Piktybinis navikas: kas tai, rūšys ir rizikos veiksniai

Bloge aptariame piktybinius navikus – vieną iš sudėtingiausių sveikatos būklių, dažnai žinomą kaip vėžys. Piktybiniai navikai pasižymi tuo, kad jų ląstelės sparčiai auga, veržiasi į aplinkinius audinius ir gali išplisti į kitus organus. Ši liga nėra būdinga tik vienai kūno vietai – ji gali prasidėti praktiškai bet kur, o naviko pobūdis bei elgsena priklauso nuo specifinės vietos ir audinių tipo.

Piktybiniai navikai: kas tai?

Neoplazma – tai bendras pavadinimas audinių dariniui, kai ląstelės praranda įprastą augimo ir dauginimosi kontrolę. Šios ataugos gali būti dviejų rūšių: gerybinės (nekancerinės) ir piktybinės (vėžinės). Kai kalbame apie piktybinį naviką, turime omenyje, kad darinys yra grėsmingas – jis linkęs greitai plėstis, gali įsiskverbti į gretimus audinius bei išplisti po visą organizmą per kraują ar limfą.

Neoplazmos ir vėžio skirtumai

Nors šie terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, svarbu žinoti, kad neoplazma gali būti ir nekancerinė. Gerybiniai augliai auga lėtai, neplinta į aplinką, todėl paprastai nėra pavojingi gyvybei. Tuo tarpu piktybiniai jau yra vėžiniai dariniai, jie dažnai agresyvūs ir gali pažeisti gyvybiškai svarbius organus.

Kas dažniausiai susiduria su šia liga?

Dažniausiai piktybiniai navikai diagnozuojami vyresniems nei 65 metų asmenims. Visgi, šio tipo dariniai gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tad svarbu stebėti sveikatos pokyčius viso gyvenimo laikotarpiu.

Susiję įrašai

Piktybinių navikų tipai

Nors vėžys gali prasidėti kone bet kuriame organe, dažniausiai išskiriami šie pagrindiniai tipai:

Karcinomos – vyrauja tarp visų onkologinių ligų. Šios kilusios iš epitelinių audinių, todėl dažnai atsiranda odoje, kvėpavimo takuose, virškinimo sistemoje, pieno liaukose, prostatoje ar šlapimo pūslėje.
Sarkomos – vystosi iš jungiamojo audinio: raumenų, kaulų, kremzlių ar riebalų. Šis tipas dažnesnis tarp jaunų suaugusiųjų, lyginant su kitais vėžio tipais.
Mielomos – kitaip dar vadinamos daugine mieloma, išsivysto kaulų čiulpuose esančiose plazmos ląstelėse. Yra skiriamos lėtinės (dar neperėjusios į vėžinę stadiją) ir aktyvios (vėžio stadija) mielomos.
Leukemijos – prasideda kaulų čiulpuose ir pažeidžia kraujo ląsteles. Dažnai pasireiškia nuovargiu, mažakraujyste bei kraujavimo sutrikimais.
Limfomos – vystosi limfinėje sistemoje, dažnai pasireiškia padidėjusiais limfmazgiais kakle, pažastyse ar kirkšnyse.

Be to, kai kurie vėžio tipai iš kitų organų gali prasiskverbti ir į smegenis, nors tokie atvejai sutinkami palyginti retai.

Piktybinių navikų simptomai

Ligos požymiai priklauso nuo naviko buvimo vietos. Pavyzdžiui, krūtyje esantis navikas gali pasireikšti skausmu ar neįprastu sekretu iš spenelio, o vidaus organų navikai – virškinimo sutrikimais ar pakitimais tuštinantis. Odos vėžys gali sudirginti, pasireikšti žaizdomis ar dariniais.

Taip pat pastebimi bendri simptomai, kurių derinys gali būti būdingas įvairioms vėžio formoms:

Nuolatinis nuovargis
Dusulys
Mažakraujystė
Viduriavimas
Nenoras valgyti ir svorio kritimas
Gausus naktinis prakaitavimas
Neįprasti guzeliai ar sukietėjimai kūne

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Piktybinis navikas atsiranda, kai ląstelės ima nekontroliuojamai dalintis. Tiksli priežastis, kodėl taip ima darytis, dažnai lieka nežinoma. Tačiau keletas rizikos veiksnių aiškiai prisideda prie šios ligos išsivystymo:

Rūkymas
Paveldimumas, genetiniai pokyčiai
Antsvoris
Pernelyg dažnas alkoholio vartojimas
Sąlytis su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis
Gausus jonizuojančios spinduliuotės poveikis
Didelis ultravioletinių spindulių kiekis

Kaip plinta piktybiniai navikai?

Piktybinio auglio ląstelės gali atitrūkti nuo pirminės vietos, migruoti kraujo ar limfos tekėjimu ir sudaryti naujus darinius kituose organuose – šis reiškinys vadinamas metastazėmis. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė galimybė sustabdyti plitimą.

Diagnozavimo būdai

Įtarus naviką, pirmiausia atliekami profilaktiniai tyrimai – mamografija, kolonoskopija ar kiti specializuoti tyrimai, priklausomai nuo rizikos veiksnių. Naviko pobūdžiui nustatyti dažnai būtina atlikti biopsiją – paimti audinių mėginį laboratoriniam ištyrimui. Papildomai naudojama ir vaizdinė diagnostika – magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ar pozitronų emisijos tomografijos tyrimai.

Gydymo galimybės

Piktybinio naviko gydymas parenkamas atsižvelgiant į jo tipą, dydį, išplitimo mastą ir bendrą paciento sveikatos būklę. Svarbu žinoti, ar navikas apsiriboja viena vieta, ar jau yra išplitęs į kitus organus.

Chirurginis gydymas

Kai ligos pradžia lokalizuota ir auglys dar neišplitęs, dažnai rekomenduojama chirurgiškai jį pašalinti, kartu su dalimi sveikų audinių aplink – taip siekiama sumažinti atkryčio tikimybę. Sergant pažengusia liga, kai metastazės išplitusios po visą organizmą, chirurginis gydymas gali būti neįmanomas.

Chemoterapija

Cheminiai vaistai, skirti sunaikinti vėžines ląsteles, gali būti vartojami tabletėmis arba leidžiami į veną. Chemoterapija veikia ne tik pirminį naviką, bet ir išplitusius pakitimus. Dėl stipraus poveikio dažnai taikoma kartu su kitais gydymo būdais – chirurgija ar spinduline terapija.

Spindulinė terapija

Tai stiprių energijos pluoštų naudojimas nukreiptai sunaikinti naviko ląsteles. Procedūra gali būti taikoma prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko dydį, arba po jos – kad būtų sunaikintos likusios vėžio ląstelės. Spindulinė terapija dažnai taikoma nepriklausomai arba kartu su kitais metodais.

Tikslinė vaistų terapija

Pažangesnės gydymo galimybės apima vaistus, kurie veikia konkrečius vėžio ląstelių baltymus, atsakingus už dalijimąsi ir plitimą. Tokie vaistai dažnai derinami su kitais vėžio gydymo būdais ir yra skiriami tam tikrų rūšių navikų atvejais.

Gydymo sukelti sunkumai

Nors gydymo metodai padeda kontroliuoti ir sumažinti ligą, jie dažnai sukelia nemalonių pojūčių:

Apetito stoka
Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas
Nuolatinis nuovargis
Pykinimas, vėmimas
Plaukų netekimas
Skausmas
Gripo simptomai
Laikini vaisingumo sutrikimai

Atsigavimo laikotarpis

Po gydymo kiekvienas žmogus atsigauna skirtingai – procesas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Kaip greitai grįšite į įprastą gyvenimą, priklauso tiek nuo ligos eigos, tiek nuo gydymo intensyvumo.

Prevencijos galimybės

Visiškai išvengti piktybinių navikų neįmanoma, tačiau įmanoma sumažinti riziką:

Venkite rūkymo
Naudokite apsaugines priemones nuo saulės
Ribokite alkoholio vartojimą
Laikykitės sveikos gyvensenos principų – aktyviai judėkite, rinkitės subalansuotą mitybą
Reguliariai tikrinkitės profilaktiškai – atlikite kolonoskopijas, mamogramas ir kitus siūlomus tyrimus

Kas laukia po diagnozės?

Diagnozavus piktybinį naviką, gydymo strategija parenkama individualiai, įvertinus ligos tipą, išplitimo mastą, bendrą sveikatą ir paciento pageidavimus. Svarbiausia – neveikti vieni, o glaudžiai bendradarbiauti su gydytojų komanda.

Išgijimo galimybės

Daugelį piktybinių navikų galima sėkmingai gydyti ar net išgydyti, ypač jei navikas aptinkamas anksti. Ankstyva diagnozė – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių geresnę prognozę.

Kasdienybė ir kada kreiptis į gydytojus?

Pastebėjus neaiškios kilmės skausmus, guzius ar nepagrįstą svorio kritimą, svarbu nedelsti – kreipkitės į gydytoją ir išsitirkite. Taip pat, jei šiuo metu gydotės dėl piktybinio naviko, nedvejodami susisiekite su gydytoju, jeigu pasireiškia nauji simptomai ar stiprus skausmas.