Neretai žmonės nedrąsiai kalba apie šlapimo pūslės veiklos sutrikimus, tačiau atviras bendravimas su gydytoju gali būti lemiamas žingsnis nustatant diagnozę ir pradedant tinkamą gydymą.
Simptomų stebėjimas ir šlapimo pūslės dienoraštis
Diagnozuojant pernelyg aktyvią šlapimo pūslę, gydytojas pirmiausia skirs dėmesį jūsų sveikatos istorijai ir paklaus apie varginančius simptomus. Ypač naudingas gali būti šlapimo pūslės dienoraštis. Tokį dienoraštį rekomenduojama vesti kelias dienas prieš vizitą – šioje užrašų knygelėje fiksuokite:
- Kiek ir kokių skysčių išgeriate ir kada tai darote.
- Kaskart, kai šlapinatės – užrašykite laiką, kiek truko vizitas į tualetą, kokio stiprumo buvo noras šlapintis.
- Jei pasitaiko nekontroliuojamo šlapimo netekimo, paženklinkite atitinkamus įvykius ir jų sunkumą.
Tokie įrašai padės gydytojui tiksliau įvertinti jūsų būklę ir priimti tinkamiausius sprendimus dėl tolimesnės diagnostikos ar gydymo.
Pagrindinis ištyrimas ir apžiūra
Vizito metu gydytojas atliks fizinį ištyrimą. Moterims gali būti atliekama vidaus lytinių organų apžiūra, siekiant įvertinti dubens dugno raumenų būklę, patikrinti ar nėra anatominio pakitimų, galinčių turėti įtakos šlapinimuisi. Nusilpę dubens raumenys gali sukelti šlapimo nelaikymą, kuris kartais nėra susijęs su pernelyg aktyvia šlapimo pūsle.
Vyrams dažnai vertinama prostata, kad būtų galima atmesti padidėjusios prostatos įtaką šlapinimosi sutrikimams.
Gydytojas taip pat įvertins nervų sistemos funkciją tikrindamas raumenų refleksus bei jautrumą. Kai kurios neurologinės ligos gali sukelti panašius simptomus kaip ir pernelyg aktyvi šlapimo pūslė.
Papildomas testas – tai vadinamas kosulio testas: jūs gaunate atsigerti skysčių, o paskui kosite, kad būtų įvertinta, ar fizinis krūvis sukelia šlapimo nelaikymą. Šis tyrimas padeda atskirti skirtingas šlapinimosi sutrikimų priežastis.
Laboratorinis šlapimo tyrimas
Neretai tenka pateikti šlapimo mėginį. Atliekant tyrimą ieškoma kraujo, bakterijų ar gliukozės. Pavyzdžiui, bakterijos gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri pasireiškia dažnu ir skubotu noru šlapintis. Gliukozės aptikimas šlapime gali lemti įtarimą dėl cukrinio diabeto, kuris taip pat pasireiškia dažnesniu šlapinimusi.
Išsamesni šlapimo pūslės funkciniai tyrimai
Kai reikia detalesnių duomenų, gydytojas gali rekomenduoti urodinaminius tyrimus. Jų metu vertinamas šlapimo pūslės sugebėjimas pilnai ištuštėti ir ar šlapimo pūslės raumenys nepatiria nevalingų susitraukimų, galinčių sukelti dažną ar staigų norą šlapintis bei šlapimo nelaikymą.
Urodinaminių tyrimų metu gali būti naudojamas specialus kateteris: išmatavus likutinį šlapimo kiekį po šlapinimosi, kartais per kateterį į šlapimo pūslę suleidžiama vandens, kad būtų galima nustatyti jos talpą ir laiką, kada atsiranda noras eiti į tualetą. Kai kada dėl infekcijų rizikos prieš arba po šių tyrimų skiriami vaistai nuo bakterijų.
Kitas tyrimas – šlapinimosi srauto matavimas, atliekamas naudojant specialų prietaisą, kuris automatiškai apskaičiuoja, koks šlapimo kiekis pašalinamas ir kokiu greičiu. Tokie duomenys leidžia įvertinti ar šlapimo pūslės raumenys yra pakankamai stiprūs arba ar nėra kliūčių, trukdančių šlapintis.
Santrauka
Paprastai užtenka vieno apsilankymo pas gydytoją, kad būtų nustatyta, kodėl atsirado pernelyg aktyvios šlapimo pūslės simptomai. Išsamūs klausimai, apžiūra ir laboratoriniai tyrimai leidžia išsiaiškinti problemos priežastį bei parinkti efektyviausią gydymo būdą.