Šąlantis petys – dar vadinamas adheziniu kapsulitu – yra būklė, kai aplink peties sąnarį esantis tvirtas jungiamasis audinys tampa uždegimu apimtas, sustorėja ir sukietėja. Dėl šių pakitimų peties judesiai tampa riboti ir skausmingi.
Kas yra šąlantis petys?
Šąlančio peties sindromas pasižymi palaipsniui stiprėjančiu peties sąstingiu ir skausmu, todėl tampa vis sunkiau atlikti kasdienius judesius. Ši būklė išsivysto tuomet, kai sąnarį gaubianti kapsulė sustorėja, praranda lankstumą, o joje ankšta dėl randinio audinio susidarymo. Paprastai pečiai turi didelę judesių amplitudę, tačiau dėl kapsulės sandarumo peties sąnarys tarsi „įšąla“ į ribotą padėtį.
Šąlančio peties simptomai
Paprastai šiai būklei būdinga simptomų raida trimis etapais:
- Šalimo fazė: Petys ima standėti, judinamumas mažėja, skausmas pastoviai didėja. Dažnai naktimis simptomai itin sustiprėja, o judėti tampa vis sunkiau. Šis etapas gali tęstis nuo pusantro mėnesio iki beveik devynių mėnesių.
- Šąlimo fazė: Skausmas palaipsniui mažėja, bet sąnario sukaustymas išlieka. Dėl to net įprasti judesiai, kaip rengimasis ar buities darbai, tampa sudėtingi. Ši stadija dažniausiai trunka nuo kelių mėnesių iki pusės metų.
- Atsileidimo (atsigavimo) fazė: Šiame etape skausmas sumažėja, peties judesiai po truputį grįžta. Dažniausiai visiška arba beveik visiška funkcija sugrįžta per pusmetį ar net dvejus metus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios priežastys, kodėl išsivysto šąlantis petys, nėra visiškai žinomos. Dažniausiai šiai būklei pradžią duoda peties kapsulės uždegimas, dėl kurio audinys sustorėja, sumažėja sąnario tepalas, o besiformuojančios sąaugos dar labiau apriboja judrumą.
Riziką susirgti šia liga padidina keletas veiksnių:
- Amžius: Dažniausiai šąlanti petį diagnozuojama 40–60 metų asmenims.
- Lytis: Dažniau serga moterys.
- Neseniai patirta peties trauma ar operacija: Bet kokia būklė, dėl kurios tenka riboti peties judesius (pvz., tvarstis, gipsas, įtvaras, peties sausgyslės plyšimas ar kaulo lūžis) gali išprovokuoti šio sindromo atsiradimą.
- Cukrinis diabetas: 10–20 % diabetu sergančių žmonių išsivysto šąlantis petys.
- Kitos sveikatos problemos: Insultas, skydliaukės veiklos sutrikimai, Parkinsono liga ar širdies ligos taip pat padidina riziką susirgti, ypač jei sumažėja rankos ir peties judrumas po insulto. Kodėl kiti susirgimai didina tikimybę – kol kas tiksliai nėra aišku.
Kaip nustatomas šąlantis petys
Diagnozė nustatoma remiantis paciento nusiskundimais, ligos istorija, apžiūrima peties ir rankos judesiai. Gydytojas patikrins, kaip plačiai petys juda tiek aktyviai, tiek pasyviai (kai sąnarį judina gydytojas). Dažniausias požymis – abiejų tipų judesių amplitudės ribojimas.
Dažniausiai skiriami peties rentgeno tyrimai, kad būtų galima atmesti kitas ligas, pavyzdžiui, artritą. Papildomi tyrimai, kaip magnetinio rezonanso tomografija ar echoskopija, dažniausiai nereikalingi, tačiau gali būti paskirti norint nustatyti kitus galimus pažeidimus, pavyzdžiui, sausgyslių plyšimus.
Gydymas ir priežiūra
Ankstyvose stadijose gydymas paprastai sutelkiamas į skausmo mažinimą ir uždegimo malšinimą. Tam gali būti skiriamos šilumos ar šalčio procedūros, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas arba paracetamolis), o esant didesniam skausmui gali būti leidžiami steroidų injekcijos tiesiai į sąnarį.
Kitas svarbus gydymo etapas – peties mankšta. Fizioterapeutas parodys specialius tempimo ir judesių atstatymo pratimus; taip pat gali būti sudaryta savarankiškų pratimų programa, kurią pacientas tęstų namuose. Sunkiu atveju gali būti taikomas elektrinis nervų stimuliavimas (TENS aparatas), kuris padeda sumažinti skausmą blokuodamas nervinius impulsus.
Jei per metus nesišalina simptomai ir sąnario rigidiškumas išlieka, gali būti svarstomi sudėtingesni metodai:
- Manipuliacija taikant narkozę: Gydytojas išjudina petį, taip praplėsdamas sustorėjusią kapsulę ir pagerindamas judrumą.
- Artroskopinė operacija: Per mažus pjūvius įvedami instrumentai ir chirurgas perpjauna sukaustytą kapsulę.
Šios abi procedūros dažnai derinamos, nes taip pasiekiami geresni rezultatai.
Šąlančio peties prevencija
Sumažinti riziką padeda kuo anksčiau po peties traumos ar operacijos pradėta judesių amplitudės lavinimo programa, kurią sudaro jūsų gydytojas ortopedas ar kineziterapeutas pagal individualias reikmes. Svarbu laikytis rekomenduotų pratimų, jei dėl skausmo ar sužeidimo teko sumažinti peties judėjimą.
Ligos eiga ir prognozė
Daugeliu atvejų, naudojant paprastas priemones – vaistus nuo skausmo ir reguliariai atliekant pratimus, peties funkcinės galimybės visiškai ar beveik visiškai atsistato per metus. Kartais, jei gydymas netaikomas, atsigavimas gali trukti iki dvejų metų, tačiau ilgainiui peties judrumas pagerėja net ir be gydymo.