Požandikliniai limfmazgiai skrupulingai slepiasi siauroje ertmėje tarp liežuvio apačioje įsitaisiusių požandiklinių seilių liaukų ir apatinio žandikaulio kaulo. Kartais vienas ar keli iš šių limfmazgių gali būti pasislėpę giliau, tiesioginės seilių liaukos viduje.
Limfinė sistema – organizmo gynybinis barjeras, padedantis kovoti su patekusiais ligų sukėlėjais bei kitomis žalingomis medžiagomis. Limfmazgiai čia atlieka švarinamojo filtro ir imuninės signalizacijos stotelių vaidmenį: jie išvalo limfą nuo kenksmingų dalelių, bakterijų ir, pastebėję infekciją, siunčia signalą organizmui apie gresiantį pavojų.
Požandiklinių limfmazgių ypatumai
Šie limfmazgiai – nedideli, gerai veikiančioje suaugusio žmogaus kūne dažniausiai nesieksiantys net 1 centimetro skersmens. Kiekvienas jų gauna limfą per požandikaulinį lataką, kurio ilgis siekia apie 5–6 centimetrus. Pats latakas yra elastingas, švelnaus sienelės audinio. Eidamas į priekį, tarp poliežuvinės liaukos ir pagrindinio liežuvio raumens, latakas atsiveria į burnos dugną ir jungiasi su kitomis smulkesnėmis šalinančiomis gyslomis giliausiame požandiklinės liaukos taške.
Kraujo ir limfos judėjimas
Požandiklinius limfmazgius aprūpina kraujas iš įvairių veido ir liežuvio arterijų atšakų, veninis kraujas nuteka į gilųjį liežuvio venos tinklą. Šie limfmazgiai valo limfą, atkeliaujančią iš seilių liaukų, liežuvio, burnos ertmės, lūpų, skruostų, nosies bei iš akies rutulį ir vokų vidinę pusę dengiančios junginės.
Kada limfmazgiai padidėja?
Padidėję požandikliniai limfmazgiai dažniausiai byloja apie organizmo uždegiminį atsaką – dažniausiai tai susiję su virusinėmis arba bakterinėmis infekcijomis, kurios dažnai kyla dėl sinusų, akių ar ausų uždegimų.
