Oligurija – tai būsena, kai šlapimo išsiskiria mažiau nei įprastai. Dėl šios būklės gali pasireikšti patinimas ar skausmas, o taip pat – sutrikti kraujospūdis ar pagreitėti širdies plakimas.
Kas yra oligurija?
Oligurija reiškia, kad per parą išsiskiria nepakankamas kiekis šlapimo. Suaugusiam žmogui ši sąvoka taikoma tada, kai per 24 valandas šlapimo susidaro mažiau nei 400–500 ml, arba maždaug dvi stiklinės.
Naujagimiams ir vaikams kriterijai priklauso nuo svorio. Kūdikiams oligurija nustatoma, kai šlapimo išsiskiria mažiau nei 1 ml vienam kilogramui per valandą. Vaikams – kai kiekis mažesnis nei 0,5 ml/kg/val.
Dažnai sumažėjęs šlapimo kiekis pasireiškia dėl įvairių priežasčių – nuo paprastos skysčių stokos iki rimtų sveikatos sutrikimų. Ne visais atvejais ši būklė yra pavojinga, tačiau kai kuriomis aplinkybėmis gali kelti grėsmę sveikatai.
Oligurijos tipai
- Ūminė oligurija – pasireiškia netikėtai, staiga sumažėja šlapimo kiekis.
- Lėtinė oligurija – vystosi palaipsniui, šlapimo kiekis mažėja ilgainiui. Toks būklės tipas dažnesnis žmonėms, gydomiems ilgalaike dialize.
Oligurijos simptomai
- Pastebimai sumažėjęs šlapinimosi dažnis ar kiekis
- Pilvo ar juosmens skausmas
- Šaltos galūnės
- Greitesnis nei įprasta širdies ritmas
- Žemas kraujospūdis
- Edema – patinimas dėl susikaupusių skysčių
- Padidėjęs kalio kiekis kraujyje (hiperkalemija)
- Metabolinė acidozė – padidėjęs rūgštingumas
- Kraujyje kaupiasi medžiagų apykaitos produktai (uremia)
Oligurijos priežastys
Mažai šlapimo gali išsiskirti dėl trijų pagrindinių mechanizmų – priešinkstinių, inkstinių arba poinkstinių veiksnių:
- Priešinkstinės priežastys. Šlapimo sumažėjimas susijęs su sutrikimais dar prieš inkstų filtraciją, pavyzdžiui, dėl mažo kraujo tūrio (nukraujavus, dehidratavus, sergant sepsiu, kepenų nepakankamumu ar patyrus nudegimus), širdies ar plaučių ligų, pokyčių inkstų kraujagyslėse.
- Inkstinės priežastys. Tiesiogiai paveikti inkstai – dėl tam tikrų vaistų ar toksinių medžiagų, inkstų ligų, tokių kaip glomerulonefritas ar ūminė kanalėlių nekrozė.
- Poinkstinės priežastys. Dažniausia – šlapimo nutekėjimo iš inkstų kliūtis, pavyzdžiui, šlapimo pūslės kaklelio užsikimšimas arba akmenligė šlapimtakiuose. Tokiais atvejais inkstai šlapimą gamina, tačiau jis negali pasišalinti iš organizmo.
Ar oligurija reiškia dehidrataciją?
Nors skysčių trūkumas – viena dažnesnių oligurijos priežasčių, ne visada mažas šlapimo kiekis susijęs būtent su dehidratacija.
Rizikos veiksniai
Mažo šlapimo kiekio problema gal ir nesvetima visiems, tačiau dažniau stebima turint tam tikrų inkstų ligų arba jau gydantis dialize. Rizika didesnė vyresniems nei 50 metų žmonėms, reanimacijos, chirurgijos pacientams ar tiems, kuriems būdingas ūminis inkstų pažeidimas.
Kokios yra pasekmės, kai šlapinatės nepakankamai?
Staiga sumažėjus šlapimo kiekiui, inkstai gali prarasti gebėjimą efektyviai šalinti iš kraujo kenksmingas medžiagas. Tai gali baigtis ūminiu inkstų nepakankamumu, o sunkiausi atvejai gali sukelti:
- Elektrolitų disbalansus, pvz., pavojingą kalio (hiperkalemijos) ar rūgščių kiekio padidėjimą
- Nervų sistemos sutrikimus, tokius kaip traukuliai, gilų refleksų pasireiškimą ar net komą
- Virškinimo sistemos problemas: kraujavimą iš skrandžio arba gleivinės uždegimą
- Širdies ir kraujagyslių negalavimus: ritmo sutrikimus, kraujospūdžio pokyčius, širdies nepakankamumą
- Kvėpavimo sistemos pakitimus, tokius kaip pagreitėjęs ar gilus kvėpavimas
Oligurijos diagnozavimas
Diagnostiką pradedama nuo ligos istorijos ir fizinės apžiūros. Atliekami:
- Kraujo tyrimai (nustatyti inkstų funkciją, elektrolitus ir kt.)
- Šlapimo analizė – vertinamas išskiriamas kiekis ir sudėtis
- Vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, inkstų ar šlapimo pūslės ultragarsas, kompiuterinė tomografija
Kaip gydoma oligurija?
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties:
- Esant šlapimo nutekėjimo kliūčiai, svarbu pašalinti užsikimšimą – ar tai būtų akmuo, ar šlapimo kateterio kilpa.
- Infekcijų atveju skiriami atitinkami antibiotikai arba priešgrybeliniai vaistai.
- Jei oliguriją sukėlė vaistai, gydytojas nutrauks ar pakeis vaistą.
- Skysčių trūkumą koreguoja geriamos arba lašinamos (infuzinės) skysčių terapijos.
- Sunkiais atvejais, kai prasideda inkstų nepakankamumas, prireikia dializės.
- Mityba – rekomenduojama individualiai pagal baltymų ir kalorijų poreikį.
Ar verta gerti vandenį, kai šlapimo išsiskiria mažai?
Ar būtina vartoti daugiau skysčių, priklauso nuo priežasties. Jei mažas šlapimo kiekis susijęs su skysčių stoka, padės paprastas vanduo, sultiniai, praskiestos sultys ar sportiniai gėrimai su elektrolitais.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus, kad šlapinatės rečiau ar mažesniais kiekiais nei paprastai, verta pabandyti padidinti skysčių vartojimą. Jei šlapimas tampa tamsiai geltonas arba pasirodo papildomi simptomai, pasitarkite su gydytoju.
- Pilvo skausmai
- Nuovargis, mieguistumas
- Karščiavimas
- Sumišimas
Ypač svarbu sekti gydytojo instrukcijas, jei sergate inkstų ar širdies ligomis. Taip pat verta aptarti klausimus dėl skysčių vartojimo, mitybos ir galimų komplikacijų.
Oligurijos prevencija
Siekiant išvengti oligurijos, svarbu stebėti skysčių balansą. Vemiant ar viduriuojant – stengtis kuo daugiau gerti. Jei yra kvėpavimo, inkstų ar širdies sutrikimų, būtina laikytis gydytojo rekomendacijų dėl dienos skysčių ir mitybos normų. Ankstyvas sumažėjusio šlapimo kiekio pastebėjimas leidžia greičiau reaguoti ir išvengti komplikacijų.
Prognozė
Kaip sparčiai sveiksite, priklauso nuo oliguriją sukėlusios priežasties. Jei šlapimo išsiskiria nepakankamai – tai svarbus organizmo signalas, kad vyksta rimti procesai. Nevengiant gydytojo ir laiku suteikus pagalbą, galima išvengti pavojingų pasekmių.
