Priapizmas – tai ilgai trunkanti erekcija, kuri atsiranda nesant jokio lytinio susijaudinimo ar stimuliacijos. Ši būklė paprastai būna skausminga ir trunka ilgiau nei keturias valandas, nes kraujas užsilaiko varpos audiniuose ir negali laisvai pasišalinti. Tai gali grėsti rimtomis pasekmėmis, todėl reikalinga skubi medicininė pagalba – negydomas priapizmas gali negrįžtamai pakenkti varpos audiniams.
Priapizmo rūšys ir dažnumas
Ši būklė nėra dažna, tačiau rizika padidėja tam tikromis sveikatos aplinkybėmis. Priapizmo rūšys skiriasi pagal priežastis ir simptomus. Dažniausiai pasitaiko žemų srautų (išeminis) priapizmas, kai kraujas įstringa erekcijos audiniuose ir negali ištekėti. Tokiais atvejais priežastis neretai lieka neaiški, tačiau dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems pjautuvine ląstelių anemija, kraujo vėžiu ar maliarija.
Kartais susiduriama su pasikartojančiu (stojančiu-atsitraukiančiu) priapizmu – tuomet erekcija vis atsinaujina, kiekvieną kartą gali trukti ilgiau ir būti vis skaudesnė. Kita, retesnė, forma yra aukštų srautų (ne-išeminis) priapizmas, kuris dažnai nebūna skausmingas ir dažniausiai kyla dėl traumos, kai į varpos audinius staiga patenka daug kraujo.
Priapizmo simptomai
Pagrindinis priapizmo požymis – ilgai trunkanti erekcija, kuri nesusijusi su seksualine stimuliacija ar geismu ir dažniausiai trunka ilgiau nei keturias valandas. Kiti simptomai priklauso nuo priapizmo tipo:
- Žemų srautų priapizmo atveju varpos kūnas būna standus, tačiau galvutė – minkšta. Laikui bėgant skausmas stiprėja.
- Aukštų srautų priapizmo atveju erekcija nėra visiškai standi, taip pat paprastai nepasireiškia skausmu.
Kas sukelia priapizmą?
Dalis priapizmo atvejų (apie 33%) neturi aiškiai nustatytos priežasties, tačiau neretai jis siejamas su įvairiomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui:
- Pjautuvine ląstelių anemija
- Kraujodaros vėžys (leukemija)
- Maliarija ar talasemija
- Nuodingos juodosios našlės įkandimas
- Anglies monoksido apsinuodijimas
- Varpos vėžys
- Nugaros smegenų arba lytinių organų trauma
Taip pat priapizmas gali būti susijęs su tam tikrų vaistų vartojimu ar jų netinkamu vartojimu (erekcijos sutrikimo, antidepresantai, antipsichotikai), o kartais – narkotinių medžiagų (marihuana, kokainas, amfetaminai) poveikiu.
Ką dažniausiai paveikia ši būklė?
Priapizmas gali pasireikšti bet kokio amžiaus vyrams, net labai retai ir naujagimiams. Tačiau dažniausia jis nustatomas dviem amžiaus grupėms: 5–10 metų vaikams ir 20–50 metų suaugusiems.
Galimos pasekmės ir komplikacijos
Negydomas priapizmas kelia didelę riziką varpos audinių pažeidimui. Kai kraujas ilgai negali pasišalinti, jame sumažėja deguonies, todėl žūsta audiniai. Tai gali lemti randėjimą ir ilgalaikę erekcijos disfunkciją.
Kaip diagnozuojamas priapizmas?
Jei erekcija užsitęsia ilgiau nei kelias valandas, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Apžiūros metu specialistas vertins jūsų simptomus, pasidomės ligos istorija, galimų traumų buvimu ar vartotais vaistais. Siekiant nustatyti priapizmo tipą, dažnai atliekama laboratorinė kraujo analizė – smulki adata paimamas kraujo mėginys iš varpos, kuris parodo, kiek ilgai trunka priapizmas ir ar audiniai jau pažeisti.
Esant įtarimui dėl traumos, gali būti paskirtas Doplerio ultragarso tyrimas, kuris leidžia įvertinti kraujotaką varpos kraujagyslėse. Kartais atliekamas ir toksikologinis tyrimas, siekiant nustatyti galimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų poveikį.
Priapizmo gydymo būdai
Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti erekciją ir kiek įmanoma išsaugoti erekcijos funkciją. Svarbu nebandyti problemos spręsti savarankiškai – būtina skubi medikų pagalba.
- Dažniausiai pirmiausia gali būti naudojami dekongestantai. Jie sumažina kraujo pritekėjimą į varpą ir veiksmingiausi pirmosiomis 4–6 valandomis.
- Atliekama procedūra, kurios metu iš varpos švirkštu pašalinamas kraujas. Tai sumažina spaudimą ir tinimą, kartais tenka procedūrą kartoti.
- Gydytojas gali sušvirkšti vaistų (alfa adrenerginių agonistų), kurie siaurina arterijas ir mažina erekciją. Tai ypač veiksminga žemų srautų (išeminio) priapizmo atveju.
- Ledas arba šaltos pakuotės padeda sumažinti patinimą, kai kurios formos priapizmo atvejais.
- Jeigu problema kilo dėl traumos ir plyšo arterija, chirurgas gali chirurginiu būdu užspausti pažeistą kraujagyslę, taip sustabdant pernelyg intensyvų kraujo pritekėjimą (ši procedūra taikoma aukštų srautų priapizmo atvejais).
- Esant žemų srautų priapizmui, gali būti atliekamas chirurginis šuntas – sukuriamas papildomas kelias kraujui nutekėti.
Nors kai kurie simptomai gali kelti gėdą, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Jei priapizmas nulemtas kitos ligos, gydyti reikia ir ją.
Patarimai ir priežiūra kasdien
Gydytojo rekomendacijos gali padėti palengvinti ankstyvus simptomus. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais tinka nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (vis dėlto verta pasitarti dėl jų vartojimo). Taip pat gali būti naudinga išgerti vandens, bandyti pasišlapinti, pasivaikščioti ar užsiimti lengva fizine veikla, pvz., šokinėti per virvutę ar atlikti pritūpimus.
Kiek laiko trunka priapizmas?
Aukštų srautų priapizmas kartais gali išnykti savaime per kelias valandas ar savaites, tačiau žemų srautų variantas reikalauja skubaus gydymo ir savaime nepraeina.
Kokia prognozė?
Jei pagalba suteikiama greitai, dažniausiai išvengiama ilgalaikės žalos. Apie pusė vyrų, kuriems pritaikytas gydymas per pirmąsias 24 valandas, išlaiko erekcijos funkciją. Kai priapizmas trunka ilgiau nei 36 valandas, rizika randėjimui ir nuolatinei erekcijos disfunkcijai smarkiai išauga.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Reguliarūs ar skausmingi užsitęsę erekcijos epizodai, kurie nėra susiję su susijaudinimu, nors ir praeina savaime, turėtų būti aptariami su gydytoju. Po gydymo svarbu nepraleisti suplanuotų vizitų ir nedelsti, jei simptomai atsinaujina.
Priapizmas yra neatidėliotina medicininė situacija – jei erekcija neslūgsta kelias valandas, nedelsdami vykite į gydymo įstaigą. Kuo ilgiau delsiama, tuo rimtesnės gali būti pasekmės varpos audiniams.
Kitos aktualios aplinkybės
Priapizmas nėra užkrečiamas ir nesusijęs su lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis. Jį galima patirti net ir miegant – natūralios naktinės erekcijos yra įprastas reiškinys, tačiau jei skausmas pažadina iš miego ir neišnyksta, situacija reikalauja gydytojo įvertinimo. Taip pat svarbu žinoti, kad masturbacija ar lytiniai santykiai paprastai nesumažins erekcijos priapizmo atveju.
Jūsų sveikata – unikali. Gydymo bei atsigavimo trukmė priklauso nuo individualių organizmo ypatybių, todėl verta laikytis visų gydytojo patarimų ir apžiūrų grafiko.
