SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Paroksizminė supraventrikulinė tachikardija (PSVT): priežastys ir simptomai

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Paroksizminė supraventrikulinė tachikardija (PSVT): priežastys ir simptomai
Share on FacebookShare on Twitter

Paroksizminė supraventrikulinė tachikardija (PSVT) – tai širdies ritmo sutrikimas, kai širdis ima plakti gerokai greičiau nei įprasta. Šį sutrikimą lemia pakitusi elektrinių impulsų kelionė širdyje, dėl kurios prieširdžiai dirba per greitai ir skatina spartų širdies plakimą. Kiekvienas PSVT epizodas dažnai prasideda netikėtai, o širdies ritmas taip pat staiga gali grįžti į normalų lygį.

Kas yra paroksizminė supraventrikulinė tachikardija?

Paroksizminė supraventrikulinė tachikardija apima kelis širdies ritmo sutrikimų (aritmijų) tipus, kai elektriniai signalai ima cirkuliuoti viršutinėse širdies dalyse – prieširdžiuose. Šie signalai, keliaudami uždarame rate, paskatina dažną širdies plakimą, trunkantį nuo kelių minučių iki kelių valandų. Nors ši būklė dažnai nėra pavojinga gyvybei, pasikartojantys epizodai gali trikdyti kasdienį gyvenimą ir sukelti nemalonių pojūčių.

Paprastai širdies ritmą reguliuoja sinusinis mazgas, kuris siunčia elektrinius impulsus į prieširdžius. Toliau signalas perduodamas į skilvelius per AV (atrioventrikulinį) mazgą, paskatinant visų keturių širdies kamerų suderintą darbą. Esant PSVT, šis procesas sutrinka dėl papildomų impulsų arba uždarų elektrinių kelių.

PSVT tipai

Ši aritmija gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo elektrinių signalų kelio širdyje. Dažniausios PSVT rūšys:

Susiję įrašai

Ar galima naudoti vitamino E aliejų randams?

Ar galima naudoti vitamino E aliejų randams?

2025 1 lapkričio
Ar „smegenų rūkas“ – dažnas menopauzės simptomas?

Ar „smegenų rūkas“ – dažnas menopauzės simptomas?

2025 1 lapkričio

Ar galiu naudoti akių makiažą, jei sergu konjunktyvitu?

2025 1 lapkričio

5 gardūs glotnučiai, tinkantys diabetikams

2025 1 lapkričio
  • Atrioventrikulinė mazginė reentrantinė tachikardija
  • Ortodrominė reciprocijinė tachikardija
  • Antidrominė reciprocijinė tachikardija
  • Prieširdinė tachikardija
  • Prieširdžių plazdėjimas

Visais atvejais šios aritmijos sukelia pagreitintą širdies plakimą, kurio pradžia ir pabaiga būna labai staigios.

Kaip dažnai pasitaiko PSVT?

Širdies ritmo sutrikimai – itin paplitę. Supraventrikulinė tachikardija – viena dažniausių vaikų ir kūdikių aritmijų, ypač jei jie turi įgimtų širdies problemų. PSVT gali pasitaikyti bet kokio amžiaus žmonėms, although dažniausiai pasireiškia jaunesniems arba tiems, kurių širdis pažeista.

PSVT simptomai

Šie sutrikimai pasižymi staigiai prasidedančiais ir taip pat staiga pasibaigiančiais simptomais. Jie gali būti vos juntami arba labai stiprūs, priklausomai nuo ligonio amžiaus, sveikatos ir PSVT tipo. Dažni simptomai:

  • Smarkiai padažnėjęs, bet reguliarus širdies plakimas (dažniausiai virš 100 kartų per minutę, o vaikams – dar dažniau)
  • Širdies šokčiojimas ar „plazdėjimas“ krūtinėje, kakle ar gerklėje
  • Netikėti ritmo pokyčiai – širdis plaka labai greitai, o tuomet ritmas vėl tampa normalus
  • Krūtinės skausmas ar diskomfortas
  • Dusulys, oro trūkumas
  • Galvos svaigimas ar silpnumas
  • Nerimas, sumišimas
  • Alpimas ar trumpam prarasta sąmonė
  • Nuovargis, išsekimas
  • Pykinimas

Simptomai dažnai pasireiškia po fizinio krūvio, dėl miego trūkumo, streso ar tam tikrų maisto produktų, todėl svarbu stebėti savo savijautą.

PSVT priežastys

Šį ritmo sutrikimą sukelia pakitusios elektrinio impulso keliavimo trajektorijos ar papildomi signalai širdyje, kurie kartojasi uždaruose ratuose. Dažniausiai problema prasideda taške, kuris tampa per daug aktyvus arba širdyje randasi papildomas elektrinio impulso kelias. Viena žinomų būklių – „Wolff-Parkinson-White“ sindromas – kai širdyje egzistuoja papildomas jungiamasis kelias.

PSVT gali būti paveldima, tačiau dažnai ją provokuoja kiti faktoriai:

  • Amžiaus pokyčiai
  • Kraujotakos sutrikimai dėl anemijos
  • Skysčių trūkumas, išsekimas
  • Kofeino, riebaus ar cukraus turinčio maisto vartojimas
  • Vaistai su pseudoefedrinu
  • Alkoholis
  • Įvairios širdies ligos ar širdies chirurgija
  • Padidėjęs kraujospūdis
  • Stresas ir nerimas
  • Hormoniniai svyravimai (nėštumas, menopauzė)
  • Antsvoris ar nutukimas
  • Rūkymas
  • Širdies vožtuvų pažeidimai
  • Skydliaukės sutrikimai

Kaip nustatomas PSVT?

Pirmiausia gydytojas išklauso paciento nusiskundimus, įvertina simptomus, išklauso širdį. Dažnai daromas kraujo tyrimas, norint atmesti skydliaukės ar kitas metabolines ligas.

Pagrindinis tyrimas – elektrokardiograma (EKG), kuri leidžia stebėti širdies elektrinę veiklą, užfiksuoti aritmiją ir įvertinti širdies ritmą. Jei ritmo sutrikimų nepavyksta užfiksuoti, skiriami nešiojami monitoriai, tokie kaip Holterio ar specialus lipdukas, stebintys širdį keletą dienų ar net mėnesį. Esant įtarimui, kad PSVT gali suaktyvėti dėl krūvio, galimas ir fizinio krūvio testas.

Gydymo galimybės

PSVT gydymas priklauso nuo paciento gyvenimo būdo, simptomų stiprumo ir kitų širdies problemų. Jei simptomai reti ar nestiprūs, gydymas gali būti nereikalingas – pakanka stebėti savo savijautą. Kartais užtenka keisti gyvenimo būdą ir vengti sukeliančių veiksnių.

  • Stenkitės nevartoti alkoholio bei kofeino
  • Venkite tam tikrų vaistų (pvz., kai kurių priešperšalimo priemonių su pseudoefedrinu)
  • Reguliariai ilsėkitės, gerkite pakankamai vandens
  • Mokykitės atsipalaidavimo pratimų, mažinkite stresą
  • Jei yra antsvorio, pasistenkite jį sumažinti
  • Meskite rūkyti

Vėlesniam ar stipresniam gydymui gali būti taikomos šios priemonės:

  • Vagaliniai manevrai (kaip šalto vandens purskai ar specialus kosulio būdas) – atliekami prižiūrint specialistui
  • Valsalvos manevras – sulaikant kvėpavimą, nosį ir pilvo raumenimis padidinant spaudimą krūtinėje, galima trumpam pristabdyti širdies plakimą
  • Kateterinė abliacija – procedūra, kurios metu pašalinamas ar sumažinamas elektrinio sutrikimo šaltinis širdyje
  • Masažas miego arterijos srityje – gali padėti sulėtinti ritmą, bet jį atlieka tik medikas
  • Kartais prireikia specialių medikamentų, kardiostimuliatoriaus ar defibriliatoriaus
  • Elektros impulsų terapija – trumpas elektros impulsas grąžina normalų širdies ritmą

Kaip sumažinti PSVT riziką?

PSVT visiškai išvengti kartais neįmanoma, tačiau riziką reikšmingai sumažina sveikas gyvenimo būdas.

  • Laikykitės subalansuotos, širdžiai naudingos mitybos
  • Fizinis aktyvumas ir reguliarus sportas
  • Jauskite savo kūną ir venkite situacijų ar medžiagų, kurios išprovokuoja PSVT
  • Kreipkitės į specialistą, jei yra širdies ligų rizikos veiksnių
  • Stebėkite kraujospūdį, cholesterolio kiekį
  • Meskite rūkyti, ribokite alkoholį

Gyvenimas su PSVT

Kaip jausitės turėdami šį ritmo sutrikimą, priklauso nuo jūsų amžiaus, bendros širdies būklės ir nuo to, kaip dažnai pasireiškia simptomai. Daugelis žmonių puikiai jaučiasi ir be intensyvaus gydymo – užtenka laikytis sveikos gyvensenos taisyklių ir stengtis išvengti protrūkį sukeliančių veiksnių.

Vis dėlto daliai pacientų PSVT gali silpninti širdies raumenį ar net sukelti pavojingas komplikacijas. Sunkesniais atvejais galima sąmonės netekimas, staiga širdies sustojimas. Šiandien moderni širdies intervencija, pvz., abliacija, leidžia visiškai pašalinti problemą.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei pastebėjote nerimą keliančių širdies ritmo pokyčių ar pajutote aprašytus simptomus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar kardiologu. Reguliarūs vizitai ypač svarbūs, jei diagnozuota aritmija ar PSVT. Nedelskite kreiptis pagalbos, jei:

  • Netikėtai pasijutote labai silpnai, išsekote
  • Jautėte, kad alpstate ar praradote sąmonę
  • Pajutote spaudimą krūtinėje ar orą trūksta labiau nei įprastai

Ši informacija padės geriau suprasti savo širdies būklę, pasirūpinti savimi ir laiku gauti pagalbą.

Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Ar galima naudoti vitamino E aliejų randams?
Dermatologija

Ar galima naudoti vitamino E aliejų randams?

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2025 1 lapkričio
Ar „smegenų rūkas“ – dažnas menopauzės simptomas?
Ligų simptomai

Ar „smegenų rūkas“ – dažnas menopauzės simptomas?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 1 lapkričio
Ar galiu naudoti akių makiažą, jei sergu konjunktyvitu?
Ligos

Ar galiu naudoti akių makiažą, jei sergu konjunktyvitu?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 1 lapkričio
Kitas įrašas
Parsonage-Turner sindromas: kas tai, simptomai ir gydymas

Parsonage-Turner sindromas: kas tai, simptomai ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Cholesterolio norma pagal amžių

Cholesterolio norma pagal amžių

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Ar galima naudoti vitamino E aliejų randams?

Ar galima naudoti vitamino E aliejų randams?

2025 1 lapkričio
Ar „smegenų rūkas“ – dažnas menopauzės simptomas?

Ar „smegenų rūkas“ – dažnas menopauzės simptomas?

2025 1 lapkričio
Ar galiu naudoti akių makiažą, jei sergu konjunktyvitu?

Ar galiu naudoti akių makiažą, jei sergu konjunktyvitu?

2025 1 lapkričio
5 gardūs glotnučiai, tinkantys diabetikams

5 gardūs glotnučiai, tinkantys diabetikams

2025 1 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ar galima naudoti vitamino E aliejų randams?
  • Ar „smegenų rūkas“ – dažnas menopauzės simptomas?
  • Ar galiu naudoti akių makiažą, jei sergu konjunktyvitu?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.