei pastebi:
- Skysčio tekėjimą iš makšties,
- Mažesnį gimdos dydį nei tikėtasi pagal nėštumo trukmę,
- Mažesnį vaisiaus judesių kiekį.
Oligohidramniono priežastys
Dažnai priežasties nustatyti nepavyksta ir oligohidramnionas išsivysto net visiškai sveikos nėštės metu. Vis dėlto kartais jis susijęs su tam tikromis sveikatos būklėmis ar išoriniais veiksniais:
- Įgimti vaisiaus šlapimo organų ar inkstų sutrikimai,
- Placentoje susidariusios problemos,
- Gimdymo termino viršijimas daugiau nei dvi savaitėmis,
- Padidėjęs kraujospūdis ar preeklampsija,
- Moters dehidratacija,
- Ankstyvas vaisiaus vandenų nutekėjimas.
Jei nėščioji anksčiau patyrė oligohidramnioną arba turi kurią nors iš šių rizikos veiksnių, tikimybė, kad ši būklė kartosis, išauga.
Galimos komplikacijos
Ypač didelė rizika kyla, jei skysčio trūksta ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu – iki šešto mėnesio. Pasekmės gali būti šios:
- Vaisiaus organų, ypač plaučių, nepakankamas išsivystymas,
- Galūnių deformacijos dėl suspaudimo gimdoje,
- Priešlaikinis gimdymas,
- Nėštumo nutrūkimas,
- Infekcijos, jei vaisiaus vandenys nutekėjo labai anksti.
Jeigu oligohidramnionas nustatomas vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, dažnesnės kitos komplikacijos:
- Virkštelės suspaudimas, dėl kurio vaisius gali nepakankamai gauti deguonies ar maisto medžiagų,
- Vaisiaus augimo sulėtėjimas,
- Didelė cezario pjūvio operacijos tikimybė,
- Reikalingas ankstesnis gimdymo sužadinimas,
- Padidėjusi infekcijų rizika, kai vaisiaus vandenys pasišalina per anksti.
Kaip nustatomas oligohidramnionas?
Nėštumo metu keletą kartų ultragarsu vertinamas amniono skysčio kiekis. Jei skysčio yra mažiau, nei priklauso pagal nėštumo savaičių skaičių, įtariamas oligohidramnionas.
- Amniono skysčio indeksas (AFI) – gydytojas ultragarsu padalija gimdą į keturis skyrius ir pamatuoja didžiausią skysčio „kišenę“ kiekviename jų. Rezultatai sudedami. Normalus AFI – daugiau nei 5 cm.
- Maksimalios vertikalios kišenės (MVP) matavimas – nustatoma, kiek yra giliausia amniono skysčio kišenė; dažniausiai laikoma, kad jos gylis turi būti didesnis nei 2 cm.
Gydymo būdai
Tai, kaip bus gydoma, priklauso nuo nėštumo trukmės ir lydinčių nėštumo komplikacijų. Artėjant pilnam laikui (apie 37–ąją savaitę), gydytojas gali rekomenduoti skatinti gimdymą, jei skysčio trūkumas didėja.
Klinikinis stebėjimas sustiprinamas – atliekami papildomi ultragarso tyrimai, gali būti skiriami nestreso testai, stebima, ar vaisius auga. Jei įtariama, jog vandenys nutekėjo anksčiau laiko arba skysčio kiekis ilgą laiką išlieka labai mažas, gali būti rekomenduojama nuolatinė stebėsena ligoninėje.
Ar padeda gerti daugiau vandens?
Kai kurie tyrimai rodo, kad besilaukiančioms moterims gausesnis vandens gėrimas gali padidinti amniono skysčio kiekį. Vis tik tai tinka ne visoms situacijoms, todėl apie skysčių kiekio padidinimą būtina pasitarti su gydytoju.
Prevencinės priemonės
Specifinės prevencijos šiai būklei nėra. Svarbiausia laikytis reguliaraus nėščiosios stebėjimo, lankytis visose paskirtose apžiūrose ir atvirai papasakoti apie savo simptomus bei ligų istoriją gydytojui. Tai padidina ankstyvo oligohidramniono nustatymo ir savalaikio gydymo galimybes.
Prognozė ir gyvenimas su oligohidramnionu
Nors amniono skysčio stoka gali būti rimta, dauguma kūdikių gimsta sveiki. Vis dėlto šiai būklei reikalingas glaudus gydytojų stebėjimas ir atsakingas požiūris į nėštumo eigą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Būtina nepavėluoti kreiptis medicininės pagalbos, jeigu patiriama:
- Pastebima, kad iš makšties teka skystis,
- Atsiranda kraujavimas iš makšties,
- Jaučiami stipresni spazmai ar dubens skausmas,
- Prasideda sąrėmiai,
- Sumažėja vaisiaus judesių.
Kuo anksčiau pastebimi šie požymiai ir kreipiamasi į gydytoją, tuo geresnės išvengti komplikacijų galimybės tiek motinai, tiek kūdikiui.
