Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra dažna endokrininė sutrikimas, kuris paveikia moterų hormonų pusiausvyrą. Ši būklė dažnai pasireiškia padidėjusia androgenų (vadinamųjų vyriškųjų hormonų) gamyba, todėl sutrinka įprastas kiaušidžių darbas, menstruacijų ciklai tampa nereguliarūs, o kai kurioms moterims apskritai nevyksta ovuliacija. Nors pavadinime minima „policistinis“, PKS nebūtinai reiškia, kad kiaušidėse susidaro daug cistų – kartais jų net nebūna arba jos nematomi ultragarsu. Iš kitos pusės, stebimi mažų folikulų ar cistinių darinių susidarymai dažniausiai nėra pavojingi ar skausmingi.
Kas dažniau serga policistinių kiaušidžių sindromu?
Šį sindromą gali turėti bet kuri mergina ar moteris nuo brendimo laikotarpio. Dažniausiai diagnozė nustatoma 20–30 metų moterims, nes šiame amžiuje dažnai planuojamas nėštumas ir išryškėja problemos dėl vaisingumo. Tikimybė susidurti su PKS išauga, jei šeimoje yra sergančiųjų šiuo sindromu, taip pat jei moteris turi antsvorio.
Kaip dažnai pasitaiko PKS?
Policistinių kiaušidžių sindromas – viena iš dažniausių vaisingumo sutrikimo priežasčių moterims. Skaičiuojama, kad šis sindromas būdingas iki 15% vaisingų moterų.
PKS simptomai
- Menstruacijų sutrikimai. Dažnos situacijos, kai mėnesinės išnyksta keliems mėnesiams, tampa labai nereguliarios ar itin gausios.
- Neįprastas plaukuotumas. Gali augti daugiau tamsių plaukų ant veido, rankų, krūtinės ar pilvo srityje – tai vadinama hirsutizmu ir pasireiškia net 70% sergančiųjų PKS.
- Spuogai. PKS dažnai paskatina atsirasti spuogams veido, nugaros ar krūtinės srityje, kurie gali nesitraukti ilgus metus.
- Kūno masės padidėjimas. Didelė dalis (40–80%) PKS turinčių moterų turi antsvorio, joms dažnai sunku jį kontroliuoti.
- Odos patamsėjimai. Gali atsirasti tamsių odos plotų kaklo, pažastų, kirkšnių ir po krūtimis raukšlėse – tai vadinama acanthosis nigricans.
- Kiaušidžių pakitimai. Ultragarsu neretai aptinkama didesnio dydžio kiaušidės su daugybe folikulų ar cistų.
- Odos ataugėlės. Mažos, švelnios odos ataugos, dažniausiai pažastyse ar kaklo srityje.
- Plaukų slinkimas. Galimi plaukų retėjimo židiniai, retėja galvos plaukai arba išryškėja plikimo požymiai.
- Vaisingumo problemos. Netvarkinga ar nevykstanti ovuliacija lemia sunkumus pastoti, tad PKS – dažniausia moterų nevaisingumo priežastis.
Ar PKS visada sukelia simptomus?
Neretai policistinių kiaušidžių sindromas vystosi be pastebimų simptomų, todėl daugelis moterų nežino apie šį sutrikimą tol, kol nesusiduria su vaisingumo problemomis arba nenustebina staigus svorio didėjimas. Kai kurioms PKS pasireiškia labai lengvai, tad simptomai gali būti vos juntami.
Kodėl atsiranda policistinių kiaušidžių sindromas?
Nėra tiksliai žinoma, kas sukelia PKS, tačiau didelį vaidmenį čia atlieka genetika ir įvairūs kiti veiksniai, ypač antsvoris. Svarbiausių priežasčių sąrašas:
- Padidėję androgenų kiekiai. Androgenai neleidžia kiaušidėms bręsti ir išskirti kiaušialąsčių, todėl nereguliarios mėnesinės, vystosi cistos. Be to, didelis androgenų kiekis lemia spuogus ar per didelį plaukuotumą.
- Insulino rezistencija. Kai organizmas netinkamai naudoja insuliną, kraujyje kaupiasi gliukozė, o kiaušidės pradeda išskirti daugiau androgenų. Nors ne visoms insulino rezistenciją turinčioms moterims yra sutrikęs gliukozės kiekis ar cukrinis diabetas, insulino perteklius padidina PKS riziką. Dažniau šią problemą turi moterys, turinčios antsvorio.
- Silpnas uždegimas organizme. Sergant PKS, neretai nustatomas ilgalaikis silpnas uždegimas, kurį galima aptikti atliekant kraujo tyrimus.
Kokias komplikacijas gali sukelti PKS nėštumo metu?
PKS gali padidinti tam tikrų nėštumo komplikacijų riziką, tačiau dauguma moterų vis tiek sėkmingai išnešioja kūdikį. Didesnė tikimybė susidurti su gestaciniu diabetu, preeklampsija, padidėjusiu kraujo spaudimu, prieš laiką prasidėjusiu gimdymu ar Cezario pjūvio operacija, ypač jei kartu yra nutukimas ar cukrinis diabetas.
Kaip nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas?
PKS diagnozė dažniausiai nustatoma įvertinus paciento simptomus ir atlikus išsamesnį tyrimą. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus ir ultragarsinį tyrimą, kurie padeda išsiaiškinti, ar nėra kitų sutrikimų.
- Pokalbis apie simptomus, giminingos šeimos sveikatos istoriją.
- Matavimai – svoris, kraujospūdis.
- Fizinis apžiūrėjimas: tikrinama ar nėra smarkesnio plaukuotumo, plaukų slinkimo, spuogų, odos pakitimų, odos ataugėlių.
- Ginekologinis tyrimas, kad būtų atmestos kitos galimos kraujavimų priežastys.
- Kraujo tyrimai hormonų, cukraus kiekiui įvertinti.
- Ultragarsinis tyrimas, leidžiantis apžiūrėti kiaušides, įvertinti gimdos gleivinę bei nustatyti kraujavimo priežastis.
Diagnozei svarbiausi 3 PKS požymiai
- Nereguliarios arba visai nebūnančios mėnesinės (kai kurioms gausios kai atsiranda).
- Padidėjusio androgenų kiekio požymiai arba kraujo tyrimu patvirtinti aukšti šių hormonų lygiai (pvz.: aknė ar stiprus plaukuotumas).
- Padidėjusios ar policistinės kiaušidės ultragarsiniame tyrime. Tačiau ne kiekvienai moteriai išsivysto cistos.
Kaip gydomas policistinių kiaušidžių sindromas?
Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į moters amžių, simptomus, gretutines ligas ir nėštumo planus. Kadangi PKS išgydyti nėra įmanoma, gydytojas padeda suvaldyti simptomus bei sumažinti komplikacijų riziką. Gydymui taikomi medikamentai, gyvenimo būdo pokyčiai ar šių būdų derinys.
Žingsniai, kai nėštumas neplanuojamas
- Hormoninė kontracepcija: tabletės, pleistrai, žiedas, švirkštai ar gimdos spiralė gali padėti reguliuoti ciklą, pagerinti aknę ir sumažinti plaukuotumą.
- Vaistai jautrinantys insulinui: dažniausiai vartojamas metforminas – cukrinio diabeto preparatas, padedantis organizmui geriau panaudoti insuliną. Kai hormono kiekis sumažėja, pagerėja mėnesinių reguliarumas.
- Androgenus blokuojantys vaistai: šie medikamentai gali sumažinti spuogų ar per didelio plaukuotumo problemas.
- Gyvensenos pokyčiai: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pastovus sveikas svoris gerina insulino veikimą bei palankiai veikia ciklą.
Gydymas, kai planuojamas nėštumas
- Ovuliaciją skatinantys vaistai: kai kurie preparatai vartojami per burną, o gonadotropinai leidžiami injekcijomis ir padeda išlaisvinti kiaušialąstes.
- Chirurginė intervencija: retais atvejais gali būti taikoma procedūra, kurios metu pašalinama dalis kiaušidžių audinio, gaminančio androgenus, siekiant atkurti ovuliaciją. Tačiau šis būdas taikomas vis rečiau, nes yra veiksmingų naujų vaistų.
- Dirbtinis apvaisinimas (IVF): taikoma tada, kai vaistai nepadeda sukelti ovuliacijos.
Ar PKS išnyksta savaime?
Šiandien PKS laikomas ilgalaikiu sutrikimu, kurį galima veiksmingai kontroliuoti, tačiau visiškai išgydyti – ne. Laikui bėgant simptomai gali susilpnėti, tačiau šiuo metu nėra metodo, kuris visiškai pašalintų PKS.
Ar PKS gali tęstis ir menopauzės metu?
Dažnai hormonų pokyčiai prasidėjus menopauzei padeda sumažinti PKS pasireiškimą. Bet nepriklausomai nuo amžiaus, jei būklė trukdo gyvenimo kokybei, verta aptarti galimus gydymo būdus su gydytoju.
Ar įmanoma pastoti sergant PKS?
Nors PKS apsunkina pastojimą ir padidina tam tikrų komplikacijų nėštumo metu riziką, daugelis moterų vis tiek pastoja natūraliai. Gydytojas, parinkęs individualų gydymą, gali padėti paskatinti ovuliaciją ar prireikus pasitelkti pagalbines vaisingumo technologijas.
Ar įmanoma užkirsti kelią PKS ar jo simptomams?
Šiuo metu nėra patikimo būdo visiškai išvengti policistinių kiaušidžių sindromo. Vis dėlto įtakoti simptomų intensyvumą galima keičiant mitybą, reguliariai judant bei išlaikant tinkamą kūno svorį.
Galimos ilgalaikės PKS pasekmės
Tyrimai rodo, kad PKS gali padidinti riziką susirgti šiomis ligomis:
- Antro tipo diabetas.
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Širdies ir kraujagyslių ligos.
- Gimdos gleivinės peraugimas (endometriumo hiperplazija).
- Gimdos gleivinės vėžys.
- Miego apnėja ar kiti miego sutrikimai.
- Depresija ir nerimo sutrikimai.
Kaip susidoroti su PKS?
Viena svarbiausių priemonių – aktyvus gyvenimo būdas. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir kūno masės kontrolė padeda suvaldyti hormonų svyravimus, palengvina ciklą ir sumažina simptomus.
Kai kam gali būti aktuali dermatologo ar grožio specialisto pagalba, ypač jei dėl perteklinio plaukuotumo ar aknės nukenčia pasitikėjimas savimi.
Svarbu žinoti – PKS nesate viena. Nuo šio sindromo kenčia viena iš dešimties moterų, ir gydytojas padės rasti jums tinkamiausią sprendimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Nereguliarus ciklas, ilgas tarpas tarp mėnesinių (daugiau nei 40 dienų).
- Per didelis plaukuotumas, aknė ar kiti požymiai, rodantys padidėjusį androgenų lygį.
- Sunkumai pastojant.
PKS – paveldimumas ir hormonai
Mokslininkai vis dar ieško tikslių PKS priežasčių, bet įrodyta, kad polinkis gali būti paveldimas. Jei jūsų šeimoje yra sirgusių policistinių kiaušidžių sindromu, rizika išauga.
PKS atsiranda dėl hormoninės pusiausvyros sutrikimo. Šių hormonų veiklos sutrikimai susiję su PKS:
- Androgenai (pvz., testosteronas, androstenedionas).
- Liuteinizuojantis hormonas (LH).
- Folitropinas (FSH).
- Estrogenai.
- Progesteronas.
- Insulinas.
PKS ir endometriozės skirtumai
Nors tiek policistinių kiaušidžių sindromas, tiek endometriozė gali sukelti kiaušidžių cistas ar vaisingumo bėdas, šios ligos – labai skirtingos. Endometriozė vystosi tada, kai gimdos gleivinė ima augti ne tik gimdoje, bet ir kitose srityse (pvz., ant kiaušidžių, makštyje, kiaušintakiuose), o tai sukelia skausmą ir stiprius menstruacijų spazmus. PKS atveju būdingiausi simptomai – nereguliarios mėnesinės, sunkiai prognozuojama ovuliacija bei įvairūs hormonų sukelti pakitimai.
